PŠPT direktorė Vilma Želvienė.

PŠPT direktorė Vilma Želvienė.

Misija – tiesti bendravimo tiltus: tarp mokinių ir mokytojų, tėvų ir vaikų

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2014 12 01

Palangos švietimo pagalbos tarnyba (PŠPT) atvira ir vaikams, ir jų tėvams, ir mokytojams, ir net senjorams. Čia pas psichologą apsilankę mažiausieji net nesupranta, kad šiltas, smagus pokalbis su „gražia mokytoja“ sprendė jų bendravimo, mokymosi sunkumus. O tarnybos pažyma ne vienam moksleiviui gali palengvinti ir egzaminų maratoną. O kur kitos vaikus kamuojančios bėdos: didelės baimės, nerimas, naktinis šlapinimasis, mikčiojimai... PŠPT direktorei Vilmai Želvienei toks darbas – labai prie širdies.

Norėjo dirbti su vaikais
„Esu kilusi ne iš Palangos. Į kurortą gyventi atvykau prieš vienuolika metų, kadangi mano vyras keitė darbo vietą. Atvykus reikėjo ieškoti darbo naujame mieste. Iš pradžių dirbau Vlado Jurgučio mokykloje. Man ten besidarbuojant, buvo įsteigta Pagalbos mokymui, mokiniui ir mokyklai tarnyba ir paskelbtas konkursas. Mokyklos, kurioje dirbau pavaduotoja ugdymui, direktorė pasiūlė dalyvauti jame, pamėginau ir taip įsidarbinau“, – darbo pradžią naujoje tarnyboje prisiminė Mažeikiuose devynerius metus pradinių klasių mokytoja išdirbusi moteris ir pridūrė visuomet norėjusi dirbti su vaikais.
Naujoje darbovietėje pradžia nebuvo lengva. „Patalpos nerenovuotos, komandos nėra, esu viena ir nežinau, nuo ko pradėti. Padėjo Leonas Šidlauskas. Patalpas renovavome, komandą subūrėme“, – pasakojo specialistė.

Problemos – įvairios
V. Želvienės vadovaujamoje tarnyboje teikiama įvairi pagalba. Čia kreipiasi įvairių bėdų turinčių vaikų tėvai. „Ugdymosi problemos ir pagalba joms įveikti, elgesio problemos. Teikiama pagalba ir vaikams, ir jų tėvams. Būna, kad mokykloje kai kurios bėdos neišryškėja, bet tėvai pastebi namuose. Tuomet jie ir kreipiasi į mus. Vaikus kamuoja įvairios bėdos: per didelės baimės, nerimas, naktinis šlapinimasis, mikčiojimai. Su tokiais vaikais dirba psichologai. Tai – pagrindinė mūsų funkcija“, – kalbėjo tarnybos direktorė.
Kalbėdama apie šiandieninius vaikus pašnekovė teigė, jog dirbdama mokykloje su pradinukais, su tokiomis problemomis nesusidūrė. „Labai daugėja emocinių vaikų elgesio sutrikimų, neramių vaikų, agresijos atvejų – net tarp mažiukų. Čia yra jokiais tyrimais neparemta mano nuomonė, bet galbūt tai lemia virtuali erdvė. Maži vaikai nemoka jos atskirti nuo tikro gyvenimo ir tai, ką ten pamato, perkelia į realybę. Bet, kaip minėjau, tai tėra prielaida“, – svarstė specialistė.

Kreipiasi rimtos šeimos
Pasiteiravus, kokių šeimų atžalos patenka į jos vadovaujamą tarnybą, V. Želvienė sakė, jog paprastai kreipiasi tvarkingos šeimos. „Asocialios šeimos nelabai kreipia dėmesį į vaiko problemas. Pas mus ateina gerų šeimų vaikai, kurių tėvai supranta, kad vaikui reikia pagalbos. Net jei dėl vaiko problemų kreipiasi mokykla, asocialių šeimų tėvų neprisikviečiame“, – kalbėjo direktorė.
Nepakanka vien įvardinti problemą. Norint ją išspręsti, reikia įdėti daug pastangų. „Kad susiformuotų teisingas elgesio stereotipas – ne vienos dienos darbas. Pas mus vaikai lankosi keletą metų. Yra sutrikimų, kurie neišgydomi. Jie lydi visą gyvenimą – tokius galima tik koreguoti. Vaikui reikalinga ir šeimos pagalba. Jei tokios nėra, tai mūsų tarnyba ar mokykla yra bejėgė padėti vaikui“, – tėvų įsitraukimo svarbą akcentavo specialistė.
Paklausus, ar neatsitinka taip, kad, palankęs keletą užsiėmimų vaikas daugiau nebeateina, švietimo pagalbos tarnybos direktorė teigė, jog viskas vėlgi priklauso nuo tėvų. „Kol tėvai suinteresuoti, vaikas užsiėmimus lanko. Nuo šešiolikos metų mes galime pagalbą teikti be tėvų sutikimo, bet anksčiau to daryti neturime teisės. Būtinas tėvų sutikimas. Kartais, labai retais atvejais, pasitaiko, kad tėvai nepastebi problemos ir pagalbos atsisako, bet tada jie prisiima atsakomybę ant savo pečių. Tokie atvejai būna ypač reti. Tiesa, pas mus pagalba teikiama ir teismo sprendimu. Teismas gali įpareigoti tėvus lankyti kursus, vaikus nukreipti pas psichologą, tačiau tokiu atveju žmonės ateina tik tam, kad užsidėtų pliusą. Psichologas negali pamojuoti burtų lazdele ir išspręsti visų vaiko problemų – tam būtinas ir paties noras“, – sakė pašnekovė.

Jaučiasi saugiai
Pasak direktorės, dėl lankymosi pas psichologą mažieji neišgyvena. „Ikimokyklinukai, pradinukai net nesupranta, kad ateina pas psichologą. Pas mus dirba labai kompetentingos psichologės, jos praveda terapiją per žaidimą. Vaikai čia labai noriai lankosi. Sunkiau su paaugliais. Jiems gėda prisipažinti draugams, kad čia vaikšto. Mes organizuojame mini dienos centriukus. Į juos susirenka vaikai, turintys bendravimo problemų ar patyrę patyčias mokykloje. Čia jie žiūri specialius filmus, psichologės veda meno terapiją. Vaikai prasmingai leidžia laiką mokydamiesi tam tikrų elgesio formų, tuo metu jie nesiblaško po gatves ir neieško pavojingų veiklų. Tai darome jau nuo 2012 metų. Neseniai rinkome papildomus narius į centrą, tai tie, kurie jau seniau lanko, sakė, jog naujų narių nereikia. Jie čia saugiai jaučiasi, – kalbėjo specialistė ir pridūrė, jog tokia jų veikla padeda spręsti adaptacijos, paauglių užimtumo problemas. – Jie atvirai išsikalba su socialine pedagoge. Čia paaugliai gali paklausti to, ko nedrįsta paklausti savo aplinkoje“.

Kreipiasi dėl mokymosi sunkumų
Kita grupė problemų, dėl kurių šeimos atveda vaikus į Švietimo pagalbos tarnybą, yra mokymosi sunkumai. Tokiais atvejais tarnybos specialistai pirmiausia identifikuoja problemą, o tada siūlo būdus, padėsiančius ją įveikti. „Pirmiausia įvertiname, dėl ko mokymosi sunkumai kyla. Galbūt tai dėmesio, atminties problemos, o galbūt ir rimtesnės bėdos. Tuomet teikiame rekomendacijas mokykloms, tėvams, siūlome korekcines pratybas. Tėvams pageidaujant, specialistas dirba su vaiku, užpildo jo mokymosi metu atsiradusias ugdymo spragas, kadangi dėl vaiko turimo sutrikimo tų spragų neišvengiamai atsiranda. Tai mūsų specialistas daro atsižvelgdamas į vaiko turimą sutrikimą. Mokykloje, kur klasėje sėdi daug vaikų, sudėtinga kiekvienam skirti individualų dėmesį. Aš labai dėkinga mokytojams, kurie bando tai daryti, bet tai sudėtinga. Pas mus būna individualios pratybos“, – sakė tarnybos direktorė.

Baiminasi nepagrįstai
Būgštaujančius dėl to, kad, esą pagal specialią programą mokytas vaikas ateityje susidurs su neigiamomis to pasekmėmis, negalės laikyti egzaminų, negaus atestato ir pan., Švietimo pagalbos tarnybos direktorė skubėjo nuraminti. „Nuo 2012 metų Lietuvoje yra tik dvi programos: bendrojo lavinimo ir individualizuota. Tėvams siūloma pritaikyta vaikui bendrojo lavinimo programa. Tai reiškia, kad vaikas mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, kuri jam pritaikoma pagal individualias galimybes. Programą vaikui pritaiko mokytojai. Tokie vaikai laikys egzaminus kartu su kitais vaikais. Pavyzdžiui, yra disgrafikų vaikų, kurie nediferencijuoja, tarkime, ilgųjų ir trumpųjų balsių, neskiria e ir ė. Ir tai ne kokia nors tarmės įtaka – tiesiog vaikas iš prigimties negirdi skirtumo tarp šių garsų. Tokiu atveju vaikui rašto darbe tiesiog neskaičiuojamos tokios klaidos. Tai daroma su tarnybos pažyma. Tarkime, vaikas turi problemų su loginiu mąstymu, atmintimi – jei turi tarnybos pažymą, tokiam vaikui per egzaminą bus leista naudotis skaičiavimo mašinėle, formulėmis ar kitomis reikalingomis priemonėmis. Nes, tarkime, jis uždavinį išspręsti gali, tik neįsimena formulių. Tokie vaikai taip pat gaus atestatą, – tvirtino V. Želvienė ir pridūrė, jog jos vadovaujamoje tarnyboje tėvams suteikiama visa reikiama informacija. – Nesvarbu, kad dėl vaiko į mus kreipėsi, tarkime, ugdymo įstaiga, bet informaciją apie vaiką, pažymą, kur surašytos išvados ir rekomendacijos, mes atiduodame tėvams ir jie sprendžia, ką su ja darys toliau: pristatys į mokyklą ar suplėšys“, – kalbėjo tarnybos direktorė.

Priklauso nuo mokytojo
Pasmalsavus, kaip mokykloje sekasi pagal individualizuotą programą mokomiems vaikams, ar nepatiria jie dėl to bendraamžių patyčių ar atstūmimo, Švietimo pagalbos tarnybos vadovė sakė, jog tai labai priklauso nuo to, kaip mokytojas sugeba tai pateikti. „Jeigu mokytojas neakcentuoja specialios programos, niekas klasėje nekreipia į tai dėmesio. Bet jei pedagogas replikuoja, pajuokauja ta tema, vaikai reaguoja atitinkamai. Jie padaro išvadą, kad iš to galima pasijuokti. Patyčios prasideda nuo suaugusio žmogaus. Šioje situacijoje viską galima padaryti subtiliai. Mokytojas galėtų konsultuotis su psichologu, kaip kitokį vaiką pristatyti klasei. Galbūt galima būtų akcentuoti tai, kad visi esame skirtingi ir nieko čia blogo. Tačiau jei vaikams kyla klausimų apie tai, reikia kalbėtis, jokiu būdu negalima apsimesti, kad neišgirdome, nemeluoti“, – neabejojo V. Želvienė.

Trūksta tolerancijos
Specialistė apgailestavo, jog tėvai, auginantys kitokį vaiką, neretai susiduria su visuomenės nepakantumu. „Jei kitoks vaikas, turintis rimtų sutrikimų, integruojamas į standartinių vaikų mokyklą, kiti tėvai neretai kreipiasi į Švietimo skyrių ir reikalauja, kad tą vaiką iš ugdymo įstaigos pašalintų. Pavyzdžiui, vaikas autistas per pertrauką daužo galvą į sieną, o kiti tėvai nerimauja, kad jis nepradėtų žaloti jų vaikų. Pas mus dar labai mažai tolerancijos kitokiam, – sakė direktorė ir pridūrė, jog tokiu atveju pirmiausia pagalba reikalinga tiems tėvams, o ne jų atžaloms. – Tokiu atveju pirmiausia reikia dirbti su tėvais, čia padėti galėtų psichologas. Su vaikais problema mažesnė, kadangi jie iš prigimties yra geri, atviri. Mokydamiesi vienoje klasėje su kitokiu vaiku, jie užauga tolerantiškesni, labiau užjaučiantys. Mūsų tarnyba visada tėvams siūlo bandyti integruotis į paprastą klasę. Ir tik nepavykus to padaryti, vaikas nukreipiamas į specialią klasę. Svarbu, kad tas vaikas tobulėtų. Žinoma, savo tempu, pagal savo galimybes. Su bet kokio sutrikimo vaiku galima tobulėti, daryti pažangą“.

Būna ir džiaugsmo
Įvardijusi problemas, kurių vedini tėvai atveda į tarnybą savo atžalas, direktorė pasidžiaugė, kad čia taip pat būna ir džiugių dalykų. „Turime ir gerų atvejų, ne tik bėdų. Tai – šešiamečių brandumo mokyklai vertinimas, kur praktiškai dirbama su gabiaisiais, ir profesinio orientavimo vertinimas, reikalingas tada, kai moksleiviai renkasi, kokius dalykus mokysis arba abiturientai svarsto apie tinkamą jiems profesiją“, – sakė V. Želvienė. Moteris pasakojo, kad vaikų brandumo mokyklai vertinimas atsirado, siekiant užtikrinti vaiko gerovę. „Mažėjant vaikų, mokyklos, ypač kaimo vietovėse, pradėjo į pirmą klasę vilioti šešiamečius. Taip į mokymo įstaigas patekdavo dar nesubrendusių mokyklai vaikų. Dėl to ir atsirado tie brandumo vertinimai“, – teigė specialistė.
Kita Palangos švietimo pagalbos tarnybos funkcija – pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Tai – įvairūs seminarai, konferencijos, gerosios patirties sklaida. „Šios funkcijos labai skirtingos. Didelėse savivaldybėse tam yra atskiros įstaigos. Kadangi dirbame ne tik su vaikais, bet ir su mokytojais, mums pasiūlė dirbti su Trečiojo amžiaus universitetu“, – sakė pašnekovė.

Senjorai nori veiklos
Pasak V. Želvienės, Trečiojo amžiaus universitetas buvo didelis iššūkis. „Pas mus atėjo virš trijų šimtų norinčiųjų mokytis. Trečiojo amžiaus universitetas buvo didelis iššūkis, juo labai džiaugiamės, mums labai patiko – pamatėme, kad yra begalinis poreikis, kad labai to reikia. Senjorai nori ir šokti, ir dainuoti, ir užsienio kalbų mokytis, ir švenčių. Jie visko nori. Gal pasijunta, kad yra dar svarbūs, reikalingi kažkam – ne tik anūkus auklėti“, – džiaugėsi tarnybos direktorė. Moteris pasakojo, kad jos vadovaujama tarnyba rinko duomenis apie savo studentų išsilavinimą, amžių, gyvenamąją vietą. „Turime studentų nuo penkiasdešimties iki devyniasdešimties metų. Vyriausia mūsų studentė greit švęs devyniasdešimtmetį. Tai – „superinė“ moteris. Puiku, kad galima taip pasenti. Ir tos senatvės taip nebebijai. Yra daug puikių žmonių, kurie suteikia labai daug gerų emocijų. Bendravimas su jais labai praturtina. Jie taip pat mums padėkoja, kokių savo darbelių padovanoja“, – įspūdžiais dalinosi specialistė.
V. Želvienė neslėpė, jog tarnyba sulaukia ir kritikos. „Būna visko, bet mes visada esame atviri kritikai, nes ji padeda tobulėti. Visuomet sakau savo komandai, jog, net gerai padirbėjus, reikia žiūrėti, ką galėjome padaryti geriau. Iš senjorų pasitaiko to negatyvo, bet į jį žiūriu kaip į kritiką, – sakė direktorė ir pripažino, jog pirmieji darbo su senjorais metai buvę nelengvi. – Mes vieni kitų nepažinome, stebėjome. Labai džiaugiuosi, kad mūsų metodininkė Vilma Varpiotienė sugebėjo taip su jais susidraugauti, kad senjorai tapo labai geri, malonūs, dažnai šypsosi“.

Nebijokite psichologų
Per savo darbo praktiką sutikusi ne vieną psichologinių ir kitokių bėdų prispaustą žmogų V. Želvienė stebėjosi, kad dar ir šiandien kai kurie žmonės bijo kreiptis pagalbos į psichologus. „Man psichologas dažnai padeda atsakyti į klausimus, į kuriuos pati nerandu atsakymų. Tikrai nebijau eiti ir pasikonsultuoti. Psichologas labai greitai randa atsakymą, kodėl vienas ar kitas dalykas vyksta ir duoda keletą atsakymų. Tau lieka pasirinkti tinkamą. Ypač daug klausimų kyla dėl vaikų auklėjimo. Galbūt tu pats vaikystėje patyrei tėvų auklėjimo klaidų ir dabar norėtum su savo vaikais elgtis kitaip, bet nežinai, kaip tai padaryti. Psichologas yra tas žmogus, kuris gali padėti susivokti situacijoje. Nežinau, iš kur toks stereotipas, kad psichologai reikalingi tik kvailiams, gal tai likę iš sovietinių laikų“, – svarstė pašnekovė.

Atviri visuomenei
Ateinančiais metais Palangos švietimo pagalbos tarnyba švęs įkūrimo dešimtmetį. „Mūsų tarnyba įkurta 2005 metais. Esame atviri visuomenei ir bendradarbiavimui“, – kalbėjo V. Želvienė.
PALANGOS ŠVIETIMO PAGALBOS TARNYBA
Vasario 16-osios g. 6, LT-00129 Palanga
Tel. 8 460 40106, 8 620 96165
El. p.: info@palangosspt.lt
Svetainė: www.palangosspt.lt


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos gelbėtojai šią vasarą ne tik sergėjo poilsiaujančiuosius pajūryje, bet ir dažnai tekdavo padirbėti auklėmis – būdavo tokių dienų, kai tėvų neberasdavo apie pusšimtis vaikų. Kadangi šiemet, kaip niekad anksčiau, teko ieškoti itin daug tėvų, kurie nesužiūrėjo savo mažųjų, gelbėtojai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai...


Praėjusią savaitę palangiškiai tėveliai sukėlė diskusiją apie tai, kad Palangoje nėra vaikų gydytojo, o sergančiam vaikui iškvietus medikus, jie neva, atvykę iš Klaipėdos, to ir nežinojo. Medikai patikino, kad tikrai visi viską žino, tačiau vaikas, jeigu jo būklė yra prasta, vis tiek vežamas į artimiausią gydymo įstaigą.


Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija lapkričio mėnesį visus kvietė burtis į XVII suaugusiųjų mokymosi savaitę „Mokymosi spalvos”, kuri skirta mokymosi visą gyvenimą idėjos sklaidai, praktiniam jos taikymui ir suaugusiųjų mokymosi galimybėms atskleisti. Kretingos rajono švietimo centro direktorės pavaduotoja Aurelija Jedenkienė ragino ir kvietė susiburti draugėn...


Dvi dienas Palangos senojoje gimnazijoje ir jos prieigose šurmuliavo nemaža vyriška kompanija – Šiaulių rajono mokyklų kūno kultūros mokytojų bei sporto centrų trenerių, siekdama kiek galima daugiau naujovių sužinoti tema „Inovatyvus aktyvus tradicinių ir netradicinių mokymo metodų naudojimas pamokose, neformaliame ugdyme, bendravime ir...


Palangos švietimo pagalbos tarnyba (PŠPT) atvira ir vaikams, ir jų tėvams, ir mokytojams, ir net senjorams. Čia pas psichologą apsilankę mažiausieji net nesupranta, kad šiltas, smagus pokalbis su „gražia mokytoja“ sprendė jų bendravimo, mokymosi sunkumus. O tarnybos pažyma ne vienam moksleiviui gali palengvinti ir egzaminų maratoną. O kur kitos vaikus...


Lapkričio 4-ąją Palangos moksleivių klube vyko rinkimai į aštuntąjį Lietuvos mokinių parlamentą, II-asis turas vyko Palangos mieste. Lietuvos mokinių parlamento rinkimuose dalyvavo du kandidatai:


Išduotas statybos leidimas Palangos aplinkkeliui tiesti  1

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 02 06 | Rubrika: Miestas

Palangoje netrukus prasidės aplinkkelio statybos darbai. Naujuoju keliu, aplenkdami kurortą, automobiliai į Palangos oro uostą, Šventąją ar Latviją vykti galės jau 2015 metų gegužę.


Konferencija sukvietė daugumą Palangos mokytojų

Jūratė RIEPŠAITĖ, 2012 08 30 | Rubrika: Miestas

Vakar Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko konferencija „Vaiko poreikių realizavimas šiuolaikiniame ugdymo procese“. Į konferenciją susirinko dauguma Palangos mokyklų mokytojų ir kitų miesto svečių.


Turbūt ne vienoje šeimoje tėvams yra pasitaikę atvejų, kai iš piniginės „kažkur“ dingsta pinigai. Arba, išėjus iš parduotuvės, vaiko rankoje pastebimas šokoladukas, kurio gimdytojai jam nepirko. Pirmais kartais tėvai į tokias vaikų „išdaigas“ žvelgia atlaidžiai, o nereikėtų. Vėliau prasideda kur kas rimtesni dalykėliai –...


Šiais mokslo metais mokinių mažiau

„Palangos tilto“ informacija, 2009 09 02 | Rubrika: Miestas

Prasidėjus mokslo metams ir nuvilnijus per miestą Rugsėjo 1-osios šventės akordams, tenka mokiniams krautis kuprines ir užsirašyti pamokų tvarkaraščius. Vasara užleidusi rudeniui vietą, atnešė kartu ir naujų darbų sąrašą, vienas iš jų ir pats svarbiausias mokiniams – kasryt keltis ir lėkti į mokyklas. Šviečiantys mokytojų veidai laukia sugrįžtančių ar naujai atėjusių mažųjų ir be abejo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius