Moderni įranga ne tik stebės priekrantes, bet padės ir poilsiautojams

Ugnė RAUDYTĖ, 2010 10 06

Aplinkos apsaugos agentūra vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis projektą „Pakrantės hidrometeorologinio ir krantų dinamikos monitoringo sistemų stiprinimas“, kurio tikslas - modernizuoti techninę bazę Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų dinamikos monitoringui, priekrančių stebėjimams vykdyti, įsigyjant šiuolaikinius, automatiniu režimu veikiančius prietaisus ir įrangą. „Iki šiol visus priekrančių stebėjimus vykdė stebėtojai, kurie visus duomenis surašydavo patys ir pateikdavo jūrinių tyrimų departamentui. Dabar stebėtojų darbus pakeis moderni ir nauja įranga, taip tikimės, kad visi duomenys bus tikslesni ir lengviau gaunami“, - pasakojo jūrinių tyrimų departamento hidrologijos skyriaus vyresnysis specialistas Albertas Kvietkus.

 

Projekto „Pakrantės hidrometeorologinio ir krantų dinamikos monitoringo sistemų stiprinimas“ bendra vertė yra 3 026 599,00 litų, iš jų ES dalis yra 2 572 609,15 litų. Projektui yra išmokėta 2 748 514,25 litų, iš jų ES dalis - 2 336 237,11 litų.

Šiuo metu Lietuvoje jūros bei Kuršių marių krantų dinamikos monitoringas bei matavimai priekrantės stotyse yra vykdomi naudojant netikslius, fiziškai ir morališkai nusidėvėjusius prietaisus bei įrangą. Dėl šios priežasties neįmanoma užtikrinti duomenų kokybės, o atsakingoms institucijoms, – laiku priimti tinkamus sprendimus.

„Nauja įranga bus dedama aštuoniose stotyse. Šventojoje jau yra viskas įrengta, Palangoje ties tilto posūkiu jau yra vykdomi paruošiamieji darbai, tačiau jie kliudosi dėl tilto medinės dalies rekonstravimo, tačiau jau lapkričio mėnesį tikimės, kad bus prietaisų komplektas pastatytas ir Palangoje“, - kalbėjo A. Kvietkus.

Pirmame etape buvo numatoma įsigyti 8 komplektus prietaisų automatizuotoms priekrantės hidrometeorologinėms stotims, kurie jau ir yra įsigyti. Jie būtini, kaip baziniai, tiksliems Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygio matavimams, kurie tiesiogiai susiję su krantų nuardymo vertinimu. Už ES struktūrinių fondų paramą jau yra įsigyta: GPS komplektas su programine įranga bei tvirtinimo stovais, elektroninis tacheometras su programine įranga bei gairėmis, srovių matuoklis su programine įranga ir mini kompiuteriu, jūrinė valtis (kateris) ir visureigis.

 „Visi šie įsigyti prietaisai yra itin reikalingi, kad visi duomenys būtų tikslūs ir aiškūs. Be šių prietaisų neįmanoma būtų dirbti operatyviai ir tiksliai. Šie duomenys taip pat bus viešinami internetinėje erdvėje žvejams, narams ar paprasčiausia poilsiautojams“, - pasakojo jūrinių tyrimų departamento hidrologijos skyriaus vyresnysis specialistas A. Kvietkus.

Trečiame etape numatoma organizuoti aukštos klasės geodezinių reperių tinklo išilgai Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių įrengimą, reikalingą GPS prietaisu matuojamų profilių „prisirišimui“ prie vieningos sistemos bendro atskaitos taško bei priekrantės hidrometeorologinių stočių įrengimą.

Visus duomenis planuojama pastoviai atnaujinti sukurtoje naujoje internetinėje svetainėje. „Ši internetinė svetainė bus itin naudinga profesionalams žvejams, narams, dirbantiems prie vandens. Ten jie kasdien galės pasižiūrėti vandens drumstumą, druskingumą, bangavimą, vandens temperatūrą, lygį, vėjo greitį ir t.t. Palangoje poilsiautojams ant tilto planuojama padaryti švieslentę, kurioje visada bus rodoma vandens temperatūra, bangavimas, vėjas ir pan., kas labiausiai domina atvykusiuosius pailsėti Palangoje“, - pasakojo A. Kvietkus.

Siektini projekto rezultatai – modernizuoti 8 pakrantės hidrometeorologinų parametrų matavimo postai, įsigyta įranga krantų dinamikos monitoringui vykdyti, įrengtas geodezinių reperių tinklas. Projektas pilnai atitinka Stebėsenos komiteto patvirtintus specialiuosius projektų atrankos kriterijus bei atitinkamas ir su projektu susijusias programas.

Projektą planuojama baigti įgyvendinti kitų metų balandžio mėnesį, tačiau dar po projekto bus vykdomi kai kurie darbai. „Po projekto tikrai dar nežadame atleisti stebėtojų iš darbo. Dar pusę metų jie stebės ir užrašinės visus duomenis, kaip ir anksčiau, taip bus lyginami stebėtojų duomenys ir naujos įrangos duomenys. Taip galėsime spręsti, kokio tikslumo duomenys buvo pateikiami anksčiau“, - pasakojo A. Kvietkus.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos paplūdimiuose – moderni smėlio valymo technika

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 14 | Rubrika: Miestas

Palangos paplūdimiuose nuo rugpjūčio 14 d. triūsia nauja ir moderni smėlio valymo mašina „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione. Tokios technikos Palangai bei Šventajai labai trūko, nes anksčiau kurorto paplūdimiuose stambesnės atliekos buvo surenkamos rankiniu būdu. 


Koncertų salė nauja ir moderni, bet tuščia

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2016 06 30 | Rubrika: Nuomonės

Palangos koncertų salės ateitis pamažu grimzta į rūką ir tampa vis sunkiau įžiūrima bei nuspėjama.  


Siekdama gerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekamų laboratorinių tyrimų kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija 2012 m. patvirtino „Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programą“. Joje numatyta iki 2020 metų pagal LST EN ISO 15189:2007 standartą „Medicinos laboratorijos. Ypatingieji kokybės ir kompetencijos reikalavimai“ akredituoti...


„Istorikai šaltinių gali ieškoti bibliotekose. Archeologai visus duomenis turi išsikasti kastuvais“, – sako archeologas, povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininkas, UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinio ir techninio patariamojo komiteto narys, Klaipėdos universitete bei jo Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre...


Intensyvią Lietuvos Baltijos jūros krantų ardą pastarąjį dešimtmetį lėmė įvairios gamtinės ir kitos priežastys. Dėl to 2009 metų gruodį buvo pradėtas vykdyti Europos Sąjungos projektas „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“. Šis projektas yra finansuojamas pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos antrąjį prioritetą vietinė...


Palangoje pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos Struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Poilsio namų rekonstrukcija pritaikant turizmo poreikiams“, kuriuo siekiama sukurti ekonomiškai stiprų ir konkurencingą visus metus veikiantį turizmo objektą, teikiantį kompleksines apgyvendinimo, maitinimo ir kitas paslaugas bei kuriantį aukštą pridedamąją vertę.


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Palangoje jau yra užbaigtas ES projektas „Palangos turizmo informacijos centro infrastruktūros plėtra“, kurio bendra vertė siekė 285 325 litų, o Europos Sąjungos paramos suma buvo 242 526 litų.


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra“ Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre,  kurio tikslas yra sudaryti visavertes sąlygas mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimui.


Aplinkos apsaugos agentūra vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis projektą „Pakrantės hidrometeorologinio ir krantų dinamikos monitoringo sistemų stiprinimas“, kurio tikslas - modernizuoti techninę bazę Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų dinamikos monitoringui, priekrančių stebėjimams vykdyti, įsigyjant šiuolaikinius, automatiniu režimu veikiančius prietaisus ir įrangą. „Iki...


Palanga – krantų erozijos stabdymo projekte

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 24 | Rubrika: Miestas

Ketvirtadienį vyksiančiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje numatoma svarstyti klausimą dėl pritarimo Baltijos jūros krantų erozijos stabdymo projektui. Kurorto politikai turi nuspręsti, ar Palanga partnerio teisėmis dalyvaus Tarptautinės aplinkos organizacijos (KIMO) inicijuotame projekte dėl Baltijos jūros regiono krantų erozijos stabdymo.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius