Žygimantas Mitkus paramos gali tikėtis iš tėvų.

Žygimantas Mitkus paramos gali tikėtis iš tėvų.

Mokami palangiškių studentų mokslai plonins ir jų tėvų pinigines

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 08 04

Kuomet paaiškėjo stojimo į aukštąsias šalies mokyklas rezultatai, kai kurie ką tik Senosios gimnazijos duris užvėrę palangiškiai didelio džiugesio nepajuto. Netgi daugiau – jų veidą persmelkė rūpestis. Nepavykus įstoti į valstybės finansuojamą vietą (VF), už norimas studijas teks suploti nemenkas sumas, o kitus galbūt net paskatins emigruoti.

Matematikos egzaminas „atėmė“ nemokamas studijas
Vienas iš tokių – palangiškis Žygimantas Mitkus. Kada kalbėjome su juo vasaros pradžioje, vaikinas nerimavo dėl privalomojo matematikos brandos egzamino, neva jei jam nepavyks jo išlaikyti, teksią nemažai pakratyti kišenę už mokamas žurnalistikos studijas, o gal net emigruoti. Deja, bet tokios jaunuolio kalbos pasitvirtino – nuo rugsėjo Žygimantas Vilniaus universitete studijuos žurnalistiką, tačiau studijų valstybė nefinansuos: per metus mokslai atsieis 1700 eurų. O tai pirmo kurso studentui tikrai nemaži pinigai.
Nemokamą studijų vietą „atėmė“, kaip ir spėjo Žygimantas, neišlaikytas valstybinis matematikos egzaminas: „Tai buvo pagrindinė priežastis, užkirtusi nemažai tolesnių kelių. Bet matau šioje naujoje švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės įvestoje „tvarkoje“ daug neteisybės“.
Neišlaikytas matematikos egzaminas sujaukė ne tik palangiškio ateities planus, bet pikčiausia, kad jo laikymas abiturientams tapo priverstiniu.
„Tarkime, abiturientas išlaikė visus laikytus egzaminus iki 20 procentų ir jis gavo nemokamą studijų vietą, o aš, išlaikęs kitus egzaminus gerokai aukštesniais balais, bet neišlaikęs matematikos, kurios man net nereikėtų stojant, turiu mokėti tokius pinigus“, – piktinosi būsimas žurnalistas.

Atimta net stipendijos galimybė
Kaip pasakojo Žygimantas, jam yra galimybė po pusmečio pereiti į VF studijas, tačiau ar tokia galimybė nesikirs su ministrės A. Pitrėnienės įsakymu.
„Pagal jį VF vietoje negali studijuoti tie, kurie neišlaikė matematikos egzamino. Universitetai tokią galimybę visada suteikdavo, tad labai įdomu, kaip jie pasielgs šiais metais“, – svarstė pašnekovas.
Mokantieji už studijas turi ir dar vieną finansinės naštos palengvinimo galimybę – valstybės paskolos. „Neslėpsiu, svarstau tokią galimybę. Kiek domėjausi, sąlygos neblogos, tad neatmetu galimybės, kad teks ją imti“, – atskleidė Žygimantas.

Galimybė perlaikyti egzaminą
Jaunuolis labai rimtai svarsto ir dar vieną galimybę, kaip nemokėti už studijas – antrą kartą laikyti matematikos egzaminą. „Kiekvienas turi tokią galimybę. Tad visai galvoju per metus rimtai pasimokyti, samdyti korepetitorių ir kitąmet vėl laikyti egzaminą. Išlaikęs garantuotai galėčiau pereiti į VF studijas“, – planus pasakojo palangiškis. Tai būtų kaip dar vienas ambicingas įrodymas, kad matematikos visų trisdešimt mokinių klasėje paruošti išlaikyti valstybinį egzaminą neįmanoma. Ketina studentas teikti paraišką Valstybės studijų fondui: „Yra galimybė, kad galėčiau gauti stipendiją kaip gerai besimokantis. Bandysiu, juk nieko neprarasiu“.
Žygimantas visą vasarą dirbo, tad santaupų kuriam laikui turės, bet, jo manymu, visi pinigai, kaip pats sako, „išeis“ mokslams. Ir ne tik mokamos studijos, bet kainuoja ir pragyvenimas Vilniuje: „Šiuo metu dar įtemptai ieškau buto. Svarsčiau apie galimybę pagyventi bendrabutyje, kad pajausčiau tą studentišką gyvenimą, kad turėčiau galimybę ne tik studijuoti, bet ir studentauti“. Tačiau, pasak būsimo žurnalisto, vis dėl to po kurio laiko norisi savo kampo: „Iš dalies esu intravertas, tad, manau, norėsiu ramybės“.

„Tapo bandomuoju triušiu“
Sulaukusi „Palangos tilto“ skambučio, Žygimanto mama, Palangos visuomenei gerai žinoma moterų klubo LIONS buvusi prezidentė Raimonda Mitkuvienė, kalbėjo, kaip visada, su šypsena, tačiau neslėpė susierzinimo, kaip šiais laikais yra negerbiama jaunoji karta: „Esu tokios pat nuomonės, kaip ir mano sūnus. Palaikau jį. Nesuprantu, kodėl ši karta turėjo tapti bandomaisiais triušiais“.
Pasak R. Mitkuvienės, šiandienos abiturientai iš anksto turėjo žinoti apie tokius sprendimus: „Juk kiekvienas žinome, kas esame – menininkas, tiksliukas ar humanitaras. Aš puikiausiai mačiau, kad mano sūnui matematika tikrai nebuvo ta sritis, kuris ją gerai išmanytų, kad galėtų laikyti egzaminą. Juo labiau, kad ir studijų niekada su šia mokslo sritimi jis nesiejo“.
R. Mitkuvienė neslėpė, kad gabaus sūnaus žurnalistikos studijoms teks pakratyti savo piniginę: „Esame nuostabi šeima, gyvename šia diena ir dėl to tikrai niekas nenukentės. Žinau, kad iš vaikų viskas grįš dešimteriopai. Ir čia kalbu tikrai ne apie finansus“.

Papildomo finansavimo galimybių – ne viena
Valstybė suteikia galimybę studentams pretenduoti į už studijas sumokėtos kainos kompensavimą. Tačiau tik tada, kai gerai mokaisi. Valstybinis studijų fondas pateikia tokius duomenis, kad už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų. Teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą turi Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo, kuris neturi akademinių skolų, kurio studijų rezultatų vidurkis ne mažesnis už jo aukštosios mokyklos, jo studijų programos ir formos to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkį. 
Dar viena galimybė tiems, kurie griebiasi už galvos, ką daryti dėl mokamų studijų – socialinės stipendijos. Ją gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir tie, kurie studijuoja pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas ir atitinka bent vieną iš šių trijų kriterijų: yra iš nepasiturinčių šeimų ar vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą, turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, yra ne vyresni kaip 25 metų ir jiems iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. Socialinė stipendija – 123,50 eurai per mėnesį.
Valstybinio studijų fondo ryšių su visuomene specialistas Gediminas Dubonikas pasakojo: „Dėl perėjimo į VF po pusmečio reikėtų pasitikslinti aukštojoje mokykloje (pagal LR mokslo ir studijų įstatymą aukštosios mokyklos turi autonomiją pasirenkant mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas). Studentų rotaciją vykdo aukštosios mokyklos ir tik jos žino, yra laisvų VF vietų ar ne. Atsilaisvinusi VF vieta dažniausiai siūloma aukštosios mokyklos nustatyta tvarka geriausiai besimokantiems VNF studentams“.

Studijų sumą teks atidirbti
Dar vienas palangiškis Povilas Šakinis džiaugiasi įstojęs ten, kur norėjo – teisę ir policiją Mykolo Riomerio universitete. Klausėme Povilo, kaip jam pasisekė, ar neteks mokėti už studijas: „Įstojau į iš dalies finansuojamas studijas, o tai reiškia, kad mokėti man teks labai mažai“. Tikslios sumos jaunuolis dar pasakyti negali, bet preliminariai ji turėtų būti apie 86 eurus pusmečiui: „Labai nedaug, tad nė trupučio nesijaudinu“. Tačiau taip yra todėl, kad Povilas pasirašys trišalę sutartį, pagal kurią visą reikiamą studijų sumą, jei būtų studijavęs mokamai, atidirbs: „Bus sudaryta sutartis su policijos įstaiga, o aš ten numatytą laiką dirbsiu“.
O buvo tokių, kurie emigravo. „Tikrai žinau ne vieną, kuris išvyko į užsienį. O tokio poelgio priežastys labai įvairios – studijų finansavimas, neįstojimas, o gal ir šiaip toks sprendimas be aiškios priežasties“, – teigė Povilas.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos gelbėtojai šią vasarą ne tik sergėjo poilsiaujančiuosius pajūryje, bet ir dažnai tekdavo padirbėti auklėmis – būdavo tokių dienų, kai tėvų neberasdavo apie pusšimtis vaikų. Kadangi šiemet, kaip niekad anksčiau, teko ieškoti itin daug tėvų, kurie nesužiūrėjo savo mažųjų, gelbėtojai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai...


Praėjusią savaitę palangiškiai tėveliai sukėlė diskusiją apie tai, kad Palangoje nėra vaikų gydytojo, o sergančiam vaikui iškvietus medikus, jie neva, atvykę iš Klaipėdos, to ir nežinojo. Medikai patikino, kad tikrai visi viską žino, tačiau vaikas, jeigu jo būklė yra prasta, vis tiek vežamas į artimiausią gydymo įstaigą.


Gausiai tyrinėta ir nesyk permąstyta dusyk Lietuvos Prezidentu tapusio Antano Smetonos biografija, atskiri jos faktai, veiklos kryptys, pasirinkimai. Ypač tai galima justi skaitant amžininkų atsiminimus, skirtingų istorikų studijas. Daugiausiai dėmesio skiriama politinei veiklai analizuoti, kiek mažiau – pedagoginei, suvis kukliai – asmeninėms savybėms, nors apie jas gana daug...


Artėjant rugsėjui ne vienoje raštinės reikmenų parduotuvėje, didžiuosiuose knygynuose jau po truputį driekiasi eilės. Skelbiamos nuolaidos rašymo, piešimo reikmenims, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai žino, kad mokinio krepšelyje reikia kur kas daugiau visko – sportinės, šokių aprangos, kai kur uniformos ir dar daug visko, tik kažin ar taip jau...


Kuomet paaiškėjo stojimo į aukštąsias šalies mokyklas rezultatai, kai kurie ką tik Senosios gimnazijos duris užvėrę palangiškiai didelio džiugesio nepajuto. Netgi daugiau – jų veidą persmelkė rūpestis. Nepavykus įstoti į valstybės finansuojamą vietą (VF), už norimas studijas teks suploti nemenkas sumas, o kitus galbūt net paskatins emigruoti.


Miesto politikai savo pinigines atvėrė visuomenei

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 05 | Rubrika: Miestas

Kartą metuose Lietuvos politikai leidžia pažvelgti į savo turimus turtus bei santaupas. Kiekvieno rudens viduryje paskelbiamos jų turto deklaracijos, patenkina visuomenės smalsumą bei leidžia palyginti kokį „derlių“ per metus užaugino valdantieji.


Palangos mokyklose vasarą nutilus mokinių šurmuliui, mokinius pakeitė vyresni, taip pat triukšmą keliantys žmonės – darbininkai. Kiekviena mokykla skirtingai ruošiasi naujajam mokslo metų sezonui. Vieni perdažo koridorius, kiti klases, treti – kaip „Baltijos“ pagrindinė mokykla – visą mokyklą, vykdydama renovacijos darbus.


Stichinės nelaimės Japonijoje kraupūs padariniai nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Tragedijos atodūsiai pasiekė ir Palangą, tačiau jie, regis, nelabai sujaudino net ir gerai Palangos visuomenei žinomų palangiškių. Laimei, paprastų palangiškių širdys – ne ledinės.


Valdžios delsimas plonina palangiškių pinigines

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 09 27 | Rubrika: Miestas

Nauja šilumos kainų nustatymo tvarka, pagal kurią šilumos kainas numatoma perskaičiuoti kas mėnesį, Seima priimta liepą. Tačiau Palangos valdžia delsia jas koreguoti, o šilumos tiekėjai ir toliau sėkmingai  iš palangiškių  lupa pinigus. Artėjant  šildymo sezonui, naujos kainos už centralizuotai tiekiamą šilumą turi būti nustatytos vėliausiai iki lapkričio 1 dienos. Pastaruoju...


Verslininkams teks papurtyti pinigines

Aistas Mendeika, 2009 04 22 | Rubrika: Miestas

Praėjusį pirmadienį Palangoje svečiavosi dainininkė Vitalija Katunskytė, kuri su kurorto meru Vytautu Stalmoku kalbėjosi apie galimybes šiemet dainomis džiuginti poilsiautojus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius