Mokyklų vadovų kadencijos – vaistas nuo visų bėdų ar tik šiaudas skęstančiajam?

Mokyklų vadovų kadencijos – vaistas nuo visų bėdų ar tik šiaudas skęstančiajam?

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 01 23

Prezidentei pasiūlius Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų taikomos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, keičiama vadovų atrankos tvarka ir jų tvarkos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda, sulaukė nemenkos visuomenės reakcijos. Pritariančių šioms pataisoms esama, tačiau pripažįstama, jog kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų. Manoma, jog visų jų neišsprendus, švietimo sistemos situacija nesikeistų.

Daugiau kaip pusė – perkopę 15 metų stažą
Po audringų skandalų, nuvilnijusių kai kuriose šalies mokyklose, dėl mokyklų vadovų netinkamai atliekamų pareigų prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis pradedamos taikyti švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, nustatoma skaidresnė vadovų atranka ir veiklos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda.
Pranešime spaudai tuomet teigta, jog prezidentė yra gavusi ne vieną skundą iš mokyklų bendruomenių, kurias vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės: piktnaudžiavimo viršesne savo padėtimi, neskaidriai valdomų įstaigų lėšų, neadekvačių bausmių, taikomų pedagogams ir mokiniams. Mokyklų kolektyvai ir tėvai neturi galimybių pakeisti susiklosčiusios ydingos padėties ir inicijuoti pokyčių.
Pasak šalies vadovės, mokyklos nuopelnai, ugdant vaikus, atveriant jiems pasaulio pažinimą, yra neįkainojami. Tačiau dalies švietimo įstaigų valdymo sąstingis, pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, partinis protegavimas lemia prastą vaikų ugdymo kokybę, pasmerkia švietimo sistemą stagnacijai ir nubloškia valstybę į nepažangiųjų gretas. Pagal mokinių pasiekimus Lietuva tarp 28 ES valstybių užima tik 21 vietą.
Mokyklų atsinaujinimas yra siejamas su šiuolaikiniu vadovavimu, tačiau daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovų vadybinis stažas yra perkopęs 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų.
Prezidentė įstatymo pataisomis siūlo keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai direktorius galės vadovauti tik dvi kadencijas. Vienos kadencijos trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos jis turės iš naujo dalyvauti viešame konkurse.

Daugiau chaoso nei naudos
Tai, jog būtų įteisintos mokyklų vadovų kadencijos, neprieštarauja ir kalbinti Palangos mokyklų vadovai, tačiau jie visi išsakė ir vieningą nuomonę, jog tokie sprendimai neturi būti atliekami skubotai. Kitu atveju, tai atneš tik daugiau chaoso.
„Šios pateiktos Švietimo įstatymo pataisos – dar labai miglotos ir keliančios baimę, jog tik nebūtų daugiau chaoso nei naudos iš jų“, – įsitikinusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė.
Pasak vedėjos, daug kelia klausimų sprendimas įtvirtinti mokyklų vadovų kadencijas, tad tol, kol dar nėra aiškių suformuluotų atsakymų, galima kalbėti tik apie tai, kas būtų, jeigu būtų.
„Pavyzdžiui, kyla klausimų, o kaip būtų su mokyklos vadovu, kuris yra vaiko auginimo atostogose, ar tas laikotarpis būtų įskaičiuojamas į vadovavimo metus, ar ne. O jeigu mokyklos vadovui iki pensijos lieka mažiau nei penkeri metai, tačiau baigiasi jo kadencija, jis kaip ir turėtų teisę dirbti iki pensijos pradžios. Taip pat ir dėl vadovų vertinimo – kas tai darys, kokių institucijų atstovai, ar jie pajėgūs būtų visus vadovus tinkamai įvertinti. Taigi, labai daug tokių ir panašių klausimų kyla, į kuriuos nežinome atsakymų. Kol nebus viskas aišku, sunku ką ir pasakyti“, – kalbėjo L. Valužienė.

Vertinti ne pagal keletą prasižengėlių
„Nesakyčiau, jog blogai būtų įtvirtintos mokyklų vadovų kadencijos. Bet jeigu jau taip, tuomet sakyčiau, kad mokyklų vadovų darbo metai neturėtų būti skaičiuojami atbuline eiga. Visas šis sumanymas kilo dėl keletos mokyklų vadovų, tačiau juk ne visose mokyklose dirba problemų keliantys direktoriai. Gal reiktų ir tai įvertinti, kokia mokykloje atmosfera, kaip vertina darbuotojai, kokie rezultatai, ar nėra nusiskundimų, kaip atlieka savo pareigas, o tuomet ir spręsti dėl vadovo tinkamumo“, – savo nuomonę dėstė Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktorius Alvydas Kniukšta.
Jo nuomone, tikimasi labai greit kalnus nuversti, tačiau taip nebūna – būtina išsami analizė, kad vėliau nekiltų nenumatytų klausimų.
„Iš mokyklų vadovų jau ir taip atėmė pamokas, taip atimta galimybė ir geriau pažinti mokinius. Anksčiau turėdavau kelias pamokas, jų užtekdavo, kad užmegztum ryšį su mokiniais. Direktoriai dabar yra tik administratoriai. Beje, per leistinas dvi kadencijas, tai yra 10 metų, taip pat gali nepažinti mokinių, nepamatyti jų galutinių pasiektų rezultatų“, – pastebėjimą išsakė A. Kniukšta.
Palangos V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė įsitikinusi, jog jeigu jau kalbama, tai tikriausiai ir įtvirtins šias pataisas, tačiau kol kas nėra jokių analizių, kaip tai bus daroma.
„Abejoju, jog vadovų kadencijos yra būtent tas sprendimas, kurį priėmus kils mokyklų ugdymo lygis, abejoju. Kai kurie mokyklų vadovai galbūt jau nebenorės grįžti į tą postą jau po penkerių metų, nutrūks darbų tęstinumas, o mažesniuose miestuose apskritai gali kilti problemų dėl vadovų paieškos. Jau dabar kai kuriuose miesteliuose esama tokių problemų“, – kalbėjo L. Benetienė.
O Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas iškėlė klausimą dar ir dėl tų mokyklų, kurias tie patys vadovai ir įkūrė. „Kažin koks tuomet tokių mokyklų laukia likimas“, – svarstė direktorius.

Mokykla – ne turgus
„Manau, kad direktorių kadencijų įvedimas susikaupusių švietimo problemų tikrai neišspręs, o pasės dar daugiau chaoso ir demotyvacijos, – panašią nuomonę išsakė ir Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valda Šarkienė. – Nesu prieš direktorių kadencijas, bet esu prieš neapgalvotus, skubos tvarka priimamus sprendimus, kurių pasekmes pajusime jau po kelerių metų – pradedant nemažais konkursų organizavimo kaštais ir naujų vadovų paieška, kurių, neatmetame galimybės, gali ir neatsirasti (ir dabar yra daug pavyzdžių, ypač atokiose vietovėse), ir baigiant mokyklos bendruomenės susiskaldymu bei nė kiek nepagerėjusia mokinių ugdymo kokybe. Tai kam kadencijas įvesime po to? Pagal subordinaciją? Mokykla – ne turgus, kasdien pelno nesuskaičiuosi. Ir kodėl reikia keisti puikiai dirbančių mokyklų direktorius, garsinančius Lietuvą visame pasaulyje? Yra puikių mokyklų, kurioms direktoriai vadovauja keletą metų ir pasiekimai dideli. Tokie žmonės atiduoda dalį savo gyvenimo sėkmingos mokyklos kūrimui, nori ją ir toliau tobulinti bei siekti dar geresnių rezultatų. Todėl, manau, reikia sukurti vertinimo instrumentus geram vadovui išlaikyti, o prastesniam tiesiog neleisti ateiti ar užsibūti. Direktorius turi kelti pasitikėjimą bendruomenei“.
Pasak V. Šarkienės, mokykloje labai svarbu yra geras mikroklimatas ir bendruomenės narių tarpusavio santykiai, komandinis, „auginantis“ darbas. „Tai – ne vienerių metų įdirbis, tai ilgas procesas. Penkerių metų gali būti mažoka šiltam, pasitikėjimu grįstam mikroklimatui ar tradicijoms sukurti ir komandiniu principu imtis įgyvendinti pokyčius. Manau, kad nuolatinė vadovų kaita gali pasėti nerimo, abejonių ir nepasitikėjimo“, – kalbėjo Šventosios pagrindinės mokyklos vadovė.

Nepriekaištingos reputacijos
Atkreiptas dėmesys, jog daugelyje užsienio šalių, pirmaujančių pagal vaikų pažangumą, pavyzdžiui, visose Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, yra taikomos terminuotos sutartys su švietimo įstaigų vadovais.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma įvesti griežtesnį mokyklų vadovų veiklos kasmetinį vertinimą. Jeigu dvejus metus iš eilės veikla įvertinama nepatenkinamai, vadovas yra atleidžiamas iš pareigų. Įstatymu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad, kilus įtarimui dėl švietimo įstaigos vadovo veiklos, pradedamas tarnybinis patikrinimas ir vadovas laikinai nušalinamas nuo pareigų.
Įstatyme numatyta skaidrinti ir depolitizuoti mokyklų vadovų atranką ir stiprinti mokyklos savivaldą. Į vadovų atrankos komisijos sudėtį bus įtraukti tėvai ir socialiniai partneriai. Mokyklų tarybų veikloje negalės dalyvauti politikai, nuo kurių valios dažnai ir priklausydavo mokyklų vadovų likimai.
Švietimo įstaigų vadovais galės būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
„Jeigu norime stiprių mokyklų, sėkmingos veiklos, kokybiško ugdymo proceso, geros emocinės aplinkos, turime kelti reikalavimus mokyklų vadovams. Turi dirbti stiprūs lyderiai. Kita vertus, labai svarbu ir įgalinti šią veiklą vykdyti, kad pritrauktume ir išlaikytume pačius stipriausius vadovus. Čia svarbus ir savivaldybių vaidmuo“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
J. Petrauskienė pabrėžė, kad švietimo kokybės gerinimas priklauso tiek nuo bendros švietimo politikos, tiek nuo vietos savivaldos ir mokyklų vadovų bei pedagogų. „Mūsų visų tikslas – ugdymo kokybė. Švietimas nėra pats savaime, jis prisideda prie miesto, regiono plėtros, jis užtikrina reikiamų specialistų rengimą. Todėl būtina sustiprinti visas švietimo grandis, –kalbėjo ministrė. – Numatome pertvarkyti mokyklų finansavimą, kad pedagogai gautų adekvačius atlyginimus ir turėtų geras sąlygas dirbti“.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Trečiadienį minint Pasaulinę turizmo dieną bei Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, šių sričių darbuotojai sulaukė miesto vadovų sveikinimų bei padėkų.


Prezidentei pasiūlius Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų taikomos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, keičiama vadovų atrankos tvarka ir jų tvarkos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda, sulaukė nemenkos visuomenės reakcijos. Pritariančių šioms pataisoms esama, tačiau pripažįstama, jog kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų. Manoma, jog visų jų...


Jau įprasta, jog kasmet sudarinėjami visų Lietuvos mokyklų reitingai. Dažniausiai didžiausias dėmesys skiriamas gimnazijoms, tačiau žurnalas „Reitingai“ paskelbė ne tik šių, bet ir pagrindinių mokyklų reitingus. Taip siekta atskleisti, ar tinkamai paruošiami mokiniai mokyklose.Visuotiniai rezultatai nedžiugina, nors Palangos mokyklose, kaip paaiškėjo...


Praėjusį savaitgalį siautėjant smarkiam vėjui Palangos PGT ugniagesiams gelbėtojams 5 kartus teko vykti šalinti jo padarinių:


„Shodan” vadovui – šalies vadovų dėmesys

"Palangos tilto" informacija, 2013 10 14 | Rubrika: Sportas

Minint kūno kultūros ir sporto dieną Palangos karate kiokušin mokyklos „Shodan“ mokytojas Lukas Kubilius sulaukė aukščiausių šalies vadovų – prezidentės Dalios Grybauskaitės bei ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, taip pat Kūno Kultūros ir sporto departamento dėmesio. Lukui šie metai buvo patys sėkmingiausi karatė kelyje – Vilniuje...


Birželio 11 d., 14 val., 14-18 metų jaunuoliai kviečiami atvykti prie Palangos gelbėjimo stoties, kur vyks mokymai „Būk saugus vandenyje. Pirmoji pagalba skęstančiajam“. Metodinę pagalbą suteiks bei su pagrindinėmis taisyklėmis mokymų dalyvius supažindins Palangos gelbėtojų stoties darbuotojai.


Dvi pusiaukelę pasiekusios kadencijos medalio pusės  3

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2013 04 25 | Rubrika: Savaitės komentaras

Miesto valdžia įveikė savo kadencijos pusiaukelę. Prieš dvejus metus balandžio viduryje iki tol ilgiau opozicijoje mindžikavęs Šarūnas Vaitkus su savo komanda į savivaldybės pastatą atėjo miesto šeimininkų teisėmis.


Konkurencija tarp mokyklų – išpūstas dalykas?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 10 18 | Rubrika: Jūros vaikai

Ne paslaptis, kad tarp mokyklų – ypač didesniuose miestuose – vyksta savotiška konkurencija: jau nuo seno yra susiklosčiusi nuomonė, kad vienoje geriau parengiami „tiksliukai“, kitoje – humanitarai, trečia apskritai laikoma „stipresne“. Tam tikros alyvos į ugnį šliūkšteli ir devinti metai žurnalo „Veidas“ skelbiami...


Forume išrinktas Palangos miesto mokyklų savivaldų informavimo centro pirmininkas

Palangos Senosios gimnazijos Parlamento narys Antanas Mikalauskas, 2011 04 04 | Rubrika: Miestas

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) yra paruošusi projektą mokinių savivaldų stiprinimui.  Mokyklų savivaldos informavimo centras (toliau-MSIC) - tai miesto mokinių savivaldų susibūrimas, kuris turi atsirasti kiekviename mieste, visoje Lietuvoje. MSIC tikslas - vienyti mokyklų savivaldas, stiprinti jų struktūrą, didinti mokinių dalyvavimą ir aktyvumą savivaldų veikla. Toks mokyklų...


Nustatytos mokyklų aptarnavimo teritorijos

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 06 18 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto taryba 2009-2010 mokslo metams nustatė bendrojo lavinimo mokyklų aptarnavimo teritorijas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Nuspręsta, jog Senajai gimnazijai aptarnavimo teritorija nenustatoma.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius