Mokytis kituose miestuose paskatina įvairios priežastys

Mokytis kituose miestuose paskatina įvairios priežastys

Rasa GEDVILAITĖ, 2016 10 03

Kasryt mokiniai skuba į savo mokymosi įstaigas. Kiekvienas kelio atkarpą įveikia kaip išmano – laukia, kol tėvai pavėžės, pakeliui į darbą, ar stotelėje tyko atvažiuojančio autobuso, kiti gi kasryt atpėdina pėstute. Juolab Palangoje, kur kasryt pasivaikščioti – vienas malonumas. Atstumai nedideli, net ir mažiausiesiems mokinukams. Bet esama ir tokių mokinių, kurie kasryt keliauja mokytis į kitus šalia esančius miestus, kas paskatina juos nenuilstant kasdien keliauti?

Daugiausiai – į profesines mokyklas
Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Valužienės, šių metų mokslo metų pradžios duomenimis, į kitus miestus išvyko mokytis 27 mokiniai. Daugiausiai jų pasirinko mokytis profesinėse mokyklose (16 mokinių), du mokiniai mokosi Klaipėdos licėjuje, dar du Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, vienas pasirinko Klaipėdos E. Balsio gimnaziją, taip pat keturi mokiniai pasirinko Vydmantų gimnaziją.
Švietimo skyriaus vedėja pasvarstė, kad mokinių mokyklos pasirinkimą dažniausiai nulemia gyvenamosios vietos keitimas, o kai kurie mokiniai mokyklą išsirenka pagal savo gebėjimus.
Tai, kad profesinės mokyklos populiarėja, jau seniai kalba ir tuo džiaugiasi Švietimo ir mokslo ministerija.
Profesinis mokymas yra nemokamas pirmą kartą kvalifikacijos siekiantiems asmenims. Pažangiems mokiniams mokamos stipendijos.
Ministerijos duomenimis, profesines mokyklas šiemet pasirinko 1 tūkst. moksleivių arba 7 proc. daugiau nei pernai.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, profesinio mokymo sėkmę lemia ir darbo rinkos poreikiai, ir mokymo kokybė, ir mokyklų bei darbdavių bendradarbiavimas rengiant reikalingus specialistus.
Rugpjūčio viduryje šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau buvo pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių.
Kaip ir praėjusiais metais, populiariausios grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, suvirintojo profesijos. Taip pat programuotojo bei multimedijos paslaugų teikėjo specialybės.
73 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 300 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: inžinerijos ir kompiuterijos, architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, paslaugų asmenims, verslo administravimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t.t.

Kai įvertina savo galimybes
Kaip teigė Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zinaida Bružienė, kitų miestų mokyklas pasirenkančių mokinių esama tik vienetai, įprastai visgi mokiniai mokosi arčiausiai esančiose mokyklose. „Mokyklos, kuri yra kitame mieste, keitimą dažniausiai lemia priežastys, kurios nuo mokinių nepriklauso. Įprastai išvažiuoja mokinys, spaudžiamas rimtos priežasties“, – pastebėjo pavaduotoja.
Direktoriaus pavaduotojos ugdymui duomenimis, pernai mokslo metų laikotarpiu išvykusiųjų buvo 12. „Dažniausiai jau trečių-ketvirtų gimnazijos klasių mokiniai išvyksta į profesinio rengimo mokyklas. Tokių atvejų pasitaiko ir prasidėjus mokslo metams. Galbūt mokiniams pasirodo per sunkus krūvis, supranta, kad jie neįveiks iškeltų uždavinių, tad pasirenka kitokį mokymosi kelią“, – svarstė pavaduotoja.
Beje, kiti jaunieji palangiškiai, net ir nusprendę, kad gimnazijoje jiems per sunku ar kad norisi kažko kito, į kitą miestą mokytis neišvyksta. Jie pasirenka kurorte įsikūrusį Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą. Tarp palangiškių – jis populiarus.
Taip pat populiari įstaiga – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla.

Atstumas koreguoja pasirinkimus
Kaip pastebėjo Z. Bružienė, dažnai mokiniams tenka pakeisti mokyklą dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos. Persikėlus kitur gyventi, natūralu, tenka rinktis ir kitą mokyklą, kad būtų lengviau į ją nukakti.
„Į mūsų mokyklą taip pat atvyksta aplinkinių gyvenviečių mokiniai, pavyzdžiui, iš Vydmantų. Šios gyvenvietės mokiniai turėtų vykti mokytis į Kretingą, jei netenkina Vydmantuose esanti gimnazija. Taip pat esama mokinių iš Girkalių, kurie turėtų lankyti Klaipėdoje esančias mokyklas. Bet tokia situacija labai suprantama, kadangi tos mokyklos, kurios mokiniams turėtų priklausyti, yra gerokai toliau, nei Palanga, tad mokiniai pasirenka artimesnį kelią“, – situaciją apibūdino pašnekovė.
Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja pripažino, jog negalinti įvardinti tikslių priežasčių, kodėl mokiniai mieliau važiuoja toliau, galima tik spėlioti.
„Galbūt, pavyzdžiui, kasdien tėvai važiuoja į darbus Klaipėdoje, tai ir vaikus tuo pačiu paveža. Kitiems galbūt atrodo, kad savame krašte pranašu nebūsi, tad nusprendžia tobulėti kitur. O gal ir principiniai dalykai dominuoja. Mes galime tik spėlioti“, – teigė Z. Bružienė.
Beje, mokiniai, kurie lanko mokyklas ne savose savivaldybėse, neapmokamas ir pavėžėjimas, tad tokios kasdienės kelionės dar turėtų ir nepigiai atsieiti.

Kartais vilioja mažesnės mokyklos
Vydmantų gimnazijos direktorė Asta Burbienė atskleidė, jog jų mokykloje mokosi ir palangiškių, nors branduolį sudaro vietiniai vydmantiškiai. „Keletas palangiškių pas mus mokosi, tačiau dauguma yra vietiniai mokinukai. Taip pat į mūsų mokyklą mokytis atvyksta ir keletas mokinukų iš Kretingos. Nežinia, kas paskatina rinktis mūsų gimnaziją, faktorių gali būti įvairių: gal tenkina vyraujantis mikroklimatas. Vieni, pavyzdžiui, mėgsta mažesnes mokyklas, kuriose jaučiasi labiau apgobti dėmesiu, kitiems reikia didesnių mokyklų. Kiekvienam savas pasirinkimas“, – svarstė direktorė A. Burbienė.
Pasak pašnekovės, jų gimnazijoje mokosi maždaug 21 mokinys klasėje. Tokia sudėtis nėra didelė, mokiniams mokytojai gali skirti pakankamai dėmesio. „Būna, kad mokinys ne itin linkęs bendrauti, bijo atsiskleisti, dažnai lieka užgožtas kitų, tad mažesnėse klasėse jam lengviau pritapti, lengviau rasti bendrą kalbą, mokytojas gali skirti jam daugiau dėmesio. Tai gali nulemti vaikų apsisprendimą renkantis mokyklą. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad mokytis tam tikroje mokykloje paskatina bendraamžiai. Geras išgirstas žodis yra geriausia paskata“, – savo nuomonę išsakė A. Burbienė.
Anot Vydmantų gimnazijos direktorės, varžytis mokykloms šiuo laikotarpiu sunku. Mokinys renkasi pagal savo nusistatytus kriterijus, nes, pavyzdžiui, išskirtine mokyklos materialine baze nei viena mokykla nepasigirs – visos jos vienodai aprūpintos, nieko netrūksta. „O ir mokytojai gi visose mokyklose dirba kvalifikuoti, savo sričių žinovai. Anksčiau, kai mokyklose galėjo dirbti pedagoginio išsilavinimo neturintys žmonės, buvo galima svarstyti apie mokytojo kompetencijas, dabar to nebėra, – teigė A. Burbienė. – Kartais mokinio pasirinkimą lemia elementarūs, žmogiški faktoriai. Pavyzdžiui, netoliese gyvena močiutė, pas kurią mokinukas bet kada po pamokų gali pabūti“.
Visgi direktorė pasvarstė, kad tokie mokinių mainai tarp mokyklų yra natūralus procesas. Visada taip buvo ir bus. Mokiniai renkasi tai, kas jiems geriausia, kur patogiausia, o tai tik paskatina mokyklų bendruomenes temptis ir pasiūlyti mokiniams viską, ko jie tikisi, žengę į pasirinktą mokyklą.
Palangos miesto savivaldybė teikia mokinių pavėžėjimo paslaugą Kretingos kryptimi, Klaipėdos kryptimi (Girkaliai-Palanga-Girkaliai), taip pat numatytas specialus maršrutas Vilimiškės-S.B. „Medvalakis“-„Baltijos“ pagrindinė mokykla-S.B. „Medvalakis“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Jeigu perkūnas netrenks, jau po metų turėsime didesnę dalį naujojo Seimo – rinkimai numatyti 2020-ųjų metų spalio 11 dieną, nors šią savaitę grupelė Seimo narių įregistravo pasiūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus sausio 19-ąją.Galite kvatoti sau į saują, kad dėl Š. Vaitkaus ateities buriu kavos tirščiais, tačiau išvardinsiu šešis...


Kasryt mokiniai skuba į savo mokymosi įstaigas. Kiekvienas kelio atkarpą įveikia kaip išmano – laukia, kol tėvai pavėžės, pakeliui į darbą, ar stotelėje tyko atvažiuojančio autobuso, kiti gi kasryt atpėdina pėstute. Juolab Palangoje, kur kasryt pasivaikščioti – vienas malonumas. Atstumai nedideli, net ir mažiausiesiems mokinukams. Bet esama ir tokių mokinių, kurie...


Palangiškiai turėjo galimybę mokytis piešti smėliu

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 06 20 | Rubrika: Miestas

Penktadienį Palangos miesto viešojoje bibliotekoje miesto gyventojai turėjo galimybę išmokti piešti smėliu, sužinoti, kas yra smėlio animacija ir terapija.


Prancūzijos energetikos įmonių grupei „Veolia“ (anksčiau „Dalkia“) priklausanti bendrovė „Litesko“ šildo devynis Lietuvos miestus ir nė viename jų nesusiduria su tokiu atmestinu ir logiškai nepaaiškinamu savivaldybės atstovų požiūriu į šilumos ūkį kaip Palangoje. Kituose miestuose įprasta, kad savivaldybė ir...


Palangos miesto Taryba jau šią savaitę gali iškelti šampano taures – kadencija jau įpusėta. Kokie bus likę du metai Tarybai? Bus sėkmingai užbaigta koalicinės daugumos programa? Ar partijos numos į ją ir sieks įsiteikti rinkėjams, jau dažniau mąstydamos apie 2015-ųjų savivaldos rinkimus? Kokio palangiškių rinkėjų verdikto dabartiniai Palangos politikai ir...


„Mama, tėte, aš nenoriu į mokyklą!“

Vilma MAŽEIKIENĖ , 2012 10 25 | Rubrika: Jūros vaikai

Vaikas iš prigimties yra gana smalsi būtybė, turinti stiprų poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, jį tyrinėti, mokytis naujos jam įdomios veiklos, taip pelnydamas suaugusiųjų palankumą bei įgydamas pasitikėjimą savimi. Taigi, kas atsitinka, kad motyvacija pažinti, mokytis naujų dalykų krenta? Skirtingais amžiaus tarpsniais galimos skirtingos priežastys.


Kurorte jau sėkmingai atsidariusi veikia supirktuvė, siekianti išmokyti žmones rūšiuoti perdirbamas antrines žaliavas. Supirktuvėje, pavadintoje simbolišku pavadinimu „Už švarią Palangą!“, superkamos antrinės žaliavos – PET (plastmasiniai) buteliai, aliuminė gėrimų tara, makulatūra, stiklinė neužstatinė gėrimų tara bei užstatinė gėrimų tara.


Intensyvią Lietuvos Baltijos jūros krantų ardą pastarąjį dešimtmetį lėmė įvairios gamtinės ir kitos priežastys. Dėl to 2009 metų gruodį buvo pradėtas vykdyti Europos Sąjungos projektas „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“. Šis projektas yra finansuojamas pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos antrąjį prioritetą vietinė...


Trečiadienį miesto meras Šarūnas Vaitkus turėjo atsakyti, ko gero, į kol kas sunkiausius klausimus jam dirbant meru – kiek pasaulyje yra gyventojų, kodėl meras turi tiek daug darbo ir iš kur atsiranda lopšelių-darželių auklėtojos.


Kasmet  Palangoje netenkama daug protingų žmonių, kurie neradę darbo ar dėl kitų priežasčių išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį. Palangoje visiems yra skaudžiausia, jog masiškai išvyksta į užsienį jaunimas. Vieni jaunuoliai ieškosi darbo, kiti – išvyksta studijuoti, tačiau Palangos pedagogai baiminasi, jog išvykdamas jaunimas studijuoti į užsienį liks ten gyventi ir savo ateitį sies...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius