Mūza Svetickaitė: „Gyventi Palangoje – pati didžiausia svajonė“

Mūza Svetickaitė: „Gyventi Palangoje – pati didžiausia svajonė“

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 06 30

„Palanga vasarą alsuoja kultūra, kuri man – visas gyvenimas“, – taip kalba dvylikos metų mergaitė Mūza Olimpija Svetickaitė, jau septintus metus iš Panevėžio visai vasarai persikelianti į pajūrį. Mergaitė išskirtinių sugebėjimų – ne tik skina laurus respublikinėse olimpiadose, bet ir nuo pat mažens kuria eiles, kurių daugiausia ir parašyta čia, Palangoje.

Palangoje daugiau kultūros
Karštą vasaros dieną su jaunąją poete Mūza susitikome Palangos vasaros skaitykloje. Mergaitei ši vieta puikiai pažįstama: „Lankausi čia, ypač tada, kai vyksta kokie renginiai“. Visą vasarą kartu su mama praleidžianti Palangoje Mūza vos spėja sekti kultūrinio gyvenimo naujoves: „Čia visko tiek daug! Panevėžyje tikrai nėra ką veikti, tad žiema man, kada negaliu būti Palangoje, – pats liūdniausiais laikotarpis“. Mūza pasakojo, kad jau paties kurorto aplinka jai labai meniška: „Yra daug vietų, kur gali pasivaikščioti, pabūti gamtoje su savimi, pabėgti nuo miesto šurmulio. O renginių gausa tiesiog stebina – vos spėju lankytis. Ir netiesa, kad čia nėra ką veikti. Tikiu, kad žiemą gal kiek ir liūdniau“.
Mergaitės pati didžiausiai svajonė – gyventi Palangoje. „Tai būtų geriausia, kas galėtų nutikti. Kol kas tokių galimybių nėra, tačiau kai pabaigsiu mokyklą, gal svajonė išsipildys“, – viltis išsakė Mūza. Paklausus, kas ją taip traukia Palangoje, net nedvejodama atsakė: „Žinoma, kad jūra. Prie jos einu kasdien, nebent, jei oras labai jau baisus. Ir nueiname su mama po keletą kilometrų“.
Mūza aplenkia J. Basanavičiaus gatvę. „Erzina tas triukšmas, bet juk kiekvienam savo. Aš mieliau vaikščioju po Birutės parką ar mažomis kurorto gatvelėmis, kuriose daug ramiau“, – pripažino jaunoji pašnekovė. O gimtasis Panevėžys Mūzai, kaip pati sako, jau per ankštas.

Kūryba nuo antros klasės
Mūza, kurianti nuo antros klasės, pirmąjį eilėraštį parašė Palangoje: „Kaip dabar atsimenu, kai ėjau su mama Jūratės ir Kastyčio skvere, pamačiau medžius, apraizgytus šviečiančiomis lemputėmis, lyg gijomis. Man tie apraizgyti medžiai lyg davė per galvą, tad parėjus namo parašiau eilėraštį“. Mergaitė pirmosiomis eilėmis iškart pasigyrė mamai, kuri atžalos kūrybą rugsėjį parodė mokytojai. Taip Mūza pamažu ėmė kurti vis daugiau ir dažniau, o šiandien jos kūryba jau puikuojasi keturiuose mokinių kūrybos almanachuose. „Tačiau kartu su lietuvių kalbos mokytoja ir bibliotekininke jau kalbame, kad galėtume išleisti autorinę mano knygą, kurią žmonės galėtų įsigyti knygynuose“, – kalbėjo Mūza.
Mergaitė pripažino, kad vis dėlto daugiausiai eilėraščių parašyta būtent Palangoje: „Kitaip ir būti negali, čia mane apima didžiausias įkvėpimas“. Tad vaikščiodama pajūriu visada kartu nešiojasi ir užrašų knygutę: „O ką gali žinoti, kada kas šaus į galvą sėdint kopose. Jei neužrašysi minčių tą akimirką, jų nebebus“. Ir nors Palanga – didžiausia Mūzos mūza, eilėraščių tematika tikrai ne tik apie jūrą ir gamtą. Daugiau baltomis eilėmis rašanti mergaitė apima įvairius gyvenimo momentus: žmonių veidmainiškumą, susvetimėjimą ir pan.
Mūza ne šiuolaikinė poetė, ji nerašo eilėraščių kompiuteriu: „Tada juose neliktų nė kiek gyvybės. Kada rašai ranka, tada eilėraštis tampa išjaustas. Braukai, rašai, vėl braukai – taip gimsta kūryba. O eilėraštis, rašytas kompiuteriu, tampa labai šaltas, parašytas mechaniškai, be jokio jausmo“.

Mūzos vardas atitinka polinkį į kūrybą
Klausėme mergaitės, ar Mūza – jos tikras vardas, o gal slapyvardis. „Tikrų tikriausias. Mūza – mano pirmasis vardas, o Olimpija – krikšto“, – atsakė ji. Mergaitei vardą parinko mama, kai besilaukdama skaitė žurnalą „Mūzų malūnas“. O krikšto vardą mergaitė jau išsirinko pati: „Atsivertus vardų knygą, pirmas įspūdis buvo, kad nėra iš ko rinktis. O kai pamačiau Olimpijos vardą, jis iškart man prilipo, pasirodė išskirtinis ir neįprastas“. Beje, mergaitė ir krikštijosi Palangoje, tad šis miestas jai dar ypatingesnis.
Šiandien mergaitė tikrai daug metų pralenkusi bendraamžius. Ji skaito mokslinę literatūrą, literatūros ir meno kritikos žurnalus, knygas suaugusiems. „Taip augau nuo mažens. Mama mane vesdavosi į suaugusiems skirtus spektaklius, koncertus, o aplinkiniai tik juokdavosi, kad man visai neįdomu. Bet aš stebėdavau viską išsižiojusi“, – pasakojo pašnekovė. Mūza džiaugiasi ir dėkoja mamai, kad ši joje išugdė kultūrinį skonį ir apskritai požiūrį į meną: „Man šiandien vienas didžiausių malonumų lankytis parodose, koncertuose, spektakliuose. O viso to Palangoje netrūksta. Nepraleidžiu „Kablio“ ar „I love Palanga“ organizuojamų renginių“.
Renginius lanko kartu su mama: „Mes visur kartu. Ir požiūriai į daugelį dalykų sutampa. Dalijamės perskaitytų knygų mintimis, kultūros naujienomis“.

„Ką veikiu, supranta tik tikri draugai“
Dažnai juk į menininkus žiūrima kreivoku žvilgsniu, o čia juk dar visai jaunas žmogus. Mūza neslepia, kad pasitaiko visokių reakcijų: „Tikrai būna tokių, kurie skersuoja, tačiau niekada į tokius nekreipiau dėmesio. Tai ką, jei jiems kas nepatinka, aš turiu nustoti užsiimti mėgstama veikla?“.
Tačiau drąsi ir atkakli, savimi pasitikinti Mūza šiandien vis daugiau eilėraščių jau rašo „į stalčių“: „Anksčiau kiekvieną parašytą iškart rodydavau mamai. Dabar palaukiu, kol jų prisikaups daugėliau, arba kai kurių, kurie man nebepatinka, neberodau“.
Mūzos bendraklasiai jau įpratę, kad jų draugė kuria, kad domisi visai kitokiais dalykais nei jie: „Jie jau neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip“. Tačiau didžiausią pasitikėjimą ir palaikymą panevėžietė, įsimylėjusi Palangą, jaučia iš mokyklos ir miesto bibliotekininkių: „Jos kaskart vis klausia, ar turiu ką naujo. Kai vyksta kokie literatūriniai vakarai, visada kviečia mane skaityti“. O tai, kad užėjusi į biblioteką ji prašo naujausio „Literatūros ir meno“ ar „Kultūros barų“ numerio, bibliotekos darbuotojų jau nė kiek nebestebina.

Ateities planuose – veterinarija
Nors Mūza – meniškos prigimties asmenybė, tačiau ateityje svajoja tapti veterinare: „Nežinau, kaip bus, bet šiandien noras toks. Beprotiškai myliu šunis, labai daug domiuosi jų veislėmis, auginimu, tad gal iš čia ir polinkis į ateities profesiją“. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau mergaitės galvelėje kirba mintis, kad galėtų užsiimti ir kokia kita, arčiau meno veikla: „Gal galėčiau būti kokia humanitarinių mokslų daktarė, rašyti recenzijas, dėstyti universitete ir pan. Niekas nežino, kur pasuksiu po daugelio metų“.
Paklausus, kokias knygas labiausiai mėgsta skaityti, mergaitė net nedvejodama atsakė, kad tas, kurios pripažintos ir turinčios išliekamąją vertę: „Anotacijomis ant knygų viršelių netikiu, jos parašytos tam, kad žmogus tik pirktų knygą. Labiau domiuosi recenzijomis, knygų apžvalgomis, atsiliepimais“. Nors pati Mūza labiau kuria poeziją, pati mėgsta skaityti prozos kūrinius. Mieliau renkasi lietuvių rašytojus, bet skaito ir užsienio literatūrą.

Visur spėjanti ir skinanti laurus
Mūza ne tik kuria, bet ir puikiai mokosi, dalyvauja įvairiuose konkursuose ir olimpiadose. Dalyvauja Panevėžio Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūnoje „Nevėžis“: ,,Šiemet šiame projekte gavau Jauniausio kūrėjo apdovanojimą, kurį įsteigė LR Seimo narys Povilas Urbšys. Taip pat buvau pakviesta į Panevėžio radijo stoties „Pulsas“ laidą „Jaunųjų literatūros kūrėjų galimybių tribūna „Nevėžis“. Dalyvavau valandos trukmės tiesioginėje transliacijoje, pasakojau apie save bei savo kūrybą”. Šiais metais Mūza tapo Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamo 5-10 klasių mokinių rašinių konkurso „Ką aš norėčiau veikti bibliotekoje?“ laureate. „Džiaugiuosi, kad laureatų yra tik penki”, – šypsojosi kūrybinga mergaitė.
Be literatūros mergaitei puikiai sekasi ir mokslai: „Šiemet Panevėžio miesto istorijos olimpiadoje užėmiau I-ą vietą, gamtos ir žmogaus konkurse „Olympis – Rudens sesija“ teisingai atsakiau į 83 procentus klausimų, to paties konkurso pavasario sesijoje teisingai atsakiau į 93 procentus klausimų, tapau mokyklos penktos klasės istorijos, gamtos ir žmogaus, muzikos, grožinės literatūros dalyko žinove“.
Ir tai dar ne viskas. Pavasarį Mūza dalyvavo televizijos projekte ,,Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, kur pirmajame penktokų pusfinalyje užėmė pirmąją vietą ir pateko į finalą: „Į šį projektą svajojau pakliūti dar nuo 2008 metų, tad džiaugiuosi, kad ne tik pakliuvau, bet ir taip puikiai pasirodžiau“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Žiemai atėjus, atrodo, paukščiai prityla, bet tik ne profesionaliems paukščių stebėtojams, kurie jų atranda bet kokiais metų laikais. O jų ir yra. Palangiškiai puikiai žino, kur būriuojasi gausiausi ančių būriai, kaip prisivilioti zylutes, o ornitologas Algimantas Petraitis papasakojo, kad ir žiemą galima išgirsti paukščių giesmių. Kalbėjomės apie...


„Ar jūs galite įsivaizduoti, kad šiais laikais žmogus gali miesto centre gyventi be vandens“, – į redakciją užsukusi retoriškai klausė palangiškė Laimutė, gyvenanti Vytauto g. 98 name. Moteris, gyvenanti socialiniame būste, patikino, kad sąlygos ir taip ten ne kokios, o trečiadienio ryte dar atjungė ir vandenį, tad visai rankos nusviro. Nesulaukusi...


„Palanga vasarą alsuoja kultūra, kuri man – visas gyvenimas“, – taip kalba dvylikos metų mergaitė Mūza Olimpija Svetickaitė, jau septintus metus iš Panevėžio visai vasarai persikelianti į pajūrį. Mergaitė išskirtinių sugebėjimų – ne tik skina laurus respublikinėse olimpiadose, bet ir nuo pat mažens kuria eiles, kurių daugiausia ir parašyta...


Skelbimuose mirga pasiūlymai, kaip patogiai praleisti savaitgalį Palangoje, taip pat ieškantiems nuomai buto siūloma gyventi didžiausiame kurorte iki vasaros. O ką daryti ieškantiems ilgalaikės nuomos? Ar lengva mieste išsinuomoti būstą? Ypač jeigu jo ieško jauna šeima ar vieniša mama su vaikeliu? Kaip parodė „Palangos tilto“ žurnalistės...


Ant 2015-ųjų „Rudens slenksčio“, ištirpstant rugpjūčio pievų kvapams, ilgėjant nuosavam kiekvieno iš mūsų Šešėliui ir Nakties žingsneliams, jau bandome apibendrinti, į vieną šių metų Atminties skrynutę sukrauti ryškesnius šio „laisvojo smėlynmečio“ „karnavalinius“ vaizdus, dialogus, įspūdžius iš...


Aktyvi, trykštanti energija, jaučianti savo vertę, nuolat pasiruošusi padėti ir niekados neprarandanti optimizmo – tokia yra aktyvi Palangos visuomenininkė, buvusi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė, taip pat anksčiau ėjusi ir Palangos „Santarvės“ bendruomenės pirmininkės pavaduotojos pareigas Lina Birutė Gaudiešienė....


Vilniuje tris dienas – nuo trečiadienio iki penktadienio – vyko pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“, kurioje dalyvavo net 700 šios srities ekspertų, pusė iš jų – svečiai iš užsienio. 


Naujametinis noras – gyventi gražiau, turtingiau ir prasmingiau

Agnė LEKAVIČIENĖ, Alfredas PUMPULIS, 2011 12 30 | Rubrika: Miestas

Besibaigiantys 2011 metai dėl užsitęsusios krizės buvo sudėtingi didžiajai daliai lietuvių, tačiau viltis gyventi geriau teberusena kiekvieno širdyje. Pasikeitusi miesto valdžia, o kartu su ja ir miesto veidas – įrodymas, jog nuoširdžiu darbu galima ir kalnus nuversti.


Marijona Jurgaitytė-Žiūraitienė – aktyvi palangiškė, besidžiaugianti gyvenimu ir laiką besistengianti išnaudoti kuo efektyviau. „Aš nesu palangiškė, tačiau čia gyvenu jau 16 metų. Palangoje apsigyvenau labai prastos sveikatos būdama“, - atskleidė miestelėnė, pasidžiaugusi, jog iki šiol laimingai gyvena. Rašanti eilėraščius moteris kupina kūrybinių minčių, jau ruošiami eilėraščiai antrajai...


Žvejai didžiausia švente laiko gerą kibimą

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 11 24 | Rubrika: Miestas

Lapkričio 23-oji minima kaip Šv.Klemenso, Žvejų globėjo diena. Kas saugo šiuolaikinius žvejus, o kas jiems – didžiausia šventė ir asmeninė pergalė? Nors ir įvairių taisyklių varžomi, jie niekuomet neatsisako didžiausio pomėgio, gyvenimo būdo ir drąsiai, kaip patys sako, eina į jūrą nepaisydami juos galinčių pasitikti kliūčių. Žinoma, būna ir tokių dienų, kuomet į jūrą žvelgti tenka tik nuo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius