Nacionalinio diktanto finalininkei Austėjai padėjo mamos gydytojos diktantai

2017 04 13
Nacionalinio diktanto finalininkei Austėjai padėjo mamos gydytojos diktantai

Ligita SINUŠIENĖ

Palangos senosios gimnazijos trečiokė Austėja Mikutytė – pirmoji palangiškė, per 10 metų patekusi į Nacionalinio diktanto finalą. Mergina tvirtina, kad gimtosios kalbos pagrindus ji įgijusi dar besimokydama pradinėje mokykloje.

Rašė pirmą kartą
Nacionaliniame diktante, miesto ture, jėgas išbandyti Austėja ketino dar pernai, bet tiesiog nebenuėjo į miesto biblioteką. Šiemet lietuvių kalbos mokytojos Jūratės Galinauskienės paraginta, diktantą jau rašė. Startas jaunajai palangiškei buvo lemtingas. Elektroniniu laišku sulaukusi kvietimo dalyvauti finaliniame diktante, negalėjo tuo patikėti.
„Rašydama tikrai negalvojau apie laimėjimą“, – atviravo mergina.

Pirmąkart televizijoje
Dalyvavimas finaliniame diktante balandžio 8 d. Austėjai paliko neišdildomų įspūdžių: „Pirmą kartą buvau televizijoje, rašėme tiesiog filmavimo studijoje, vykstant tiesioginiam filmavimui. Buvo įdomi ir pati pradžia, tas skaičiavimas prieš filmavimo pradžią „Trys, du, vienas“. Nieko panašaus nebuvau patyrusi. Tačiau rašydama jau nebegalvojau apie tai, kad esu filmuojama – susikaupiau ties diktantu“.
Gimnazistė sako, kad finalinis diktantas jai buvo gerokai sunkesnis už miesto ture rašytą. Ir LRT diktorius Marijus Žiedas diktavęs labai greitai – nebuvę laiko net pasitikrinti. „Tikrai sudėtingesnė buvo rašyba. Ir pasitaikė žodžių, dėl kurių rašybos suabejojau. Po diktanto girdėjau, kaip daugelis rašiusiųjų klausinėjo vienas kitą, kaip parašę vieną ar kitą žodį“, – patirtimi dalijosi moksleivė.

Sutrikdė
Austėjai bene daugiausia dvejonių sukėlė žodis „greipfrutas“. Ir nustebino jai negirdėtas žodis „andai“. „Rašyba nesudėtinga, bet tiesiog nežinojau tokio žodžio, – sakė laikraščio pašnekovė. – Suabejojau ir dėl tiesioginės kalbos skyrybos, labiau dėl techninių dalykų. Pavyzdžiui, tašką rašyti prieš kabutes ar po“.
Tačiau mergina džiaugiasi, kad keblus žodis „žastai“, rašomas be nosinės, jai rūpesčių nesukėlė. Dėl to palangiškė dėkinga lietuvių kalbos mokytojai, gerai tai išmokiusiai.
Tikriausiai gimtosios kalbos pamokose Austėja yra geriausia mokinė? Mergina šypsosi: „Tiesą sakant, iš šio dalyko neturiu nė vieno devintuko. Net mokytoja, skaičiuodama vidurkį, nustebo ir pasakė, kad dar neturėjo tokio mokinio, kuris gautų vien tik dešimtukus“.

Pagrindas – pradinėje mokykloje
Vis dėlto nacionalinio diktanto finalininkė įsitikinusi, kad taisyklingos kalbos pagrindai sudėliojami dar vaikystėje, o svarbiausia čia tampa pradinė mokykla: „Todėl labai noriu padėkoti ne tik gimnazijos mokytojai J. Galinauskienei, bet ir savo pirmajai mokytojai Giedrei Radžiuvienei. Nes vyresnėse klasėse, kad ir kokia gera mokytoja bebūtų, jeigu jau mokinys nemoka rašyti, sunku jį ir beišmokyti“.
Tačiau didžiausią padėką už savo raštingumą jaunoji palangiškė skiria savo mamai, kuri, dar Austėjai besimokant pradinėje mokykloje, namuose dukrai kantriai diktuodavo diktantus. Daugybę diktantų!
Austėjos mama – gydytoja Jūratė Mikutienė, Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė.
Mergina įsitikinusi, kad taisyklingai rašyti jai padeda ir aistra knygoms. „Daug skaitau. Ir tie žodžiai išlieka atmintyje. Aš juos tiesiog matau užrašytus. Būna, kad abejodama dėl kokios nors rašybos, tiesiog parašau tą žodį, ir tada matau“, – sako pašnekovė.

Svarbu ne tik lituanistams
Ką jaunajai palangiškei davė patekimas į Nacionalinio diktanto finalą?
„Supratau, kad save reikia išbandyti daugelyje įvairių sričių, – sako Austėja. – Pavyzdžiui, aš ir dainuoju. Tačiau jeigu daug ko neišmėginsi, gali net ir nesužinoti, koks tas tikrasis tavo kelias. Dabar aš jau galvoju savo ateitį galbūt sieti ir su lietuvių kalba. Kaip sakė ir nacionalinio diktanto komisijos pirmininkė, taisyklingai mokėti lietuviškai rašyti yra svarbu ne tik lituanistams ir žurnalistams, bet kiekvienam lietuviui. Tai labai svarbu. Ir šis renginys, nacionalinis diktantas, padeda išsaugoti mūsų raštingumą“.
Finalo rezultatų mergina dar nežino, bet pati sako, jog padariusi kelias klaidas. „Manau, kad tik tiems trims laimėtojams bus perduotas kvietimas į Prezidentūrą apdovanojimams. Tačiau jau nemanau, kad dabar laimėsiu, bet kitąmet vėl noriu dalyvauti“, – sako palangiškė.

Atrinkta iš 33 tūkstančių
Dešimtąkart vykusį nacionalinį diktantą Lietuvoje ir užsienyje šiemet rašė daugiau nei 33 tūkstančiai žmonių. Į finalą pateko 95 asmenys.
Dėl raštingiausiojo vardo varžomasi trijose kategorijose – moksleivių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių.
Šių metų finaliniam diktantui tekstą „Ir laimingai“ sukūrė Donatas Petrošius, pirmajam turui tekstą „Bedugnė“ – Alvydas Šlepikas.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Palangos tiltui“ pavyko sužinoti pavardes abejų koronavirusu susirgusių medikų, tačiau dėl duomenų apsaugos įstatymo bei ligonių teisės į privatumą „Palangos tiltas“ skelbia ribotą informaciją apie šiuos atvejus.


Ar tikrai šiandien mums visiems, mažiems ir dideliems, moderniems ir seno „sukirpimo“ atstovams, jau nereikia laikraščių (spausdintų ir kvepiančių spaustuvės dažais!), knygos – spausdinto žodžio? Ex-palangiškis, žinomas vaikų knygų autorius Tomas Dirgėla šypteli, paprašytas atsakyti į klausimą, ar šiais laikais kas nors skaito...


Palangos senosios gimnazijos trečiokė Austėja Mikutytė – pirmoji palangiškė, per 10 metų patekusi į Nacionalinio diktanto finalą. Mergina tvirtina, kad gimtosios kalbos pagrindus ji įgijusi dar besimokydama pradinėje mokykloje.  


Vilkijos – Ariogalos žvyrkeliu, o paskutiniaisiais metais – nors siauručiu, bet pagaliau asfaltuotu „greitkeliu“ per mažne 68 metus esu ne tik pervažiavęs autobusais, dar pokario „Pirmūno“ kolūkio „polutarkomis“, „Gazikais“, „Moskvičiais“, šeimos „luksiniu“ „Žiguliuku“, didelę dalį arkliuku...


Lietuvos centrinė kredito unija drauge su 13 kredito unijų, tarp jų ir Palangos kredito unija bei sporto komentatoriaus Roberto Petrausko komanda Vaikų finansinio švietimo savaitei suorganizavo edukacinį renginių ciklą. Daugiau nei 400 moksleivių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių susikovė protų mūšyje „Neslėpk žinių, ateik į protų mūšį!“....


Šiandien šventojiškis Vaidas Šimaitis galėtų kaboti ant šakos ar slapstytis nuo kreditorių, bet vyro visos negandos dėl Šventosios „Elijos“ ne tik kad nepalaužė, bet ir užgrūdino. Paprašęs asmeninio bankroto, buvęs vienas didžiausių pajūrio verslininkų tikisi nors šiek tiek nusipurtyti skolų naštą ir... nesėdi sudėję...


„Niekada nesiskundžiau – gal todėl Dievulis man ilgą, nors ir nelengvą gyvenimą nuskyrė. Jūs man palinkėjot sveikatos – ir aš jums jos linkiu. Ir gyvenkit ilgai, kaip aš, ir dar ilgiau – iki šimto metų“, – spalio penktąją atvykusiems ją pasveikinti su devyniasdešimtmečiu svečiams sakė palangiškė Stefanija Ragainienė.


Kai Alina per atostogas, vedina dviems mažamečiais sūneliais, pėdina Palangos Vytauto gatve, ją nužvelgia ne vienas praeivis. Retas ją atpažįsta esant viena iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovų (Alina Velykienė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, – aut.) ar viena uostamiesčio Liberalų Sąjūdžio lyderių. Akis...


Paplūdimo smėlis padėjo apsaugoti kopagūbrį

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 12 | Rubrika: Miestas

Pirmosiomis naujųjų metų dienomis siautęs stiprus 20-25 m/s vėjas ir stipriai banguojanti jūra ne juokais išgąsdino miesto valdžią bei visus palangiškius. Smėliu buvo užneštos Rąžės upelio žiotys, pajūrį užliejo vanduo, o bangos skalavo kopagūbrį prie centrinės gelbėjimo stoties, ties moterų paplūdimiu, Botanikos parku.


„Man gydytojas sakė, jog mano ligų užtektų penkiems žmonėms“, - ištarė žodžius guvi palangiškė Irena Jankauskienė, visiškai neatitinkančius jos išorės – itin nuoširdžios šypsenos ir švytinčių akių. Vakar buvo minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena, I.Jankauskienė taip pat priklauso neįgaliųjų draugijai, nors ir sunku tuo patikėti. Miestelėnė neslepia, jog jai teko patirti ypatingai...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas