Naudą iš poilsiautojų turi pajusti ir miestas

Naudą iš poilsiautojų turi pajusti ir miestas

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 05 10

Ar esame susimąstę, kiek nuostolių Palangai atneša poilsiautojai?

Kavinių ir viešbučių savininkai, smulkieji verslininkai, kurie išgyvena iš poilsiautojų (kuo jų daugiau, tuo didesnės ir gaunamos pajamos), tokio klausimo nesupras. Jų atžvilgiu taip klausti būtų mažiausiai nekorektiška.

Tačiau kalbu apie miesto patiriamus nuostolius. Pavyzdžiui, per patį vasaros sezono įkarštį nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 dienos iš miesto viešųjų vietų: paplūdimio, gatvių, skverų šiukšlių išvežama po 2 tūkstančius tonų per mėnesį daugiau, nei prieš sezoną.

Jei vasarą lyginti su žiemos mėnesiais, skirtumą gauname dar didesnį. Žiemos mėnesiais, kai mieste gyvena vien palangiškiai, iš miesto viešųjų erdvių šiukšlių išvežama 600-700 tonų, o vasaros įkarštyje atliekų kiekis pasiekia beveik po 3 tūkst. tonų per mėnesį.

Poilsiautojų „dėka“ vien tik per du vasaros mėnesius šiukšlių mieste pagausėja 4 tūkst. tonų. Vienos tonos išvežimas kainuoja 195 litus. Vadinasi, vien tik per šį laikotarpį poilsiautojai mieste prišiukšlina už 780 tūkst. litų, kuriuos mes visi sumokame iš miesto biudžeto.

O kur dar vasarai reikalingos papildomos išlaidos intensyvesniam gatvių valymui, kuris atsieina dar 140 tūkst. litų.

Vadinasi, poilsiautojų aptarnavimui Palanga per metus išleidžia mažiausiai 900 tūkst. litų. Paradoksas, bet kuo daugiau kurortas sulaukia žmonių, tuo didesnės išlaidos miesto tvarkymui.

O ką miesto biudžetas iš poilsiautojų gauna? Tiesiogiai – nieko. Poilsiautojai Palangoje išleidžia tūkstančius litų, tačiau šios pajamos atitenka verslo subjektams, kurie mokesčius nuo apyvartos moka valstybei. Galima teigti, kad kuo daugiau poilsiautojų, tuo daugiau pelno gauna įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Jos plečiasi, įdarbinama daugiau darbuotojų, bendrovės nebankrutuoja ir į savivaldybės biudžetą sumoka turto bei žemės mokesčius.

Tačiau tai – ekonomikos teorija. Net ir vasarą kurorte įdarbinami sezoniniai darbuotojai miesto biudžetą papildo menkai, nes dauguma jų gyvena ne Palangoje ir mokesčius moka savo savivaldybėms.

Kai miesto biudžeto pajamos tiesiogiai nepriklauso nuo atvykstančių poilsiautojų skaičiaus, apie Palangos gaunamą naudą galima kalbėti tik iš laiko perspektyvos. Akivaizdu, kad per vasarą Palangoje poilsiautojų pagausėjus ar sumažėjus net ir šimtu tūkstančių, kitais metais kurorte nei kas bankrutuos, nei dėl to atsiras daugiau norinčių investuoti.

Padėtis, aišku, nenormali. Blogai, kai dėl ydingos mokesčių sistemos kurortiniai miestai nėra suinteresuoti poilsiautojų gausa. Viską į savo vietas sustatytų nedidelis mažmožis: jei iš kurorto įmonių apyvartos skaičiuojamo PVM mokesčio bent vienas procentas būtų atiduodamas tiesiai į savivaldybės biudžetą. Tuomet ir pati savivaldybė ekonomiškai būtų suinteresuota poilsiautojų gausa, ir miestas gautų rimtesnes pajamas, kurios iš biudžeto leistų planuoti ne kokios gatvės išgrindimą trinkelėmis, o, tarkim, baseino ar pramogų centro statybą.

Visa laimė, kad Palangos valdžia pagaliau ryžosi poilsiautojus apmokestinti bent nakvynės rinkliava. Kad ir po litą už naktį gaunamos pajamos per metus sudarys apie pusę milijono litų. Vis šiokia tokia kompensacija už poilsiautojų paliekamų šiukšlių išvežimui skiriamas lėšas.

Tačiau stebina tokią seniai reikalingą rinkliavą įvedusios miesto valdžios drovumas. Lyg besielgdama nedorai, ji teisinasi visuomenei, kad šie pinigai, gink dieve, nepaskęs bendrose biudžeto pajamose. Kad iš poilsiautojų gaunamos lėšos bus leidžiamos tik renginių viešinimui ir jų reklamai. Nedrąsiai prasitariama, kad rinkliavos pinigai gali būti naudojami ir infrastruktūros plėtrai, tačiau miesto vadovams net liežuvis neapsiverčia pasakyti, kam konkrečiai. Nes tam dar turės pritarti kažkokia komisija, kurioje privalės būti ir rinkliavą administruojantys verslininkai.

Iš kur toks išgąstis? Ką kurortas blogai daro simboliškai apmokestindamas miesto svečius, dėl kurių poilsio organizavimo Palanga išleidžia milijonus litų? Tokia rinkliava yra daugelyje Europos kurortų ir ten atvykusiems poilsiautojams tai akių nebado. Ar dėl miestui sumokamų 7 litų per savaitę Palanga sulauks mažiau poilsiautojų? Tiems, kam tokie pinigai yra dideli, prie jūros apskritai nevažiuoja. O tie, kurie Palangoje išleidžia tūkstančius ir kurortą nori matyti švarų, papuoštą, su kasmet atsirandančiomis naujovėmis, miesto biudžetui nepagailėtų ir 3 litų už naktį.

Tačiau, lyg padaręs kažką nedoro, miesto meras Šarūnas Vaitkus žiniasklaidoje teisinasi, kad vos tik įvedus įvažiuojančių automobilių apmokestinimą, rinkliava už nakvynę bus atšaukta.

Kodėl? Kaip siejasi šie du mokesčiai? Automobilių apmokestinimas reguliuoja į kurortą atvažiuojančių mašinų srautą, o atiduodami po litą už nakvynę poilsiautojai sumoka už naudojimąsi kurorto infrastruktūra. Kad ir už tai, kad Palanga saugesniam svečių poilsiui prie jūros nepigiai yra nupirkusi gelbėtojų paslaugą.

Kol valstybė šalį reprezentuojančių kurortų neskuba suinteresuoti poilsiautojų gausa ir barsto trupinius, tai daryti visomis įstatymų numatytomis priemonėmis privalo patys kurortai. Kad į kurortą atvykstančiomis miniomis žmonių džiaugtųsi ne vien verslininkai ir kambarių nuomotojai, bet ir visi palangiškiai. 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Daugelis 2012-05-11 17:17 (IP: 78.61.104.50)
zmoniu uz siuksles permoka zveriskai -mano kaimyne vienisa senute per metus nesurenka ne mazojo konteinerio , o moka maximuma . Ir ji ne viena tokia . O del pajamu mokescio - kas kaltas , kad palangiskiai negali gauti darbo Palangoje , priversti vaziuoti i gretimus miestus . o kiek zmoniu cia dirba is kitur _ niekam neidomu , jei neturi draugu isidarbinti

Taip pat skaitykite

Vasaros sezonas jau prasidėjo, o su juo ir poilsiautojų vilionės atvykti ilsėtis būtent į Palangą. Tad ir siūlančiųjų nuomotis jau galima pastebėti. Tiesa, atsikratyti „močiučių Palangos“ įvaizdžio vis dar sunku, nes viena kita palangiškė dar stoviniuoja įvažiavimo į miestą pakelėse, nors jau trečius metus veikia tokioms paslaugoms skirta aikštelė.


Palangą užklupo karštymetis, todėl nenuostabu, kad į paplūdimį sugrįžo vasarai įprastas šurmulys. Prie jūros sugužėjo ne tik saulės ir maudynių išsiilgę poilsiautojai, bet ir įvairūs prekiautojai, kurie siekia bet kokia kaina susižerti kuo daugiau šlamančiųjų. Kaip parodė reidas, ne visi tai daro teisėtai, neretai trūksta tokiai veiklai dokumentų. Trečiadienį...


Palangos poilsiautojų saugumu rūpinasi kvalifikuotų specialistų komandos

Palangos m. savivaldybės informacija, 2015 06 25 | Rubrika: Miestas

Vis labiau įsibėgėjanti vasara ne vienam siejasi su atostogomis. Renkantis kuria kryptimi patraukti, lemia ne tik orų prognozė, bet ir vietovės saugumas. Juo atsakingai rūpinasi ir Palanga – sezonui vis labiau įsibėgėjant, kurorto poilsiautojų saugumas tapo vienu iš svarbiausių klausimų ne vienai didžiausio šalies kurorto specialistų komandai. Galima pasidžiaugti, jog...


Antrus metus iš poilsiautojų vietinę rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra renkanti Palangos savivaldybė vis dar panaši į bažnyčios šventoriuje išmaldos laukiantį elgetą. Kas kiek norės, tiek į delną ir įmes. Toks įspūdis susidaro stebint, kaip savivaldybė atlaidžiai administruoja vadinamos „pagalvės“ mokesčio surinkimą.


Kurortą praturtinti turi patys poilsiautojai  2

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012 09 27 | Rubrika: Savaitės komentaras

Iki šiol iš vasarą Palangą užplūstančių poilsiautojų jokios tiesioginės ekonominės naudos negaudavęs kurortas pirmą kartą skaičiuoja iš miesto svečių surinktas pajamas. Iš „pagalvės“ mokesčio šiemet jau gauti pusė milijono litų yra apčiuopiama ir solidi suma, už kurią mieste jau galima atlikti rimtų darbų. Lieka tikėtis, kad po vasaros...


Naudą iš poilsiautojų turi pajusti ir miestas  1

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 05 10 | Rubrika: Savaitės komentaras

Ar esame susimąstę, kiek nuostolių Palangai atneša poilsiautojai? Kavinių ir viešbučių savininkai, smulkieji verslininkai, kurie išgyvena iš poilsiautojų (kuo jų daugiau, tuo didesnės ir gaunamos pajamos), tokio klausimo nesupras. Jų atžvilgiu taip klausti būtų mažiausiai nekorektiška.


Atsižvelgiant į užklupusią visus lietuvius šilumą, Palanga jau visiškai pasiruošusi sutikti poilsiautojus. Ko gi daugiau bereikia – saulutėje įdegti jau galima, ir netgi stipriai, maudytis jūroje – taip pat, viešbučiai ir restoranai išskėstom rankom laukia atvykstančių turistų, o ir pramogų jau galima rasti. Tačiau, kaip papasakojo Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla...


Šalies viešbučiams sumažinti 21 procentą siekiantį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ne kartą prašė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. „Manau, kad šis kartas turėtų būti realus, kadangi tokio aukšto PVM mokesčio niekur kitur nėra. Sumažinus mokestį, žiemą viešbučiai galėtų neužsidarinėti, viešbučių savininkai galėtų neatleidinėti darbuotojų žiemos metu. Tai būtų naudinga ir...


Nors pirmasis vasaros mėnuo eina į pabaigą, o Baltijos jūros vanduo įšilęs iki 16 laipsnių, besimaudančiųjų dar nedaug. Šventosios gelbėjimo stočiai pirmą vasaros sezoną vadovaujantis Kęstas Kazlauskas „Palangos tiltui“ sakė, kad šiomis dienomis maudytis ryžtasi gal tik kokios dvi dešimtys poilsiautojų. Kol kas Šventojoje dar neužregistruotas nei vienas skendimo atvejis.


Praėjusią savaitę Savivaldybė organizavo kurorto smulkiesiems verslininkams seminarą, kuriame  Savivaldybės ekonominės plėtros skyriaus specialistai pateikė informaciją apie esamą padėtį bei galimybes smulkiesiems verslininkams, norintiems gauti paramą dalyvauti finansuojamose programose. Nors minėtoje diskusijoje susirinko gana nemažas būrys kurorto verslininkų, vystančių smulkųjį ir...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius