T. J. Žulkus prisiminė atostogas Ispanijoje, Tenerifėje, ir žavėjosi šio kurorto gyvenimu paplūdimyje naktį.

T. J. Žulkus prisiminė atostogas Ispanijoje, Tenerifėje, ir žavėjosi šio kurorto gyvenimu paplūdimyje naktį.

„Naujos Amerikos atrasti nereikia – laikas susirūpinti Palangos paplūdimiais“

Linas JEGELEVIČIUS, 2016 02 22

Patvirtintam poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktoriui Tomui Juliui Žulkui atrodo, jog gan primityviai, nesikeičiančiai Palangos paplūdimio infrastruktūrai ypač reikalingas miesto dėmesys. „Galime giedoti ditirambus Palangai dėl visų jos pastebimų pasikeitimų, bet jau seniai pribrendo laikas atsigręžti į kurorto paplūdimį ir į jį investuoti“, – įsitikinęs miesto Tarybos narys.

Apie paplūdimio infrastruktūros gerinimą kalbama ne vienerius metus
„Pušyno“ pacientams galbūt labiau pasisekė negu kitų sanatorijų ir gydymo įstaigų pacientams – nuo „Pušyno“ galima nesunkiai nuriedėti ir neįgaliajam skirtame vežimėlyje iki pat paplūdimio: takelis veda iki pat Palangos gelbėjimo stoties.
„Man visos tos kalbos apie paplūdimio infrastruktūros gerinimą šiek tiek panašios į beveik dešimt metų besitęsiančias kalbas apie miesto čiuožyklą: kalbėjome, svarstėme – ir čiaukšt – per dvi dienas mieste įrengėme dvi čiuožyklas. Esu įsitikinęs, kad laikas nuo kalbų prie darbų pereiti ir su paplūdimio paslaugų gerinimu, – sakė T. J. Žulkus. – Šis bei tas yra padaryta: atlikti įvertinamieji darbai – pasirodo, yra ir vandentiekio trasos netoli. Dabar visos kalbos, kalbant apie paplūdimį, „sukasi“ tik apie tualetus. Bet jie – tik viena visų paplūdimio lankytojų poreikių sudedamoji dalis“.
T. J. Žulkus sako, kad Palanga gerąją užsienio kurortų patirtį panaudojusi įrengdama miesto muzikinį fontaną, turėtų pagaliau ir rimtai susirūpinti beveik 23 kilometrus besidriekiančiu paplūdimiu. Neverta sakyti, kad būtent dėl jo, saulės ir jūros kiekvieną vasarą į Palangą suplūsta tūkstančiai poilsiautojų.
„Amerikos iš naujo atrasti nereikia: mūsų paplūdimiui reikia vandens kolonėlių, įrenginių kojoms apsiplauti, pliažo dušų pagal galimybes. Visi norime, kaip užsienio geriausiuose kurortuose, nusimaudyti po maudynių jūroje ir saulės vonių. Taip pat reikia ir apšvietimo, nors nuo Gelbėjimo stoties iki Mėlynosios vėliavos pliažo“, – įsitikinęs pašnekovas.

Geriausių Europos kurortų paplūdimių pavyzdys
T. J. Žulkus prisiminė atostogas Ispanijoje, Tenerifėje, ir žavėjosi šio kurorto gyvenimu paplūdimyje naktį. „Driekiasi ilgos promenados, jos pilnos vaikštinėtojų, skamba gyva muzika, vyksta šokiai. Nesakau, kad viską turime aklai nukopijuoti ir pritaikyti mūsų Palangoje, bet noriu visus paskatinti gyvai diskusijai, koks turėtų būti Palangos paplūdimys“, – sakė miesto Tarybos narys.
Anot jo, apšvietus pliažą, jis taptų saugesnis, o, svarbiausia, atlikti išvardintiems jo infrastruktūros gerinimo darbams itin didelių investicijų nereikėtų. „Man ausies nerėžia ir mintis paplūdimyje įrengti tam tikras zonas – tylos, naktinio gyvenimo, sporto, vaikų. Kai kurie poilsio namai jau prašė jiems paplūdimyje įrengti VIP zonas. Apmokestinus jas, miesto biudžetas surinktų papildomų lėšų“, – vardijo privalumus palangiškis.
Verslininkams dėl tokio prašymo buvo atsakyta neigiamai: neturime tokias zonas reguliuojančio mechanizmo. „Bendromis pastangomis, turėdami absoliučią valdančiąją koaliciją, nesunkiai rastume reikalingus sprendimus“, – įsitikinęs T. J. Žulkus.
Pliažo paslaugų sukūrimui, politikas mano, miestas galėtų panaudoti „pagalvės“ mokesčio lėšas. „Miestui jau patvirtinus biudžetą, gali būti sunku rasti jame lėšų tokiems poreikiams šiais metais, bet to reikia nepamiršti kitais metais. Galbūt net ne visi miesto svečiai žino, kad turime naują sporto areną ar net ne visi dar matė naująją Koncertų salę, bet vasarą visi į Palangą važiuoja ne dėl jų, o dėl mūsų paplūdimio. Deja, jis daug nesiūlo, nors prieigos prie paplūdimio – šaligatviai ir gatvės – akivaizdžiai pagerėjo“, – pastebėjo Tarybos narys.

Palanga turėtų būti atidesnė neįgaliųjų poreikiams
T. J. Žulkaus nuomone, nors šis tas ir buvo padaryta, Palanga galėtų būti labiau pritaikyta neįgaliųjų reikmėms.
„Prieš kelerius metus įrengėme specialų taką, vedanti beveik prie pat jūros, Mėlynosios vėliavos paplūdimyje. Neįgalūs žmonės juo labai džiaugėsi ir dėkojo miestui. Bet esu įsitikinęs, kad tokių prieigų neįgaliems žmonėms dar labai trūksta kitose paplūdimiuose“, – kalbėjo pašnekovas.
Pradėjęs dirbti „Pušyno“ laikinuoju vadovu ir jau paskirtas direktoriumi, T. J. Žulkus nuolat sulaukia neįgalių žmonių ar jų giminaičių skambučių – skambinantys teiraujasi, ar Palangos paplūdimys pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.
„Labai kažkuo pasigirti tokiais atvejais negaliu. Teturime dabar tik vieną taką – nuo „Pušyno“ iki Gelbėjimo stoties – vedantį iki pat jūros bet kuriuo metų laiku. Jų reikėtų daugiau. O gerų pavyzdžių galime rasti pas artimus kaimynus, Liepojoje – savivaldybės lėšomis buvo įrengtas ne tik takas iki pat jūros, jis buvo pritaikyta neįgaliųjų maudynėms, o vasarą jais rūpinasi specialus instruktorius“, – pasakojo T. J. Žulkus.
Panašioje programoje, kokioje dalyvavo latviai, praeityje yra dalyvavusi ir Palanga, už gautas lėšas buvo nupirkta gelbėjimo priemonių Gelbėjimo tarnybai.

Paplūdimio pritaikymas bus ypač svarbus artimoje ateity
Paplūdimio pritaikymas žmonėms su specialiais poreikiais taps ypač svarbus Palangai vystant gydomąjį ir sanatorinį turizmą.
„Nėra gerai, kai mes apie pliažą tik vasarą galvojame, – įsitikinęs politikas. – Kaip miesto Tarybos narys dėl to ir pats dalinai prisiimu atsakomybę – iniciatyvas reikia ne tik rodyti, bet ir siekti jų įgyvendinimo“.
Jo nuomone, miestui neturint tam tikslui reikalingų lėšų, paplūdimio tobulinimo darbus galima patikėti verslui.
„Mažoji paplūdimio architektūra yra labai svarbi visos miesto infrastruktūros dalis, – įsitikinęs „Pušyno“ direktorius. – Suvokiu, kad vienu rankos mostu visko, apie ką šneku, nepajėgsime padaryti. Bet reikia pradėti ir, atlikus dalį darbų, įvertinti, ar sumanymai pasiteisino, kas taisytina“.
Kaip miesto Tarybos Statybos komiteto narys, T. J. Žulkus siūlo paplūdimyje vasarą įrengti video stebėjimo kameras. Komitetas svarstė dėl 17 tokių kamerų įrengimo mieste, bet jų nenumatyta paplūdimyje.
„Tokios kameros atlieka didelį prevencinį darbą. Tik reikia užtikrinti, kad būtų kam jas stebėti visą parą. Paplūdimyje jos ypač būtų svarbios ne tik dėl prevencinės reikšmės, bet ir sprendžiant konfliktus su poilsiautojais. Su aikštingais, savo teises bet kokia kaina ginančiais poilsiautojais gelbėtojai kiekvieną vasarą susiduria vis dažniau“, – teigė buvęs Palangos miesto vandens motociklų klubo direktorius.

„Domino efektas“ Palangoje
Tarybos narys džiaugėsi, kad Palanga suvilioja vis daugiau investuotojų – sudarius sąlygas, jų plūstelėtų ir į paplūdimio infrastruktūrą.
„Labai smagu, kad miestui pavyko sukelti, kaip aš vadinu, „domino efektą“ investicijoms Palangoje. Kas dar prieš penkerius metus galėjo patikėti, jog vietoje „įstrigusių“ statybų buvusiame „Jūratės“ baseine, iškils „Mariott“ viešbutis? Ar kad nuo šių metų kovo pabaigos į Londoną skraidys net dvi oro bendrovės? – retoriškai klausė T. J. Žulkus. – Jeigu „domino efektas“ suveiks ir „Mariott“ viešbučio atveju, galbūt netrukus sulauksime kokio nors kito pasaulinio viešbučio ženklo mieste?“
Naujasis „Pušyno“ direktorius jau dėlioja naujus darbus, kurių įgyvendinimo jis sieksiąs kartu, kaip teigia, su puikia komanda. „Pavyzdžiui, mūsų steigėjas, Vidaus reikalų ministerija, siekdama labiau priartinti reabilitacijos centrų veiklą prie pareigūnų poreikių, šiems metams skyrė 100 tūkstančių eurų savo valdomiems reabilitacijos centrams – „Dainavai“ Druskininkuose ir „Pušynui“ Palangoje – pareigūnų reabilitacijai atlikti“, – atskleidė T. J. Žulkus.
Iki šiol tokių paslaugų pareigūnai važiuodavę į Trakus, bet juos pasiekti ne visiems buvo patogu. Skyrus tiek lėšų, pareigūnų srautai į pagrindinius du šalies kurortus, „Pušyno“ direktorius įsitikinęs, išaugs.
„Pažymėtina, kad ir pati patekimo pas mus tvarka buvo gerokai palengvinta. Tikimės šiemet sulaukti apie 220 pareigūnų, ypač iš šalies vakarų regiono“, – sakė T. J. Žulkus.

Sieks skatinti bendruomeniškumą kolektyve
Kad būtų užtikrintas didesnis reabilitacijos ir poilsio centro vadybos skaidrumas ir kolegialumas, VRM patvirtino „Pušyno“ valdybą. „Dar kai buvau laikinu centro vadovu, siekiau, kad tokia vadyba būtų“, – priminė pašnekovas.
Neseniai „Pušyno“ valdyba, susirinkusi į pirmąjį posėdį, patvirtino centro valdymo struktūrą. Pagal ją, centre sumažės skyrių, nors atleisti žmonių neplanuojama. „Atsiras ir keletas naujų pareigybių, pavyzdžiui, projektų vadovo, darbui su ES projektais ir jų teikiamomis galimybėmis“, – pasakojo T. J. Žulkus.
Jis džiaugėsi profesionaliu, kūrybingu ir sutelktu „Pušyno“ kolektyvu. „Man visada buvo svarbus bendruomeniškumas. Platesne prasme, Palangoje, ir siauresne, kiekvienoje įstaigoje, kurioje man yra tekęs vadovauti. Jau esame „Pušyne“ Kovo 11-ajai suplanavę darbuotojų kelionę į Lenkiją, Krokuvą. Aplankysime ir Varšuvą, Zakopanę“, – atskleidė „Pušyno“ direktorius.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



O SCHUNYS?? 2016-03-20 16:50 (. / IP: 78.57.226.210)
A, A SOBAKOS JAU DB LAKSTO IR KINDERIUS SU BOBUTEM GASDINA, BET LABAI PAGYVINA INFRASTRUKTURA

O SCHUNYS?? 2016-03-20 16:49 (. / IP: 78.57.226.210)
A, A SOBAKOS JAU DB LAKSTO IR KINDERIUS SU BOBUTEM GASDINA

feina kede...po kam? 2016-02-23 11:37 (IP: 78.57.226.210)
kaip PONUI sekasi spynas keisti???? a wisas jau pakeite??mazi priima uzsakymus

Taip pat skaitykite

„Laukinių Vakarų salūnui“ prekybos alkoholiu laikas apribotas teisėtai – tai neskundžiamu sprendimu šiandien, spalio 16 d., konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.


Palangos miesto savivaldybė kartu su asociacija „Ateities specialistų klubas“ vykdo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Kompleksinių paslaugų organizavimas ir teikimas Palangos miesto savivaldybėje“. Kaip papasakojo Bendruomeninių šeimos namų koordinatorė Ingrida Domarkaitė, įsibėgėjęs projektas vis daugiau sulaukia norinčių...


Nuolat augant aptarnaujamų keleivių skaičiui, Palangos oro uostas įrengė 86 papildomas vietas trumpalaikio stovėjimo aikštelėje. Tikimasi, kad naujos stovėjimo vietos prie keleivių terminalo ne tik suteiks daugiau patogumo keliautojams, bet ir sumažins eismo spūstis piko metu.


Vasario 2 d. (šiandien) 17 val. atidaroma Reginos Šulskytės paroda „Mano laikas“, kurią autorė skiria savo mamos atminimui.


Šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Kovo 26-ąją 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn. Tai kasmet, du kartus per metus, kyla diskusijos, kam to reikia, kodėl reikia griauti nusistovėjusią tvarką.  


Sporto areną, Koncertų salę Palangoje pastatė ir net gatves kurorte remontuoja plungiškiai, telšiškiai ar statybininkai iš kitų rajonų, bet ne iš Palangos. Didžiausių kurorto statybinių bendrovių vadovai neslepia, kad Palangai jie nereikalingi ir svarsto savo bendroves perkelti į Klaipėdą, kuri jiems dosniai atseikėja darbų. „Ką padarysi, tokia...


Patvirtintam poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktoriui Tomui Juliui Žulkui atrodo, jog gan primityviai, nesikeičiančiai Palangos paplūdimio infrastruktūrai ypač reikalingas miesto dėmesys. „Galime giedoti ditirambus Palangai dėl visų jos pastebimų pasikeitimų, bet jau seniai pribrendo laikas atsigręžti į kurorto paplūdimį ir į jį investuoti“...


Praėjusią vasarą Reinoldas Liaudanskas, pasakodamas man koks būsiąs jam įtemptas ruduo (parodos, seminarai, susitikimai su studentais, kolegomis, išvykos į kitus miestus ir šalis) nuoširdžiai prisipažino: „Norint padaryti gerai, reikia daug ir įdėti“. Apie savo klasės draugą R. Liaudanską, kaip „užkietėjusį" balandžių augintoją- jis ir Palangos...


Susipažinus su UAB „City Projects“ pateikta naujos autobusų stoties ir prekybos centro greta Klaipėdos plento koncepcija ir statinių vizualizacija, susidaro įspūdis, kad lieka neįvertintas su tokių svarbių objektų kompleksu susijęs pėsčiųjų bei įvairaus transporto išorinio ir vidinio eismo organizavimas, nors su planuojamais statyti objektais tai labai aktualu, nes tai...


Brangiausia vertybė – Dievo duotas laikas

Aistas MENDEIKA, 2009 05 23 | Rubrika: Kultūra

Penkiasdešimtmetį švenčiantis Palangos klebonas dekanas, bažnytinių kanonų teisės mokslų daktaras Algis Genutis teigė, jog žmogui šiame pasaulyje Dievo duotas laikas yra labai didelė vertybė, kurią reikia ypatingai branginti. „Dažnai pagalvoju, kad kažkada vaikystėje galėjau labiau pasistengti, padaryti, pasielgti geriau. Tačiau vis dėlto esu įsitikinęs, jog pasirinkdamas kunigo kelią...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius