Nekilnojamojo turto paklausa kurorte pradeda viršyti pasiūlą, bet tik naujam būstui

Nekilnojamojo turto paklausa kurorte pradeda viršyti pasiūlą, bet tik naujam būstui

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 06

Nekilnojamojo turto rinka yra visos ekonomikos svarbi sudedamoji dalis. Nekilnojamojo turto (NT) kainos skirtingose pasaulio šalyse vystosi panašia kryptimi – iki 2007 metų jos augo abejose vandenyno pusėse. Tai specifinė rinka dėl investicinio prekės pobūdžio ir unikalumo. Ekonominės sąlygos lemia, kad NT rinka visame pasaulyje pasiekia bumą ir tada patiria nuosmukį. Bumas ar, kitaip tariant, vadinamasis burbulas – situacija, kai kainos rinkoje formuojamos pirmiausia dėl psichologinių veiksnių ir atitrūksta nuo jas aiškinančių fundamentalių faktorių. Burbulas sprogsta tada, kai investuotojai nebesitiki, kad kainos kils. Tada paklausa sumažėja ir NT rinka krenta žemyn. Nuosmukio pradžia ir viso ciklo trukmė yra sunkiai prognozuojama.

 

Ši žiema - išskirtinė

„Per trylika mano darbo metų niekada nesusilaukėme tokio didelio domėjimosi nekilnojamuoju turtu žiemą Palangoje kaip šiais metais. Tai yra gana retas reiškinys, ypatingai Palangoje. Žinoma, besidomintys buvo daugiausia rusai bei baltarusiai. Tačiau tokie pasikeitimai rodo rinkos atsigavimą Palangoje. Galiu drąsiai teigti, kad Palangoje NT paklausa šiuo metu yra tikrai labai didelė“,- kalbėjo Palangos nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė.

Ji sakė, kad rusai bei baltarusiai domisi nekilnojamuoju turtu su paskirtimi „gyvenamieji butai“. „Toks susidomėjimas yra dėl to, jog, perkantys nekilnojamą turtą su paskirtimi „gyvenamieji butai“ gauna Šengeno vizas žymiai paprasčiau“,- kalbėjo O. Mackevičienė.

Moteris sakė, kad daugiausiai žmonės sujudo domėtis nekilnojamuoju turtu Palangoje kovo mėnesio viduryje, tačiau, anot jos, vietiniai palangiškiai labai vangiai domisi nekilnojamu turtu kurorte.

O. Mackevičienė sakė, kad nekilnojamuoju turtu palangiškių domisi pavieniai asmenys, daugiausiai pirkėjai yra iš kitų Lietuvos miestų, daugiausiai didmiesčių - Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. „Žinoma, negalima vienareikšmiškai pasakyti, kurio miesto žmonės daugiausiai perka nekilnojamąjį turtą Palangoje - visuomet atsiranda pavienių asmenų ir iš mažesnių miestelių. Žinoma, Vilnius ir Kaunas vis tik yra lyderiai. Matyt, šių didmiesčių gyventojai labiau verslesni, turi didesnių pajamų ir santaupų“,- pasakojo O. Mackevičienė.

 

Pasiūla Palangoje sumažėjo

„Rolijona“ savininkė sakė, kad pasiūla naujų namų Palangoje yra ženkliai sumažėjusi. „Palangoje buvo daug prokuratūros sustabdytų statybų, buvo įmonių, kurios balansavo ant bankroto ribos, todėl pasiūla naujos statybos namų labai neženkliai auga. Galima sakyti, kad netgi paklausa šiuo metu viršija pasiūlą Palangoje. Aš kalbu būtent apie naujos statybos butus su autonominiu šildymu “,- kalbėjo O. Mackevičienė.

Ji sakė, kad Palangoje pasiūla senos statybos namų yra nemaža, tačiau paklausos jiems beveik nėra. Žmonės nenori pirkti senos statybos namų vien dėl centrinio šildymo, už kurį žiemos metu tektų mokėti nemenkas sumas. Be to, senos statybos butų savininkai laiko aukštas kainas.

 „Žmonės laiko aukštas kainas, todėl didelės paklausos ir nėra. Kai kurie įsivaizduoja, kad jų kainos -  normalios. Manau, kad greitai senos statybų butų kainos turėtų kristi. Dviejų kambarių butas kainuos apie 80-100 tūkstančių litų ir tikrai ne daugiau, kainos bus maždaug kaip 1993-ais metais”,- savo nuomone dalijosi O. Mackevičienė.

Verslininkė sakė, kad senos statybos namais nebent domimasi Vasaros ir Pavasario gatvėse. Pavyzdžiui, trijų kambarių butas ten gali kainuoti apie 170 tūkstančių litų, tačiau tokiais dideliais butais Palangoje domisi tik pavieniai asmenys.

Moteris sakė, kad šiuo metu žmonės labai domisi poilsio apartamentais „Perliukas“ Vanagupės gatvėje. Ten šiuo metu vienas kvadratas su daline apdaila kainuoja 6-6,5-7 tūkstančiai litų. Pašnekovės nuomone, esant tokiam susidomėjimui, galimas dalykas, kad per du –tris mėnesius šie butai bus jau parduoti, nes vien dabar yra parduota apie dvidešimt butų.

 „Dažnai žmonės iš Vilniaus pradeda sakyti, kad NT Palangoje per brangus. Tad galiu pasakyti, kad Palangoje jau taip yra. Aš pastoviai stebiu nekilnojamojo turto kainų pokyčius. Tad dabar Palangos centre kainos pranoksta Vilniaus centre nekilnojamojo turto kainas. Iki krizės koja kojon žengusios kainos Palangos centre ir Vilniaus centre vėliau išsiskyrė -  kainos Vilniaus centre pranoko Palangos centre esančias kainas, o dabar situacija tokia, jog Palangoje kainos didesnės“,- dėstė Palangos nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė O. Mackevičienė.

 

Dirbti sunkiau su lietuviais

Anot jos, darbas su lietuviais yra žymiai sunkesnis nei su rusais. „Rusai iškart žino, ko nori ir perka. Tuo tarpu lietuviai yra žymiai įnoringesni. Ypač vilniečiai mėgsta pamokyti nekilnojamojo turto ekspertus sakydami, jog kainos Palangoje yra ne tokios, kokios turėtų būti. Tenka išklausyti įvairiausių replikų“,- pasakojo O. Mackevičienė.

Moteris sakė, kad lietuviai daugiausiai domisi butais, kurie kainuoja iki dviejų šimtų tūkstančių litų. „Pastebėjau, kad žmonės labiau linkę investuoti į antrą būstą nei pasidėti pinigus į bankus. Žmonės tikrai daro protingai, nes visais laikais nekilnojamas turtas turi savo vertę. NT ilgoje perspektyvoje niekada nenuvertėja. Tačiau kiti pardavėjai nesuvokia, kad prieš krizę pirkę būstą už vieną kainą, dabar už tiek pat neparduos. Kiekvienas laikas turi savo vertę. Jei tada buvo, kad parduodavo butus už didesnę kainą, tuomet ir nusipirkti galėjo už didesnę. Jei dabar parduoda būstą už mažesnę kainą, tai automatiškai ir nusipirks kitą už mažesnę kainą,- kalbėjo O. Mackevičienė.

Moteris taip pat pastebėjo, kad ypač pastarosiomis dienomis padidėjo skaičius besidominčių žmonių nekilnojamuoju turtu Palangoje. „Net nežinau, kas lėmė tokį susidomėjimą būtent nuo pirmadienio, tačiau dažnai įtakos daro ir per žinias pranešama informacija apie nekilnojamą turtą“,- svarstė O. Mackevičienė.

 

Ketina samdyti naujų darbuotojų

Tokia paklausa dėl nekilnojamojo turto privertė nekilnojamojo turto savininkę mąstyti apie naujų darbuotojų samdymą. „Tikrai nemeluoju, tačiau dirbti nebespėju, nuo ryto iki vakaro susilaukiame daug skambučių, ypatingai mūsų rinką Palangoje gelbsti rusai ir baltarusiai. Aš svarstau apie naujų darbuotojų pasamdymą, nes dabar dirbantys nebesuspėja“,- sakė O. Mackevičienė.

Moteris apgailestavo, kad Šventojoje tokios NT paklausos kaip Palangoje nėra. „Šventojoje galimi pirkėjai nebent domisi „Elijos“ kompleksu, nes „Elijos“ butai labai puikiai pastatyti. Tačiau yra keista, kad kai kurie pirkėjai, užuot pirkę naujos statybos butą ar apartamentus, nusiperka seną „lūšną“ Palangos centre nei už tokią pat kainą puikų ir naują butą „Elijos“ komplekse. Deja, dažnai žmonių mąstymas būna siauras. Manau, greitai Šventosios nekilnojamasis turtas atsigaus ir žmonės pradės galėtis, jog neįsigijo būsto Šventojoje“,- komentavo „Rolijona“ savininkė O. Mackevičienė.

Moteris sakė, kad žmonės neretai tampa kitų paskalų ar neteisingos informacijos aukomis. „Jei kažkas prabilo apie įmonių bankrotus, tuomet padaro antireklamą kitiems. Aš galiu pasakyti, kad nereikia pasiduoti vieno ar kito žmogaus kalboms“,- teigė O. Mackevičienė.

 

Domisi labiausiai butais poilsiui

Anot jos, didžiausia paklausa Palangoje šiuo metu yra vieno, dviejų kambarių butų. Kaip taisyklė, daugiausia žmonės pageidauja su autonominiu šildymu. „Jei žmonės perka senos statybos name su centriniu šildymu, tuomet pirkėjas dažniausiai reikalauja savininko šildymo išrašų už visą žiemą, kad jis galėtų apsiskaičiuoti šildymo kaštus į priekį. Tačiau kas perka butą tik poilsiui, retas domisi senu namu su centriniu šildymu. Jie, kaip taisyklė, perka naujos statybos butą“,- sakė „Palangos tiltui“ nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Palangoje ekspertas Rimantas Verseckas.

Vyras sakė, kad šiais metais rusai ir baltarusiai domisi ir perka labiau nei praėjusiais metais. „Praėjusią vasarą daugelis domėjosi nekilnojamuoju turtu Palangoje, bet itin daug konkrečių sandėrių iš to domėjimosi nebuvo. Daug rusų ar baltarusių, mano žiniomis, pernai daug pirko nekilnojamojo turto Druskininkuose. Manau, kad tokią tendenciją nulėmė ir tai, jog rusams, baltarusiams yra nepatogus susisiekimas su Palanga. Jei pavyktų šiais metais susitarti dėl tiesioginio reiso iš Maskvos į Palangą (dėl tokio reiso buvo susitarta-aut.), manau, tai teigiamai paveiktų ir Palangos nekilnojamąjį turtą. Rusų susidomėjimas turėtų dar labiau išaugti“,- sakė d R. Verseckas.

Nekilnojamojo turto ekspertas teigė, kad lietuviai, pirkdami nekilnojamą turtą Palangoje yra itin išrankūs ir daugiausiai nori įsigyti nekilnojamojo turto iki trijų šimtų tūkstančių litų „Jie nori arti jūros ir pigiai. Tačiau pigiausias variantas Palangoje galėtų būti apie 80-100 tūkstančių litų, tačiau jau grynai vasarinis variantas“,- pasakojo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Palangoje ekspertas R. Verseckas.

Šventojoje domina tik „Elija“

Vyras sakė, kad nekilnojamo turto pardavėjai Palangoje dažnai tikisi atgauti sumą,  kurią patys mokėjo už nekilnojamąjį turtą. „Kiekvienas laikas turi savo nekilnojamojo turto vertę, todėl žmonės, kurie tikisi parduoti savo būstą už tokią pat kainą, už kokią pirko anksčiau, dabar nusivils, nes tai nepavyks padaryti. Todėl visuomet žmonėms patariame parduoti savo nekilnojamąjį turtą už realią kainą dabartinėje rinkoje, nes kitaip bus parduoti sunkiau“,- patarė R. Verseckas.

Ekspertas sakė, kad nežinantys tikslios NT kainos turėtų kreiptis į ekspertus. Ekspertai, apžiūrėję norimą parduoti nekilnojamą turtą, galės nustatyti tikslią kainą, kurią galės gauti iš pirkėjo.

R. Verseckas sakė, kad šiuo metu, pastebint „sujudimą“ Palangos nekilnojamojo turto rinkoje, Šventoji domina tik pavienius asmenis. „Tik „Elijos“ butais domimasi. Joje dabar galima įsigyti nekilnojamojo turto už 5-6 tūkstančius už kvadratinį metrą. Manau, jei pradės statyti Šventosios uostą, tuomet atsigaus ir nekilnojamo turto rinka Šventojoje. Ypatingai, jei į Šventąją atplauks laivų ir iš kitų šalių, o ne vien tik žvejybiniai vietiniai laiveliai“,- kalbėjo „Ober-Haus“ Palangoje ekspertas R. Verseckas.

Vaidas Šimaitis, „Baltijos pirkliai“ direktorius, poilsio apartamentų „Elija“ operatorius, „Palangos tiltui“ sakė, kad „atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka jau pasiuntė daug gerų ženklų ir „Elijai“. „Nuo naujųjų metų „Elijoje“ pardavėme 48 poilsio apartamentus, 8 iš jų jau yra perparduoti. Dauguma pirkėjų – lietuviai, kurie drąsiai moka nuo 6 iki 7,5 tūkstančio litų už vieną kvadratinį metrą gyvenamo ploto „Elijoje“. Artimiausiu metu pasirašysime dar 12 pardavimo sandėrių. Dar galime pasiūlyti 17 poilsio apartamentų. Be jokios abejonės, rinka yra suaktyvėjusi, ir mes tą puikiai matome“, - sakė V. Šimaitis. Jis teigė, kad krizės metais pirkėjai, įsigiję po du ar tris butus, stengėsi parduoti dalį butų, tačiau tokių pareiškimų šiais metais nesulaukta. „Investavę į nekilnojamą turtą „Elijoje“, žmonės suvokia, kad blogiausias laikmetis jau praeityje, o nuotaikos rinkoje tik gerėja“, - sakė verslininkas.

 

Pasiūlos už priimtiną kainą - nedaug

Nekilnojamojo turto agentūros „Agency Vestus“ Palangos skyriaus vadovas Egidijus Valčiukas sakė, kad šiuo metu rinka nėra nei aktyvi, nei pasyvi. „Galiu pasakyti, kad paklausa yra šiek tiek žemesnė nei vidutiniškai. Kaip ir visoje Palangoje, daugiausiai nekilnojamu turtu Palangoje domisi rusakalbiai, ir jų susidomėjimas yra tikrai didesnis nei buvo rudenį“,- pasakojo E. Valčiukas.

Jis teigė, kad NT pasiūla Palangoje yra ganėtinai nemaža, tačiau ne visų kainos yra prieinamos pirkėjams. „Prieinamos pasiūlos Palangoje yra gana nedaug. Jei kainos būtų mažesnės, tuomet, manau, Palangos rinka atsigautų dar labiau“,- kalbėjo nekilnojamojo turto agentūros „Agency Vestus“ Palangos skyriaus vadovas.

Žmonės, anot jo, poilsiui daugiausiai ieško iki 250 tūkstančių litų kainuojančių butų su autonominiu šildymu, vieta automobiliui, balkonu ir panašiai. O žmonės, ieškantys pastovaus gyvenamojo būsto, dažniausiai nori mokėti iki 120 tūkstančių litų senos statybos name. „Dažniausiai gyvenimui žmonės renkasi Sodų gatvę Palangoje. Galiu pasakyti, kad apie 30 procentų klientų ieško gyvenimui būsto Palangoje, o kita dalis-poilsiui. Tačiau poilsiui retas perka senos statybos nekilnojamą turtą“,- pasakojo E. Valčiukas.

Jis taip pat mano, kad Šventosios NT rinkai turi padėti Šventosios uosto atsigavimas. „Jei Šventosios uostas bus atnaujintas ir ten atplauks įvairių jachtų, didesnių laivų, tai automatiškai ir Šventosios nekilnojamo turto kainos kils aukštyn, ir Šventosios nekilnojamas turtas susilauks ženkliai didesnės paklausos“,- sakė E. Valčiukas.

 

Dideliais butais nesidomi

E. Valčiukas minėjo, kad apie 70 procentų pirkėjų domisi nekilnojamuoju turtu tik su autonominiu šildymu. Paklausiausi Palangoje išlieka maži butai, o trijų-keturių kambarių butais Palangoje žmonės beveik nesidomi, nebent tai būtų gyvenimui su šeima.

UAB nekilnojamo turto agentūros „Palnesta“ Palangoje vadovė Eurika Šatkauskienė sakė, kad Palangoje nekilnojamo turto rinkoje matosi pajudėjimas. „Žmonės domisi pigiais žemės sklypais iki penkiasdešimties tūkstančių litų, nedideliais butais iki 90-100 tūkstančių litų centrinėje miesto dalyje su autonominiu šildymu“,- pasakojo E. Šatkauskienė.

Ji minėjo, kad žemės sklypais daugiausiai domisi žmonės iš kitų Lietuvos miestų, vietiniai mažai domisi jais. Piliečiai iš Rusijos ir Baltarusijos daugiausiai domisi nekilnojamuoju turtu „Lino“ kvartale. „Prieš krizę Palangoje labai daug nekilnojamo turto nupirko ispanai, tačiau dabar jų susidomėjimas Palanga ženkliai sumažėjo“,- pasakojo UAB nekilnojamo turto agentūros „Palnesta“ Palangoje vadovė E. Šatkauskienė.

Ji sako, kad nekilnojamojo turto klientai dalijasi taip: maždaug 60 procentų žmonių domisi nekilnojamu turtu poilsiui, o keturiasdešimt procentų žmonių nekilnojamuoju turtu Palangoje domisi gyvenimui. „Vyksta tokia migracija, vieni išvyksta iš Palangos, kiti- atvyksta. Susituokia su palangiškiais ir keliasi gyventi čia, domisi nekilnojamu turtu. Tie, kas domisi gyvenimui, ieškosi dažniausiai jau didesnės erdvės nei poilsiui“,- kalbėjo E. Šatkauskienė. Anot jos, žmonės poilsiui labiausiai domisi nekilnojamu turtu nuo Vytauto gatvės link jūros.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

NT sandorių rinka: Palangoje augo pirkėjų apetitas

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 09 | Rubrika: Verslas pinigai

Po birželį fiksuoto sumažėjusio perleistų nekilnojamojo turto (NT) objektų skaičiaus praeitą mėnesį rinka vėl sugrįžo į augimo vėžes – šalyje daugėjo tiek butų, tiek gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių, taip pat atsigavo ir žemės sklypų rinka. Tuo metu Palangoje stebimas išaugęs butų pirkėjų apetitas. Šias ir kitas NT tendencijas stebi Registrų centras...


„Pačios pigiausios braškės ir daržovės!“ – net nustėrau iš nuostabos išgirdusi tokius žodžius Palangos turguje. Juk maža paslaptis, kad Palangoje vasaros sezonu kainos gerokai didesnės nei kituose miestuose. Ne išimtis – ir turgus. Daugelis poilsiautojų turbūt pastebėjo, kad kainos čia prilygsta prekybos centrams, o ne vienas tikras...


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Elgesio medicinos instituto gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Žilvinas Kunigėlis savo praktikoje nuolat susiduria su sudėtingais atvejais. Į šios srities gydytojus neretai kreipiasi ir šiandienos rykšte vadinamos depresijos varginami pacientai. Kalbėdamas apie šio susirgimo priežastis, specialistas neskubėjo...


Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos administracijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Palink“ skundą dėl Palangos miesto savivaldybės Tarybos sprendimo padidinti turto mokesčio tarifą 2014-iesiems metams, nusprendė, jog Tarybos sprendimas padidinti tarifą nuo 0,5 iki 3 proc. buvo teisėtas.


Vakar įvykusiame Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdyje pirmiausia tylos minute buvo pagerbtas netikėtai į Anapus išėjusio Tarybos nario Giedriaus Šatkausko atminimas. Dėl jo mirties buvo nuspręsta nagrinėti tik tris darbotvarkės klausimus, kurių nebuvo galima atidėti dėl įsipareigojimų.


Savivaldybei nekilnojamojo turto verslas nesiseka

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 10 25 | Rubrika: Miestas

Savivaldybės administracija jau kelintą kartą skelbia du viešuosius aukcionus, kurių metu jau ne pirmą kartą bando parduoti jai nuosavybės teise priklausančius objektus J. Basanavičiaus g. 36 ir Gintaro g. 13. Tačiau „biznis“ su nekilnojamuoju turtu nesiseka – spalio septynioliktąją eilinio aukciono rengėjai vėl nesulaukė nei vieno pirkėjo.


Neprižiūrintiems turimo turto – didesni mokesčiai

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 03 22 | Rubrika: Miestas

Apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkai Palangoje sulaukė pirmojo rimto vietos politikų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos atsako – kurorto Savivaldybės tarybai apsisprendus nesirūpinantiems savo pastatais taikyti maksimalų 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, ne vienam asmeniui šiemet teks gerokai labiau, nei iki šiol, paploninti piniginę.


Apie nuosavą būstą svajoja kone kiekvienas lietuvis. Ko gero, norą turėti savo būstą būtų galima pavadinti nacionaliniu lietuvių tautos bruožu. Mes nesinuomojame būsto – mes jį perkame. „Palangos tiltas“ pasidomėjo kaip sekasi nekilnojamojo turto agentūroms pardavinėti butus, nuosavus namus bei žemės sklypus Palangoje – kokia nekilnojamojo turto Palangoje paklausa ir...


Vakar įvyko Palangos savivaldybės Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 19 Tarybos narių. Mero Šarūno Vaitkaus siūlymu, darbotvarkė buvo papildyta dviem klausimais – dėl Kelių direkcijos skirto 1, 67 milijono litų miesto keliams ir gatvėms paskirstymo ir  administracinės komisijos prie miesto savivaldybės sudarymo.


Nekilnojamojo turto rinka yra visos ekonomikos svarbi sudedamoji dalis. Nekilnojamojo turto (NT) kainos skirtingose pasaulio šalyse vystosi panašia kryptimi – iki 2007 metų jos augo abejose vandenyno pusėse. Tai specifinė rinka dėl investicinio prekės pobūdžio ir unikalumo. Ekonominės sąlygos lemia, kad NT rinka visame pasaulyje pasiekia bumą ir tada patiria nuosmukį. Bumas ar, kitaip...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius