„Norėjau būti jūrininku. Tačiau ne bet kokiu, o povandenininku“

Ieva AUGYTĖ, 2013-06-17
Peržiūrėta
2089
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Valerijus Krisikaitis – profesionalus naras ir nardymo instruktorius. / Ritos Gorodeckienės nuotr.
Valerijus Krisikaitis – profesionalus naras ir nardymo instruktorius. / Ritos Gorodeckienės nuotr.

Vasaros sezonu Lietuvoje vis populiaresnės tampa įvairiausios ekstremalios vandens pramogos – čiuožimas vandenlentėmis, buriavimas, kaitavimas, nardymas. Pastarasis populiarėja sparčiausiai. Juk šio to išmokti galima vos per 3-4 dienas, tačiau tapti profesionaliu naru trunka kur kas ilgiau. Valerijus Krisikaitis – profesionalus naras ir nardymo instruktorius „Palangos tiltui“ pasakoja apie savo karjerą, šiandieninius narų kursus bei povandeninį pasaulį.

Vanduo traukė nuo
vaikystės

V. Krisikaitis pasakoja jau vaikystėje pajutęs trauką vandeniui. „Pirmiausia aš norėjau būti jūrininku. Tačiau ne bet kokiu, o povandenininku“, – pasakoja V. Krisikaitis. Anuomet vyrą labiausiai žavėję ženklai, kurių pagalba narai susikalbėdavo.
Kiek vėliau atsitiktinai į vyro rankas patekus knygai „Povandeninė paklodė“, neliko nė menkiausios abejonės, kad jis taps naru.
Dabar V. Krisikaitį nardyme labiausiai žavi specifinė romantika. „Vien tai, kad tu apsirengi skafandrą, kuris izoliuoja kvėpavimo takus ir jautiesi itin lengvas, niekas nevaržo tavo judesių, gali labai lengvai judėti, yra savita romantika“, – pasakoja nardymo instruktorius.

Gyvenimas po vandeniu

Per savo karjerą vyras dirbo įvairiausius darbus po vandeniu, vienas tokių – gelbėjimo stotyje.
 V. Krisikaitis pasirinko labiausiai iššūkius mėgstančią gelbėtojų grupę: „Ten jie tokiom sąlygom dirbo: lindo į duobes, ieškojo lavonų, įvairiausių daiktų. Nusprendžiau, kad man bus kaip tik“.
Vienas įsimintinų darbų V. Krisikaičio karjeroje – darbas uosto avarinio gelbėjimo tarnyboje. „Čia tapau tikru naru“, – konstatuoja vyras. Būtent darbas avarinio gelbėjimo tarnyboje buvo pilnas iššūkių, o kiekvieną dieną tekdavo susidurti vis su kitomis užduotimis ir jas spręsti čia ir dabar. „Man įdomūs visi darbai, kurių niekada nebuvau daręs. Pavyzdžiui – povandeniniai suvirinimo darbai. Kaip virinti po vandeniu?“ – retoriškai klausia V. Krisikaitis.
„Buvau girdėjęs apie Platelių tilto liekanas. Daug kas jas matė. Aš nutariau paieškoti ir radau, taip prasidėjo bendradarbiavimas su Vladu Žulkumi ir tolesnės povandeninės ekspedicijos Plateliuose, – V. Krisikaitis pasakoja vos gavęs šio povandeninio tilto liekanų fotografijas, suprato, jog dabar jo svajonė – ištirti šias liekanas. – Žmonės sakydavo matę kažkokius tai „pagalius“, tačiau man buvo įdomu, kas tai galėtų būti iš tikrųjų“. Naras pabrėžia, kad šios tilto liekanos – vienintelis toks radinys Europoje.  

Būti naru – ne
kiekvienam

Dabar V. Krisikaitis moko jaunuolius nardyti. „Iš atėjusių studentų būrio lieka vos keletas, – konstatuoja nardymo instruktorius. – Išmokti nardyti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Poilsinis nardymas yra tada, kai tu turi pinigų ir laisvo laiko, o darbinis nardymas reikalauja visai kitų dalykų: reikia atsiduoti darbui ir turėti gerą sveikatą“. V. Krisikaičio teigimu, jūroje gali nutikti įvairiausių dalykų, tad profesionalus naras privalo būti pasiruošęs bet kam.
„Kažkada gavau komplimentą, kad esu psichologas, tačiau ne, aš tik labai ilgai dirbu šį darbą, todėl matau daugiau nei kiti, – pasakoja vyras. – Mokantis nardyti įgytos savybės pasitarnauja ir sausumoje. Narai – specifinė publika. Dažnai jie lėtesni, ramūs, galvojantys, ką daryti. Galvok, kvėpuok ir tik tada veik“.

Šiandien trūksta
specialaus pasirengimo

„Dabartinė nardymo ekipuotė yra labai saugi. Žmonės, turintys pinigų, prisiperka įvairiausios įrangos ir mano, jog būtent taip apsisaugos, tačiau, žmogaus organizmas itin lėtai adaptuojasi prie kitokios aplinkos. Norint saugiai nardyti yra būtinos treniruotės. Pasitikėti tik savo apranga, kokia brangi ji bebūtų, rizikinga“, – pasakoja nardymo instruktorius. Jo teigimu, pagrindinės nelaimingų atsitikimų priežastys ir yra specialaus pasirengimo trūkumas. „Juk šiandien nardymo kursus baigia net nemokantys plaukti, – teigia V. Krisikaitis. – Svarbiausia, kad 3-4 dienų kursas būtų malonus, visa kita nesvarbu. Tai paprasčiausias marketingas“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Palangos tiltas“ jau rašė šiandien, kovo 4 d., kad Lietuvos Statistikos Departamento (LSD) siunčiamose infografose statistika apie mirtis nuo koronoviruso Palangoje tiesiog dingo nieko nepaaiškinus. Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė, kuri persiunčia tokią LSD statistiką „Palangos tiltui“, negalėjo paaiškinti, kodėl...


„Lietuvos rytas“ toliau kuria opusus apie vadinamąsias Palangos „dušines“, nors prokuratūra jau nekart teigė, tiesa, neįvardindama žurnalisto (straipsnius apie „dušines“ rašo laikraščio žurnalistas Alvydas Ziabkus – PT), kad dienraščio skleidžiama informacija nėra teisinga. Šią savaitę minėtas „Lietuvos...


Tuščia kalbėti, bet 2020-ieji dėl koronaviruso pandemijos ir karantino buvo slogūs ar net košmariški. Kita vertus, jie parodė kiekvieno mūsų ir mūsų visų širdžių gelmę, atsparumo ir atkaklumo lygį. Akivaizdu, kad per antrąją karantino bangą rudenį ir žiemą esame gerokai labiau prisitaikę. Kai rašau šias eilutes, pirmieji medikai šalyje yra skiepijami nuo COVID-19. Iki naųjų metų pabaigos...


Nesunku pastebėti, kad kiekvieno iš mūsų namai susideda iš tūkstančių detalių, tačiau kartais tereikia tik atnaujinti labai nedidelę jų dalį, kad susidarytų vaizdas, jog nuo šiol gyvensite visiškai naujuose namuose. Nieko keistai ir tai, kad didelei daliai žmonių kyla klausimų, kaip dažnai turėtų būti keičiamas vienas ar kitas elementas, o taip pat – kam...


Jono Pirožniko, Palangos paplūdimio gelbėtojų vado, telefonas ir racija mūsų 15 minučių pokalbio metu vis pypsėdavo, skambėdavo. "Taip dirbu visą vasarą," - šyptelėjo J. Pirožnikas. "Jūs - Palangos, Lietuvos vasaros sostinės, premjeras," - jam atsakiau. Pagyręs visus savo gelbėtojus, Jonas "Palangos tiltui" prisipažino: "Vis tik labiausiai pasitikiu...


Nėra Palangos miesto savivaldybėje nesvarbių pareigų, bet mero Šarūno Vaitkaus sekretorės Živilės Mačenskienės darbas, ko gero, vienas labiausiai stebimų. Ne juokas būti didžiausio šalies kurorto mero sekretore. Tenka ne tik arbatą ar kavą papilstyti, merui ryte pranešti, kokia krūva „popierių“ jo tądien laukia, bet net ir pūkelį nuo mero švarko atlapo...


Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė, matematikos mokytoja Laimutė Benetienė jau ne pirmus metus vadovauja šiai švietimo įstaigai. Ilgą pedagoginį darbo stažą turinti mokyklos vadovė teigė visada norėjusi būti mokytoja, todėl niekada nesvarsčiusi apie kitokią galimybę. Nuo pedagoginės praktikos laikų pamilusi V. Jurgučio mokyklą, pedagogė džiaugėsi, jog...


Vasaros sezonu Lietuvoje vis populiaresnės tampa įvairiausios ekstremalios vandens pramogos – čiuožimas vandenlentėmis, buriavimas, kaitavimas, nardymas. Pastarasis populiarėja sparčiausiai. Juk šio to išmokti galima vos per 3-4 dienas, tačiau tapti profesionaliu naru trunka kur kas ilgiau. Valerijus Krisikaitis – profesionalus naras ir nardymo instruktorius...


Antradienį, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, „Palangos tilto“ redakcija vos talpino svečius, atėjusius pasveikinti mūsų kolektyvą profesinės šventės proga.


Palangiškė Vanda Degimienė kovo mėnesį minės savo 73 gimtadienį. Sveika, energinga, veikli, Palangos miesto globos namuose virėja dirbanti moteris turi savo sveikatos filosofiją: „Pas daktarus lankausi retai. Turiu savitą požiūrį į sveikatą ir darbą. Kol dar dirbu, galvoju, kad esu stipri, nepasenusi bei turinti gerą atmintį“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius