Nuo gimimo iki vaiko penkerių metų – neišmatuojami toliai

Ugnė RAUDYTĖ, 2010 11 17

Maždaug prieš mėnesį palangiškė Justina Sabina Pocienė išleido knygą „Ikimokyklinis mokymas: raida, pedagoginės sistemos“. „Visą gyvenimą kaupiau užrašus, knygas, studentų darbus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoginį ugdymą. Jau dešimt metų nebedirbu tiesioginio darbo universitete, todėl mąsčiau, ką man daryti su šiuo „turtu“. Jis man naudos jau nebesuteiks ateityje, todėl buvę bendradarbiai paskatino išleisti knygą – taip ir padariau“, - pasakojo docentės vardą turinti J. S. Pocienė.

 

Mokėsi Maskvoje

Moteris visą gyvenimą paskyrė mokslams apie pedagoginį ugdymą, ypač didelį dėmesį skirdama ikimokykliniam amžiui. „Pats svarbiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis – vaikystė. Tuomet formuojasi pats žmogus, jo suvokimas, vertybės. Vaikas – tai aukščiausia gyvenimo vertybė, į kurią reikia atkreipti didžiausią dėmesį“, - kalbėjo J. S. Pocienė.

Moteris yra kilusi iš Marijampolės rajono, vėliau mokėsi Maskvos valstybiniame Lenino vardo institute, kur įgijo pedagoginį išsilavinimą. „Buvo ypač didelis patyrimas mokytis Maskvoje, nes tuomet buvo uždari visi keliai į užsienio šalis, o ką jau kalbėti apie mokslus užsienyje. Manau, kad tuomet man labai pasisekė. Po mokslų grįžau į Lietuvą ir pradėjau dirbti Klaipėdos universitete. Nuo tada ir pradėjau daugiausia gilintis į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą“, - dalijosi prisiminimais J. S. Pocienė.

 

Yra prieš auklėjimą rykšte

Moteris pasakojo, kad vieno tyrimo rezultatais buvo parodyta, kad iki penkerių metų amžiaus vaikas įsisavina 50 procentų informacijos, nuo penkerių iki aštuonerių metų vaikas įsisavina dar 30 procentų, o nuo aštuonerių iki septyniolikos vaikai įsisavina tik 20 procentų. „Šie tyrimai rodo, kad vaikelio iki penkerių metų amžius yra pats svarbiausias žmogaus gyvenime, nes tuomet yra įsisavinama daugiausiai informacijos ir tuomet ugdosi pagrindinės žmogaus savybės. Todėl esu priešiškai nusiteikusi vaikų auklėjimui rykšte. Vaiką reikia mylėti ir saugoti, nes jis yra didžiausia vertybė. Vaikystė – tai asmenybės psichinių, dvasinių ir fizinių galių formavimosi laikotarpis“, - kalbėjo moteris.

J. S. Pocienė sakė, kad jai labai patinka literatūros klasiko Levo Tolstojaus mintis. „Jis rašė, jog nuo 5 metų vaiko iki jo (pagyvenusio žmogaus) – vienas žingsnis, o nuo vaiko gimimo iki 5 metų –neišmatuojami toliai. Man ši citata labai patinka, tai parodo tikrąją vaiko svarbą“, - kalbėjo knygos autorė.

Knygoje J. S. Pocienė nurodo, kaip, bėgant laikui, keitėsi visuomenės požiūris į vaiką. „Senovės Graikijoje – Spartoje buvo vykdoma kūdikių selekcija, silpnesni vaikai buvo tiesiog nužudomi. Ilgainiui humanistinių demokratinių idealų, propaguojamų progresyvių visuomenės veikėjų, mokslininkų, filosofų, lėmė sustabarėjusio požiūrio į vaiką kaitą“, - pasakojo apie pasikeitusį požiūrį į vaikus J. S. Pocienė.

 

Analogiškos knygos šalyje nėra

Knygoje J. S. Pocienė rašo, kad pažinimo procese ypač svarbus vaidmuo skiriamas vaizdumui, emociniams vaiko suvokimo aspektams.

„Galiu pasigirti, kad analogiškos knygos Lietuvoje dar nėra“, - šypsojosi moteris. Knygoje pateikiama nemažai autentiškos medžiagos, charakterizuojančios kiekvienos pedagoginės sistemos esmę. Autorė ryžosi įvairiuose studentų darbuose „išbarstytą“ ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sisteminę raidą atskleidžiančią medžiagą susisteminti viename leidinyje. „Knygos įvade padėkojau ir studentams, kurių darbai taip pat man labai padėjo, rašant knygą“, - pasakojo J. S. Pocienė.

Autorė knygoje dėsto, kad jos leidinys skaitytojui padės orientuotis visuomenės raidos pokyčiuose, išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo kaip reiškinio vystymosi aplinkybes ir etapus, išryškinti idėjas, kurios įvairiais visuomenės raidos tarpsniais buvo pripažįstamas progresyviomis ir išreiškė humanistinius visuomenės lūkesčius bei idealus, taip pat atskleisti jų reikšmę ikimokyklinio ugdymo teorijos ir praktikos tapsmui.

 „Ugdymo raidos vertinimuose atsigręžiama ne tik į visuomenės poreikius, bet svarbiausia – į patį vaiką, humanistinį požiūrį į jo vystymąsi ir ugdymą, sąlygų jo asmenybės, įgymių, interesų bei gebėjimų plėtrai užtikrinimą“, - kalbėjo apie savo parašytą knygą J. S. Pocienė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangiškiai sutuoktiniai Elena ir Romanas Songailos kartu gyvena jau 60 metų. Penkis dešimtmečius abu atidavė dirbdami pedagoginį darbą. Anot senjorų, praeityje pasilikusi virtinė metų mena ir vargus, ir džiaugsmus, ir tik dabartis,kurioje visko užtenka, – laimė gyventi.


Palangiškis Aidas Jurkštas, jau žinomas farologas, šiandien Palangos visuomenei pristatys naujausią savo darbą – knygą „Lietuvos švyturių istorija“. Kaip teigė švyturių istorijos tyrinėtojas, jeigu būtų prieš 20 metų atradęs tokią knygą, kokią dabar jis pats išleido, tuomet jo gyvenimas, ko gero, būtų kardinaliai pasikeitęs....


Iš karto po Kalėdų ir prieš pat naujuosius metus į Lietuvą atskrido amerikietis Raijon Kelly. Iš Minesotos kilęs gynėjas jau kitą dieną išbėgo ant parketo „Palangos“ rungtynėse Jonavoje prieš Jonavos sporto klubo ekipą ir įrodė, kad aklimatizacija jam didelių problemų nekelia. Per 22 minutes, praleistas aikštelėje, R. Kelly pelnė 14...


Penktadienio pavakare Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje šventojiškis kraštotyrininkas, Lietuvos Kuršių draugijos pirmininkas Mikelis Balčius pristatė savo knygą „Iš Šventosios praeities“, į kurią sugulė jo parašyti ir kai kurie jau publikuoti tekstai apie Šventąją, jos istoriją, senųjų kuršių...


Sieks pamilti knygą

2016 10 27 | Rubrika: Miestas

Šventosios pagrindinės mokyklos ketvirtos klasės mokiniai, jų tėveliai ir mokytoja pradėjo lietuvių kalbos projektą „Pamilk knygą“, skirtą bibliotekų metams paminėti. Projekto tikslas – paskatinti vaikus kurti, skaityti, mokyti suvokti kūrinio esmę, atrasti kūriniuose slypinčias vertybines nuostatas, skaitant pažinti save patį ir supantį pasaulį


Ir sutapk tu man taip: Meilės dieną arba deivės Mildos šventės dieną, gegužės 13-ąją, lyg stebuklinėje pasakoje „Vilniaus vėjai“ į Palangą atpūtė šiais laikais deficitinį lauknešėlį. Tai – žinomos Lietuvos renginių organizatorės, scenaristės, žurnalistės, subtiliai Laiko dvasią ir vaikų poreikius jaučiančios Rasos Praninskienės knyga „Knygos, vaikai...


Lietuviai turi būti įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą?  1

Vaidas LEKSTUTIS Sambūrio „Būkime vieningi“ koordinatorius, 2013 11 11 | Rubrika: Miestas

Daugelis esate girdėję, o gal ir matę Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonoji knyga – juridinis valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.


Ketvirtadienį Palangoje apsilankęs švietimo ir mokslo ministras, Liberalų Sąjūdžio pirmasis pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius spėjo ne tik apsilankyti Senojoje gimnazijoje, Baltijos pagrindinėje mokykloje, lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, susitikti su kurorto miesto švietimo įstaigų vadovais, bet ir susitiko su visuomene, Liberalų Sąjūdžio Palangos skyriaus nariais S....


Maždaug prieš mėnesį palangiškė Justina Sabina Pocienė išleido knygą „Ikimokyklinis mokymas: raida, pedagoginės sistemos“. „Visą gyvenimą kaupiau užrašus, knygas, studentų darbus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoginį ugdymą. Jau dešimt metų nebedirbu tiesioginio darbo universitete, todėl mąsčiau, ką man daryti su šiuo „turtu“. Jis man naudos jau nebesuteiks ateityje, todėl buvę...


Praėjusį ketvirtadienį palangiškius susiburti į Palangos miesto viešąją biblioteką paskatino iš Šilutės atvykęs Lietuvoje žinomas renginių vedėjas, komentatorius, dainų tekstų autorius Marijus Budraitis, pristatęs savo pirmąją poezijos knygą „Naktigonė“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius