K. Litvinienė: „„Šiais metais Registre bus 116 Palangos kultūros paveldo objektų“.

K. Litvinienė: „„Šiais metais Registre bus 116 Palangos kultūros paveldo objektų“.

Nuo grafų Tiškevičių epochos ženklų – į XX amžiaus pradžios skonį

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 13

Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių metų Europos paveldo dienų tema – „XX amžiaus pradžios skonis“.

Dar trys vertybės
Pokalbį apie praėjusius metus ir kuo jie buvo reikšmingi Palangos kultūros paveldui, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugininkė K. Litvinienė pradėjo nuo to, kad dar kartą priminė, jog iki šios dienos Kultūros vertybių registre įregistruota 113 Palangos kultūros paveldo objektų. Pernai šis sąrašas pasipildė dviem vertybėm: į registrą įtrauktas viešbučio „Žilvinas“ pastatas, esantis Kęstučio g. 34, ir Birutės al. 46 numeriu pažymėtoji Lietuvos karininkų ramovės vila.
„Šiais metais Registre bus 116 Palangos kultūros paveldo objektų, – pasakojo K. Litvinienė. – Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba teisinę apsaugą suteikė trims naujai išaiškintoms Palangos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Dvi iš jų yra J. Basanavičiaus gatvėje: pastatas, kurio adresas – J. Basanavičiaus g. 37 ir Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21. Nekilnojamosios kultūros vertybės statusas suteiktas ir 1965 m. pastatytai tuometinio Palangos vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklai Vytauto g. 72. Tai – antrasis objektas Palangoje, kuris buvo suprojektuotas ir pastatytas tarybiniais metais. Pirmas toks objektas, kuriam buvo suteikta teisinė apsauga – 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotas viešbutis „Žilvinas“.

Pagerbti koplyčios
statytojai

Birželio mėnesį Šventojoje minint prelato Jurgio Galdiko (1883-1963) 130-ąsias gimimo metines, ant Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčios fasado atidengtos memorialinės lentos, kurios įamžino brolių prelato Jurgio ir Valentino Galdikų atminimą.
Renginio dalyviai rinkosi Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios šventoriuje, iš kurio pėsčiomis ėjo į medinę Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčią, kurią 1931 m. savo pastangomis pastatė prelatas Jurgis Galdikas ir jo brolio Valentinas. Ši koplyčia daug metų tarnavo kaip pirmoji bažnyčia Šventojoje.
Koplyčioje Šventosios klebonas Vidmantas Gricius laikė Šv. Mišias, o po jų pašventino ant koplyčios fasado pakabintas memorialines lentas, kurios įamžino brolių prelato Jurgio ir Valentino Galdikų atminimą.
Vėliau koplyčioje prisiminimais apie brolius Galdikus dalinosi jų sesers Monikos Galdikaitės-Kaunienės dukra Aldona Marija Kaunaitė-Lengvinienė, anūkė Alina Šerpytienė ir kiti, kuriems teko bendrauti su prelatu Jurgiu ir jo broliu Valentinu.
Archyviniuose dokumentuose koplyčios statytoju nurodytas prelatas dr. Jurgis Galdikas. Tačiau A. M. Kaunaitės-Lengvinienės ir jos šeimos narių teigimu, koplyčios statyba rūpinosi broliai – žemės savininkas Valentinas Galdikas ir prelatas Jurgis Galdikas.
Beje, šeimos narių tikinimu, būtent Jurgis Galdikas pasirūpino, kad 1931 m. dailininkas Bronislovas Šaliamoras drobėje aliejumi nutapytų koplyčios titulą įprasminantį paveikslą „Švč. Mergelė Marija, Jūrų Žvaigždė“. Nors teigiama, kad paveikslo atsiradimo koplyčioje tikslios aplinkybės nenustatytos: paplitusi versija – kad paveikslą, atsidėkodami už išsigelbėjimą per 1930 m. audrą, siekdami Švč. M. Marijos globos, užsakė žvejai, šeimos archyve yra išlikęs laiškas, kuriame dr. Jurgis Galdikas nurodo sumokėti B. Šaliamorui už paveikslą.
Koplyčia pastatyta 1931 m. kanauninko, nuo 1941 m. – prelato dr. Jurgio Galdiko iniciatyva ir, tikėtina, pagal jo projektą. Prieškario periodikoje minima, kad koplyčią statė „viena Klaipėdos firma“. Statyba kainavo 12 000 Lt
Istoriniuose šaltiniuose, kuriuose dažnai koplyčia dar vadinama Šventosios senąja, pirmąja bažnyčia, dėl statybos datos esama neatitikimų: vienur nurodyti 1929 metai, kitur – 1930 m., 1931 m., ar net 1936 m. Manytina, kad tiksliausia statybos data yra 1931 m., kadangi istoriniuose šaltiniuose minima bažnyčios pašventinimo tais metais tiksli data: „<...> per tris mėnesius pastatyta nauja katalikų bažnyčia <...> iškilmingai pašventinta 1931 m. liepos 12 d. Šventino Telšių kunigų seminarijos rektorius Vincentas Borisevičius“.
1946 m. archyvinio dokumento duomenimis, koplyčia per karą nenukentėjo, tik buvo apvogta.   Remontuota apie 1991 m. koplyčioje nuo 1989 m. pamaldas laikiusių Kretingos vienuolių pranciškonų (OFM) iniciatyva.   
Pasak istorikės J. Valančiūtės, Pašvenčių kaime (dabar – Paupio g. 30, Palanga) pastatyta medinė koplyčia yra liaudiškos architektūros. Funkciniu, architektūriniu ir vidaus įrangos požiūriais  primityvesnėms, palyginti su medinėmis bažnyčiomis, koplyčioms buvo būdingas architektūros konservatyvumas.
Koplyčia – nedidelė, stačiakampė, pagrindiniu fasadu atsukta į šiaurės rytus, vienbokštė, su pietvakarių gale pristatyta žemesne zakristija. Ji pavadinta Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės (lot. klb. Stella Maris) titulu. Teigiama, kad medinės konstrukcijos koplyčiai atgabentos iš Vokietijos. Koplyčios sienos išorėje apkaltos lentomis. Langai arkiniai, dalis fasadų langų, bokšto langeliai suporinti. Koplyčios ir zakristijos priestato stogai dengti cinkuota skarda. Koplyčios varpinė įrengta virš pagrindinio fasado iškeltame keturkampiame bokšte, kurio apskardinta smailė užsibaigia paprastu metaliniu kryžiumi.
Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčiai, esančiai Palangoje, Paupio g. 30, 2012-ųjų gegužės 22-ąją suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo, o jos vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, sakralinis bei kraštovaizdžio. Kaip minėta, nuo pernai birželio koplyčios fasadą puošia broliams J. ir V. Galdikams skirtos memorialinės lentos.

Nusilenkta dailininkų
Uogintų atminimui

K. Litvinienė priminė, jog praėjusiais metais ant dviejų Palangos kultūros paveldo objektų buvo atidengtos memorialinės lentos.
Rugpjūčio 17-ąją ant B. Mingilaitės-Uogintienės ir B. Uoginto namo Naglio al. 12 fasado atidengta atminimo lenta dailininkams Uogintams. Ši ceremonija tapo viena iš sudėtinio projekto „Sugrįžtantys laike“, skirto tapytojo Broniaus Uoginto atminimui ir kūrybai, dalimi.
Priminsime, jog Palanga yra neatsiejama nuo garsių dailininkų Uogintų šeimos čia paliktų gyvenimo bei kūrybos ženklų. Šių menininkų buvimas čia, prie jūros, į miestelio dvasinį gyvenimą įnešė daug pozityvumo. Ir šiandien palangiškiai dažnai prabyla apie vyresnįjį Bronių Uogintą, kurio statytas namas tapo jauki menui neabejingų širdžių susibūrimo vieta, o jų pažįstami palangiškiai ir jų draugai turėjo unikalią galimybę ne tik stebėti kuriančius profesionalus, bet ir girdėti jų dažnai antisovietines, vakarietiškas diskusijas apie menininkų padėtį okupuotoje šalyje. Pernai ypatingais Palangai Lietuvos kultūros sostinės metais minėtos šimtosios dailininko, tapytojo B. Uoginto gimimo metinės. Ta proga ant dailininkų Uogintų šeimai priklausančio namo fasado buvo  atidengta memorialinė lenta.
Name, esančiame Naglio al. 12, kuris kaip kultūros vertybė nuo 1992 m. gruodžio 10 d. saugomas valstybės, dailininkai Uogintai gyveno ir kūrė nuo 1964 m. Čia vykdavo įdomūs vakarai ir popietės. Buvo laukiamas kiekvienas, mėgstantis pašnekėti, kiekvienas, turintis ką originalesnio ir žaismingesnio pasakyti pašnekovas. Pas Uogintus dažnai vasarodavo Juozas Miltinis, Kazimiera Kymantaitė, Dvarionai, Sondeckiai, Antanas Gudaitis, rašytojas Vytautas Petkevičius ir dar dešimt – dvidešimt – šimtas kitų Lietuvos įžymybių – kompozitorių, dailininkų, aktorių. Tai buvo tarsi menų Meka.
Dailininkų Uogintų namas valstybės saugoma regioninio reikšmingumo statusą turinčia kultūros vertybe paskelbtas 1992 metų gruodį. Kultūros vertybių registre nurodoma, jog objekto vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus) bei istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus)
 
(Bus daugiau)
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių...


Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių...


Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių...


(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4, 5) Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų...


(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4)   Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo...


Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O...


Šeštadienio popietę atgimusiame kurorto simbolyje – Kurhauze – įvyko pirmasis renginys. Istoriniame vakare, kuriame dalyvavo apie pora šimtų kviestinių svečių, Palangos ir Lietuvos kultūrai perduotas restauruotas Kurhauzas, Palangos miesto garbės piliečio vardai suteikti Jonui Brindzai ir Larsui Tomui Larsenui, Lietuvos kultūros sostinės vardas perduotas...


Šeštadienį palangiškiai ir miesto svečiai Europos paveldo dienos proga turėjo išskirtinę galimybę pasivaikščioti istoriniais kurorto takais bei susipažinti su nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklais Palangoje – maloniai šiltą rudens dieną įvairiose istorinėse miesto vietose vyko...


Šeštadienį Palangoje vyks renginiai tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“, pakviesiantys palangiškius ir miesto svečius paklaidžioti istoriniais kurorto takais bei susipažinti su nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklais Palangoje. Visi renginiai – nemokami.


Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 04 | Rubrika: Kultūra

Šeštadienį, liepos 6 dieną, Palangoje startuoja interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatysiantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius