Aktualios naujienos

Akistata: auksakalys ir gintaras
Akistata: auksakalys ir gintaras
Rugpjūčio 25 d. 17 val. Palangos gintaro muziejuje atidaroma jungtinė Lietuvos auksakalių paroda „GoldsmithMeetsAmber“ („Akistata: auksakalys ir...
„Ramybės“ galerijoje – mediniai paveikslai ir papuošalai iš ... naftos
„Ramybės“ galerijoje – mediniai paveikslai ir papuošalai iš ... naftos
„Mums išties labai malonu, kad šiandien galime jums pristatyti dviejų autorių, kurie jau ne pirmą vasarą savo kūrinius eksponuoja „Ramybės“...

Miestas

Galvojimai apie (ne)sveikatą: bejėgystės virusai veisiasi mūsų galvose

Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio...

Ką suradome,tą ir paliksime

Jau ketvirtas pavasaris, kai mamos dovanotą gėlę – pelargoniją – išnešu į lauką. Noriu, kad ši paaugtų, sustiprėtų, pasilepintų saulės spinduliuose. Pelargonija – ne tik...

Nuvylė reikšmingai datai paminėti skirtas žygis

Balandžio 2 d, antrąją Šv. Velykų dieną, Palangos miesto gyventojai ir svečiai buvo kviečiami dalyvauti kasmetiniame žygyje „Gintaro kelias“ ir akcijoje „Riedam“ bei pasirinktu...

Kiaušinis – ne lobis, bet pramušti jo lukštą –verta

Šalčio sukaustyta jūra nebeįstengia savo vandenis nešti tolyn. Atsitrenkusi į ledo luitus, savo dusliu alsavimu išgąsdinusi ne vieną praeivį, ji pagaliau paklūsta gamtos dėsniui...

Ankstesnės naujienos

Niekas negali paneigti, kad tarp karių, palaidotų kapuose, pažymėtuose tarybine atributika, nebuvo sadistų ar žudikų, kurie 1941 m. birželio 24-osios naktį Telšių rajono Rainių miškelyje nukankino mūsų 76 Lietuvos piliečius. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodytų, jei vietoj kapų ir tarybinės atributikos miesto centre stovėtų pastatas, kurio viduje būtų kryžius Lietuvos istorijai...


Taip jau gyvenime būna: kartais per kvailiausius užsiėmimus (sprendžiant kryžiažodį) surandi tai, ko galbūt ieškojai ne vieną dieną. Interneto puslapyje ieškodama senovės baltų mitologijoje man reikiamo deivės vardo, suradau Marijos Gimbutienės rašytus žodžius: „Tiek vertas gyvenimas, kiek einame per jį su viltimi ir meile“. Šis, testamentinis lapelis...


Kaskart sustoję prie Naujųjų metų slenksčio mąstome: kažin kokie jie bus mums, mūsų artimiesiems, vaikams?.. Ir kiekvieną sykį, tartum plaktuku į širdį sau prikalame pačias slapčiausias mintis ir svajones. Manome, bėdos, kurios metų tėkmėje vienaip ar kitaip neaplenks nė vieno, – prabėgs pro šalį, mūsų sveikata, kaip tas Bekingemo rūmų sargybinis, –nejudės nė...


Šiandieninis britas iš esmės nežino dviejų dalykų – kas jo laukia po mirties ir... breksit‘o. Humoras telieka humoru, tačiau jei pirmasis dalykas sekuliarizuotus britus domina mažiausiai, tai netikėtai visą pasaulį prieš pusantrų metų sukrėtęs jau bebaigiamas įtikėti politinis įvykis įnešė nemenkos sumaišties ir nežinomybės. Ir ne tik britams....


Kol dar neįsisiūbavo dabartinės valdžios aparato agitacinis vajus dėl dvigubos pilietybės, o tai gali nevalingai daryti įtaką mūsų jausmams, siūlau visiems pamąstyti – Lietuvai reikalinga ar ne dviguba pilietybė.


Žmogų priima pagal rūbą, palydi pagal protą – byloja sena patarlė. O kaip mus priima Palangos miestas?


Saulė, įkritusi į akvarelinius dažus,šaiposi iš tų, kurie sėdi ten, žemai, laukdami kada ji pagaliau pasirodys.


Jau keletą savaičių intensyviai žiniasklaidoje bei socialiniuose puslapiuose Všį futbolo klubo „Gintaras“ vadovas Marselis Balasanovas bei Všį „Palangos sambo akademija“ vadovas Ernestas Doržinkevičius reiškia nepasitenkinimą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei Palangos sporto centro darbu (apie tai rašė ir „Palangos...


Baltasis Čekiškės bokštas, link kurio veda mano širdis

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 08 24 | Rubrika: Nuomonės

Valstybė yra ta, kurią ir sapnuose glostysi, kurios Upę ir pievas mintimis braidysi, kurios žodžių, tradicijų, skanių sriubų ir kepinių, turgaus bruko akmenų, žmonių vaivorykštinių nuotaikų, vestuvinių saldainių, laukiant kelyje ant šventoriaus „zomato“ kiekvieno namo langų, vaikų susitarimų ir kai kada apsigavimų, net ištikimo, ševlniaširdžio...


Susidomėjęs studijuoju, pamažu analizuoju, bandau susisteminti ir įterpti savą egzistencinę patirtį tarp neabejotinai vertingos žurnalisto-erudito Arvydo Praninsko neseniai išleistos knygos „Pokalbiai su A.“ minčių ir eilučių (leidykla „Žuvėdra“ Vilniuje, 2017 m.). Skaitymo – ne vienai dienai.


Jeigu kam rūpėtų, ką prasmingesnio aš veikiu 2017-ųjų metų liepos 16-26 dienomis, atsakau nemeluodamas ir nevaidindamas: „Miriau“. O kam pirmučiausiai turėčiau padėkoti, kad nenumiriau ir teberašau šias eilutes?


Šešiamečio Iževsko (Rusija) gyventojo Aliošos žūtis po automobilio ratais, kur berniuko kraujyje buvo surastas alkoholis (2,7 promilės),šokiravo ir visko mačiusius teisėsaugos organus. Visuomenė ir pakartotiniam tyrimui (ekshumacijai) pasirengę tėvai laukia nepriklausomos ekspertizės išvadų. Šis pretendento neturintis įvykis įvyko svetimoje...


Didysis M. K. Čiurlionis iš Palangos irgi dar neišėjo

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 06 26 | Rubrika: Nuomonės

Visada ir visur einančiojo žingsnį ir žvilgsnį sustabdo Paslaptimi dvelkianti, todėl labai gundanti, laiko ir orų egzaminus išlaikiusi iškaba, savaime pasipuošusi plona žalios, melsvos arba rudos spalvos plėvele, kuri žmonėse vadinama „patina“. Ak, kaip ji puošia, senovę atspindi varinių, žalvarinių, bronzinių dirbinių paviršius ir tuo pačiu saugo...


1965–1967 metais mes buvome kurso draugai tuomečio, ordinais apdovanotojo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakultete, studijuojant lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijuojant ir studentaujant, keiksnojant tarybinę santvarką ir saugumiečius, pametant blaivios nuovokos ir žinojimo, kokia kalba kalbėjo mūsų mamos, senelės, kokius darbus dirbo jų vyrai –...


Praėjusių metų pabaigoje Palangos kurorto muziejus įsikūrė istorinėje atnaujintoje viloje „Anapilis“. Toje pačioje, kuri apipinta įvairiomis legendomis, neapleidžiančiomis ir vis traukiančiomis praeivius iki šiol. Atrodo, tokioje aplinkoje tinka eksponuoti ir istoriją menančius daiktus, kurie taip pat tikėtina susiję su ne viena legenda. Apie muziejų, jo veiklą kalbėjomės su...


Gyvenimas, – ačiū jam, – buvo ir tebėra visaspalvis, dainingas, sklidinas vasariškų aistrų, ir ne tik klaustukų, bet ir atsakymų, kurie žinia, į Atminties aruodus įteka lėčiau negu Lietuvos upės į Baltiją, net prireikia kelių dešimtmečių, kol patenkini smalsumą, Pažinimo skrynią, bet...


Kai biologinis laikrodis pradeda tiksėti ne mūsų naudai, privalu pasirūpinti savo užtarnautu poilsiu – senatve.


Sporto klube bendraudama su čia dirbančia senjore ponia Danute išgirdau žodžius, kurie ilgam įstrigo mano atmintyje. Kalbėdama apie dabartinį žmonių susvetimėjimą, negandas, kurios tarsi lavina nesustodamos ritasi per pasaulį, išmintingoji senolė įvardino jų atsiradimo priežastį: „Žmonės užmiršo savo Angelą Sargą. Angelai nebeturi darbo“.


Atgaivinu prisiminimus iš 1967 metų kovo vidurio Kulautuvoje, kai Nemunu čežėdamos, tarsi sausi šiaudai, link Baltijos jūros plaukė ledų lytys, ižas, anapus – senovinė, miniatiūrinė Zapyškio šventyklėlė, o nuotraukoje – mes, linksmi Vilniaus universiteto bendrakursiai, negalvojome nei apie šaltus skersvėjus, nei apie ligas, nors aš tada...


Jeigu nori pajusti artėjančių 2017-ųjų šventų Velykų džiaugsmo akcentų, pamatyti nemeluotas dangiškas grožybes, jūros ir erdvių sanglaudą savo žemiškoje kelionėje, – prašau, pradėk už Naglio aukštumėlės. Visai netoli. Tik iki „Dviejų kosmosų“ ribos, skiriančios didžiąją „Smėlio valstybę“ į moterų ir vyrų pliažus. Dabar tai...


Dabar jau net sunkoka žodžiais nusakyti nuotaikas ir potyrius iš 1990–1991 metų Laiko karuselės Palangoje ir Klaipėdoje. Ką ten karuselės! Kosmonautų rengimo centro centrifūgos, į kurią veiksmu panaši gal ir visiems žinoma skalbyklė. Ėjom, bėgom, žvalgėmės, smalsavom, kalbėjom... Užsirašinėjom. Stebėjom ir pamažiukais nebesistebėjom, nes daug kas, jei ne viskas...


Ūkanotą ir dulksna purškiantį, bronchitu, net plaučių uždegimu gąsdinantį paskutinį 2017-ųjų vasario mėnesio sekmadienį gūrinėdamas panagliais, nužvalgydamas naujus Plaušės statinius Sermiesčio ir kitose gražiai pavadintose gatvikėse, kelis sykius stabtelėjęs Ežeralio apylinkėse galvojau: „Žiūrėk tu man, kiek čia statymų! Kas galėjo pagalvoti, kad čia...


Savo širdimi iškentėtų – Lietuvai išverktų Vilties eilėraščių knygoje „Pasaulis po langu“ (2002 m., išleido leidykla „Libra Memelensis“) prakilni, sąžininga, jautri Palangos moteris, žinoma pajūrio krašto Sibiro „Akademijos auklėtinė“, tremties poetė Stefa Večerskytė-Daukšienė rašė:


Prieš 13 metų palikdama Lietuvą, į Angliją, man svetimą šalį, važiavau tarsi užrištomis akimis:viskas nauja ir nepatirta. Laikas nepavaldus žmogaus norams.Jis(norim mes to,ar nenorim), ištrūkęs iš suspaustų žmogaus pirštų,sugrąžina mus į prisiminimus,o ateitį paverčia nežinia, baime,abejone ir ryžtu visa tai nugalėti.


1983 metais, spalio pabaigoje Vilniuje, „Minties“ leidykloje, Sieninio kalendoriaus redaktorė M. Staskevičienė moteriškai švelniu dailyraščiu priešlapyje parašė: „Kiekviena diena – istorija, ir ją kuriame mes...“


Lyg monetos į išputlėjusios sintetinės taupyklės – Kiaulaitės subinikę, o literatūriškai – pasturgaliuką, šitaip į mano galvą sprygtelėjo ir aidingai skimbtelėjo Gaidmečio sausio vidurnakčio mintys apie Palangos žurnalistus, su kuriais pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu (1997–2017) ilgiau ar trumpiau sykiu tarnavome kurorto redakcijose...


Juk jau senokai pajutom, kad mes, lietuviai, savo nenatūraliai sočiu abejingumu naikiname savo gentinį bendruomeniškumą, pilietiškumą, savosios valstybės žmogiškumą, be kurio šlubčioja visos valstybės egzistencija, t. y. gyvenimas, būtis, be ko sunku sulaukti pasaulio pagarbos ir pasitikėjimo. Neveiklumas, smurtas, abejingumas mūs mažoje Lietuvoje užmuša...


Ar Baltijos jūra vėl pasieks Šatrijos kalną?

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 01 19 | Rubrika: Nuomonės

Visiems bičiuliškas Palangos miesto Garbės pilietis ir už Europos ribų žinomas archeologas, profesorius Vladas Žulkus jau seniai žavi fanatišku atsidavimu savojo „Likimo kompaso“ kryptims – pedantiškai ištirti ne tik Palangos gyvenmečių horizontus („Būta – nepramanyta – surasta – įrodyta“), įvertinti Roužės gyvenvietės...


Mes, lietuviai, nuo amžių nesame „pyragiško“ charakterio bendrija – „per amžių amžius!“ Žinoma, tobulos „smaguomenės“ niekur nerasi, bet lietuvių, būkim atviri, daug kur šalinasi, nes grubumu, nemandagumu, net agresyviu chamizmu išsiskiriame iš daugelio kitų tautų.


Šis žvitrus, smalsus, ieškantis (bet ne lengvų kelių!) ir visa, ką suradęs, gilai apmąstantis, savaip išsakantis žmogus Palangos takuose bet kuriuo paros metu, jūrai štormaujant ar štilyje, išnyra kaip savaime būtinas šviesulas, su kuriuo pabendravus greit tampa aiškesnis ir pasaulio „politinis oras“, ir gyvūnijos harmonija...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius