Nuostabi kelionė į lyvių šalį

Nuostabi kelionė į lyvių šalį

Donatas ŽUOLYS, 2013 09 30

Pažintinėje kelionėje po Latvijos Respubliką, Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo entuziastai aplankė ne vieną įdomią vietovę, pasisėmė patirties ir siūlys Palangos valdžiai, kad mūsų pastebėjimai būtų pritaikyti mūsų kurorte.
Aplankėme žymiuosius Keveles šaltinius, Jelgavos miestą, legendomis apipintą Puokainių mišką, Salaspils‘o memorialą žymintį Antrojo pasaulinio karo genocido aukų atminimą, tačiau didesniąją kelionės dalį skyrėme Siguldos kurortui bei jo apylinkėms, kurios žinomos kaip turistų lankomiausia vieta Latvijoje. Taigi, liekame nuoširdžiai dėkingi Palangos savivaldybei už finansinę paramą transporto išlaidoms, plius mūsų gerai nuotaikai savitai talkino ir saulėtos rugsėjo dienos, kurios tuo metu buvo tarytum „užsakytos“ puikiosios išvykos poreikiams.
Į dabartinės Siguldos teritoriją dar XII a. pradžioje nukrypo vokiečių feodalų interesai.
Po 1236 metų Saulės mūšio vokiečių įtaka šiame regione jau silpnėjo, o Livonijos ordino dominavimą pakeitusiai Kuršo kunigaikštystei dar kurį laiką pavyko minimaliai atsilaikyti prieš tuometinę carinės Rusijos ekspansiją. Petrui I-jam „kertant langą į Europą“ parūpo iš Kuršo kunigaikštystės išstumti tuo metu įsigalinčią Žečpospolitos kariauną. Ir Siguldos vaizdingos bei sveikatingos apylinkės jau seniai domino rusų aristokratus. Galiausiai po 1887 metų nutiesto geležinkelio, jungusio Rygą su Pskovu, Sigulda pradeda sparčiai vystytis kaip kurortas.    
Siguldos apylinkes vadino Vidžemės Šveicarija, nes niekur Latvijoje nėra tokios vietos, kurioje būtų tiek uolų, skardžių ir upelių.
Tuometinės Siguldos 1928 m. gavusios miesto teises, valdžia priėmė perspektyvų įstatymą, kuriuo buvo nustatyta nuolatinė tendencija išlaikyti miesto-kurorto plėtojimo erdves, išsaugoti gamtos grožio autentiškumą, parkų formavimo aristokratiškumą. Šios šimtametės tvarkos ir dabar skrupulingai laikosi tiek valdžia, tiek visi miestelėnai.
Pavyzdžiui, Livonijos viešbučio, kuriame buvome apsistoję, teritorija bemaž pusę hektaro, tačiau pastatai užima labai santūrią dalį. Už tai kiemo, sodo ir gėlynų skoningu sutvarkymu visi žavėjomės.
Apskritai jų kraštovaizdyje nesijautė perkrauto vaizdo sindromo. Ypač erdviose parkų aikštėse žavėjo skoningai įkomponuotos iškilių asmenybių skulptūros, tarytum simbolizuodamos galingai tebesklindančių jų patriotinių minčių srautą. Kai skulptūra įspraudžiama „kampe“, nesijaučia jos didingumo. Dar liūdniau atrodo, kai šalia skulptūrų parko pavyzdžiui, Vytauto gatvėje, iškyla aplinką šokiruojantis „padėklų parkas“. Toks kontrastas labiau primena įžūlų pasityčiojimą iš profesionalaus meno ir tampa sunkiai suderinamas su „kultūros sostinės“ samprata.
Beje, Sigulda patraukli dar ir tuo, anot mūsų ekskursijos vadovo Andriejaus, kad joje galima nenuobodžiauti visus metus. Čia garsios žiemos sporto bazės: galinga šiuolaikinė ledo rogių trasa, slėniuose net kelios slidinėjimo ir nusileidimo nuo kalnų trasos. Žiemos sporto populiarumo ištakos siekia net 1897 metus, kai buvo nutiesta pirmoji 900 m ilgio trasa su vienu viražu. Dabartinę 1420 m ilgio trasą suprojektavo Leipcigo mokslinis sporto centras, o 1985 m. pastatė Sarajevo firma „Graming“. Čia jau 16 viražų, aukščių skirtumas – 120 m, kur tam tikrose vietose galima pasiekti net 125 km/h greitį. Trasos atidarymas sutapo su žymaus latvių folkloristo Krišjano Baruono 150-osiomis gimimo metinėmis. Sigulda teisėtai didžiuojasi suteikusi galimybes savo miestiečiams broliams Martynui ir Tomui Rubens‘ams tapti ne vieno pasaulinio bobslejaus varžybų čempionais. Belieka dabar tik palinkėti jų intensyvioms treniruotėms ir pilietiškai ambicingam ryžtui tapti olimpiniais čempionais.
Lankantis dar nebaigto Nemirsetos automobilių kempingo komplekse nesunku susidaryti viziją apie šios kurorto dalies klestinčią perspektyvą. Tam tikras turistų srautas duos Palangai ir nemažas pajamas, ir tam tikrą prekybos apyvartą. Čia galima įsitikinti, kad kadaise pasodinti ir išsaugoti medžiai suteikia naujoms statyboms visai kitokią galimybę šiandien formuoti skoningą bei romantišką peizažą, kuris tampa didžiausia vertybe. Tai nuostabi kurorto reklama, užtikrinanti, kad tūlas klientas pasiliks ne tik nakčiai, o ir ilgesniam laikotarpiui – be abejo, jį sudomins viso kurorto viešbučių paslaugos. Reikia manyti, kad atnaujinama vasaros estrada taipogi pritrauks europinio masto tam tikrų renginių organizatorius. Vien išaugęs apgyvendinimo poreikis taipogi užtikrins didesnes pajamas mūsų žmonėms, nuolatinį darbą, o tam tikrai daliai gyventojų sumažės būtinybė laukti ir gaudyti klientus prie įvažiavimo į Palangą.
Skoningų parkų kompleksų ir jų detalių, natūralią gamtą primenančių erdvių, ypač taurių bei egzotiškų medžių grupes laikas formuoti ir dabar plytinčiuose Palangos laukuose. Juolab, kad miesto Taryba turi priėmusi tuo klausimu atitinkamą sprendimą ir belieka tik įgyvendinti. Natūralių medžių kompleksai net minimaliai prižiūrimi vis vien auga, o perspektyvoje jie tampa vertybe, keliančia ir sklypo, ir pastato vertę. Tokias mintis puoselėja ir nuolat palaiko Siguldos kurorto gyventojai. Turėtų ji būti priimtina ir palangiškiams.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Į Palangos viešąją biblioteką, nešinas rankraštiniais tarmiškais eilėraščiais, užsuko medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas. Jo rankose – Jūratės Klovienės, žymaus kompozitoriaus, operos „Pilėnai“ autoriaus žmonos, žemaičiavimai apie gimtus namus – Palangą bei ranka rašyti atsiminimai. „Gimiau Palangoje. [...] 1944 metai...


Praėjusią savaitę Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo nariai lankėsi Liepojoje. Jau daugelis iš mūsų senokai bebuvo šiame mieste, todėl gerų įspūdžių negailėjo nei vienas. Visi džiaugėsi atjaunėjusio miesto vaizdais, išradingomis dekoratyvinėmis idėjomis, idealia švara. Taip, mūsų netolimi Latvijos kaimynai seniai žinomi kaip stipraus jūrų uosto turėtojai...


Jaunųjų miško bičiulių sambūris, gyvuojantis jau 42 metus, kasmet suburia jaunuosius miško bičiulius iš visos Lietuvos. Aktyviausi konkursuose dalyvavę jaunieji miškininkai kviečiami į stovyklą „Žalioji mūsų vasara“, kurią finansuoja Aplinkos ministerija. Trys Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos moksleiviai turėjo galimybę dalyvauti...


Po beveik šešių metų pertraukos Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis (VIP) grįžta į Palangą: šį penktadienį, gegužės 26-ąją, 9-11.30 val. dešimt Vyriausybės kabineto narių su premjeru Sauliumi Skverneliu priekyje kartu su didžiausių šalies kurortų merais aptars kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo reikalavimų aktualizavimo, turizmo...


Ketvirtadienio pavakare į Vasaros parodų paviljoną - šį sezoną atgimusią kultūros erdvę, pavadintą „Kabliu“ – gausiai rinkosi ir jauni, ir vyresni palangiškiai bei į kurortą atvykę svečiai iš kitų miestų. Čia asociacijos „Fotobienalė LT“ iniciatyva ir padedant neformaliam Palangos jaunimo judėjimui „Aš esu kultūra“ bei jo...


Nuostabi kelionė į lyvių šalį

Donatas ŽUOLYS, 2013 09 30 | Rubrika: Miestas

Pažintinėje kelionėje po Latvijos Respubliką, Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo entuziastai aplankė ne vieną įdomią vietovę, pasisėmė patirties ir siūlys Palangos valdžiai, kad mūsų pastebėjimai būtų pritaikyti mūsų kurorte.


Ar matėte, kaip muzikos klausosi ir bando pamėgdžioti girdimas melodijas kūdikiai? Ar matėte, kaip laisvai scenoje jaučiasi dar ketverių neturintys vaikučiai? Ar matėte, kaip blizga ikimokyklinukų akys, kai jie sugroja pirmą kūrinėlį? Jeigu nematėte – pažiūrėkite 60 metų Europoje, 20 metų Lietuvoje ir jau aštunti metai Palangoje gyvuojančios YAMAHA muzikos mokyklos...


Dar metų pradžioje planuota Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo ekskursija į Kaliningrado srities Svetlogorsko kurortą nebuvo atsitiktinė. Kaimyninis kraštas priminė kadaise buvusį romantiškąjį Karaliaučių ir mus nuolat domino savo ypatingos istorijos besikeičiančiais puslapiais. Juolab pastarųjų dešimtmečių politiniai bei ekonominiai pokyčiai stipriai veikė...


Geriausio šalies TIC-o vadovė mūsų valdžiai – per prasta

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto gyventojas, 2010 12 20 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę Palangos turizmo informacijos centras sulaukė aukšto įvertinimo. Lietuvos Valstybinio turizmo departamento organizuotame konkurse “Sėkmingiausias 2010 metų turizmo projektas”, iš turizmo verslo asociacijų ir visuomeninių organizacijų deleguotų atstovų sudaryta kompetentinga komisija Palangos TIC-ą pripažino kaip šiemet sėkmingiausiai dirbusį turizmo informacijos centrą...


Kraštovaizdžio bičiulių klubo pavasarinė dovana

„Palangos tilto“ informacija, 2010 04 17 | Rubrika: Miestas

Praėjusį trečiadienį Palangos botanikos parke atsirado šeši kėniai, kuriuos pasodino keletas Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo narių. Nusiteikę suteikti kuo daugiau grožio kurortui, klubo nariai nieko nelaukę padabino jiems skirtą plotelį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius