„Nuovargis pasireiškė apie 70-uosius, tačiau aš nepasiduodu – dar dirbu“

„Nuovargis pasireiškė apie 70-uosius, tačiau aš nepasiduodu – dar dirbu“

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 19

 Palangiškė Vanda Degimienė kovo mėnesį minės savo 73 gimtadienį. Sveika, energinga, veikli, Palangos miesto globos namuose virėja dirbanti moteris turi savo sveikatos filosofiją: „Pas daktarus lankausi retai. Turiu savitą požiūrį į sveikatą ir darbą. Kol dar dirbu, galvoju, kad esu stipri, nepasenusi bei turinti gerą atmintį“.


 

Vaistai tik nuo sąnarių

Mokslininkai žmogaus organizmą vadina vienu sudėtingiausių visatos mechanizmų, tačiau kuomet įsiklausai į savo organizmą, randi dvasinę ir fizinę pusiausvyrą, tinkamai maitiniesi – išvengsi daugelio negalavimų, bei jausiesi „lyg ant sparnų“. Lygiai taip, kaip jaučiasi ir „Palangos tilto“ pašnekovė Vanda, kuri įsitikinusi, kad norint išlikti sveikam tereikia judėjimo ir noro tą daryti.

„Pasenti ir prisnūsti man neleidžia darbas. Kovo 10 dieną sutiksiu 73 gimtadienį. Nuovargio jausmas pasireiškė maždaug apie 70-uosius gyvenimo metus, tačiau aš nepasiduodu. Pavyzdžiui, jeigu aš ilgiau pamiegu, tampu vangoka, man pradeda skaudėti galvą. Vasarą gyvenu sode, tai kuomet turiu laisvadienį – nuo pat ryto apeinu visas savo gėles, šuniuką paleidžiu pabėgioti. Žmogus ir gamta – neatsiejami dalykai. Gamta mus ir gydo. Vartoju vienintelius vaistus – nuo sąnarių. Visa kita – iš gamtos. Renku pavasarį pražįstančius šalpusnius, liepų žiedus, čiobrelius, medetkas, kiaulpienes. Pastarųjų žiedai man padėjo išgydyti veido dėmes. Arbatų nusiperku ir iš vaistinės. Nuostabi yra Jadvygos vaistinė arbata“, – patirtimi dalijosi ponia Vanda.

Fizinės veiklos moteriai pakanka ir darbe, tad papildomai nesportuoja. Tačiau neabejoja fizinio aktyvumo nauda organizmui: „Esu judri. Keliuosi 5 valandą ryto, 6 jau būnu darbe, o ten suktis reikia greitai: vienas patiekalus valgo be druskos, kitas vėl kitaip. Turiu viską atsiminti ir ačiū Dievui – prisimenu. Sportui palangiškiai skiria per mažai dėmesio. O juk tam turime visas sąlygas: pušynai, jūra. Galbūt miestiečiai per daug išdidūs, tinginiai? Vasarą mėgstu važinėti dviračiu ir į pliažą nueinu. Retai. Vis trūksta laiko. Kuomet noriu pasikaitinti, renkuosi sodo balkoną“.


 

Bendraamžiai tokia sveikata pasigirti negali

Paklausta, ar pažįsta bent vieną žmogų, sulaukusį tokio pat garbingo amžiaus ir dar dirbantį, pašnekovė prisipažino, kad ne. „Kol sveikata leidžia – tol dirbu. Man svarbiausia – kojos, esu patyrusi venų operaciją, tad jas pasaugau. Globos namuose darbuojuosi nuo pat jų įkūrimo. Tik du metus per žiemą nedirbau. Ar nepavargstu? Negaliu sakyti, kad nepavargstu. Pavargstu. Viskas yra nulis. Kuomet pareinu iš darbo, nusiprausiu, persirengiu ir atsisėdu prie mezginio. Dingsta visas nuovargis“, – pasakojo tris vaikus užauginusi moteris.

V. Degimienė liaudies medicinos šalininke išlieka ir tuomet, kai rodos be tradicinės medicinos neapsieisi: „Man dažnai į koją įsimesdavo rožė. Kuomet būdavau jaunesnė, pati greitai pasigydydavau ievos žieve. Pamenu, mano jaunėlį sūnų kamuodavo bronchinė astma. Sulaukusi patarimo nevedžioti vaiko pas daktarus, o gydyti natūraliais būdais, žolelėm – taip ir dariau: užsiauginau debesylą, po šiai dienai šių žolių turiu, gydžiau ir agrastų dygliais. Kosulio pradžioj – tai pats puikiausias vaistas. Kuomet sūnus mokėsi antrame kurse, susirgo: kosėjo, duso. Nuvedžiau pas gydytoją, kuris jį peršvietė ir pasakė: „Kaip dar gyvas vaikštai. Tavo visi plaučiai juodi“. Vaistų, kuriuos išrašė gydytojas, daviau mažai, girdžiau savo arbatomis. Po dviejų savaičių ėjo tikrintis bei nustebino visko mačiusius gydytojus. „Tu naujus plaučius įsigijai, ar ką“, – stebėjosi jie. Po šio karto įsitikinau agrastų dyglių galia. Ši arbata paruošiama labai paprastai: nuskiname agrastų spyglius ir jų viršūnėles, užplikome karštu vandeniu ir palaikome 15-20 minučių. Arbatos saldinimui renkuosi medų. Kosuliui įveikti naudoju ir sviesto, medaus ir imbiero mišinį“.

Virtuvėje nuolat besisukiojanti moteris maisto nesirenka. Valgo tai, kas jai atrodo skanu, bet turi saiką. „Svarbu nepersivalgyti. Vakarienę suvalgau 5 valandą. Vėliau mėgaujuosi obuoliu, arbatos išgeriu. Daugiau sau leidžiu, kuomet sulaukiu svečių. Visiems patariu nuo stalo pakilti juntant silpną alkio jausmą“, – pabrėžė V. Degimienė bei išdavė geros sveikatos formulę: „Reikia tikėti savimi, judėti ir netingėti. Neatmeskime ir dvasinio mūsų gyvenimo. Kuomet susinervinu, tuoj pat koją pradeda skaudėti. Taigi, svarbiausia nesinervinti. Kuomet esi nervingas – blogai bus viskas“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Jonas Brazdžionis – poetas, ilgametis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos (anuomet antroji vidurinė mokykla) direktorius, kreipiasi į palangiškius savo eilėmis. Jis neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą: „Tarytum vėstančios žarijos“. Tai yra kūrėjas, mokytojas ir žmogus, prieš dvejus metus atšventęs savo deimantines...


Visai Lietuvai kalbant apie Saulių Skvernelį užklupusią sunkią ligą – premjeras serga pirmos stadijos limfoma, vėžiu, Palangos politikai, vaizdžiai tariant, noriai kalba apie gyvybę Marse ir gėjų teises, tik ne apie savo sveikatą. „Palangos tilto“ šaltiniai kurorto sveikatos įstaigose teigė, kad miesto politiką jose išvysti galima išvysti nebent su sloga....


„Pakartosiu Rūmams tą patį, ką jau sakiau naujosios vyriausybės ministrams: negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą“, – tai legendiniai Vinstono Čerčilio žodžiai. Šis Britanijos premjeras labai ženkliai prisidėjo prie pasaulio, kuriame gyvename iki šiol, formavimo. V. Čerčilio pavyzdys liudija, kiek nulemti gali vienas...


Palanga švęs gimtadienį visiems primindama savo istorijos vingius

Palangos m. savivaldybės informacija, 2017 03 27 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę, kovo 30 d., Palanga pasipuoš miesto vėliavomis bei kurorto gyventojus ir svečius pakvies minėti ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai reikšmingus įvykius – Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d., taip pat – miesto vardo gimtadieniu vadinamą Balandžio 5-ąją – dieną, kai 1253 m. Palanga paminėta Kuršo dalybų...


Lopšelis-darželis „Nykštukas“ pasitiko„Nykštuko“ 44-ąjį gimtadienį tradiciškai– su vaikais, jų tėveliais ir pedagogais ruošė dovanas pagal skelbiamą temą.


Šį savaitgalį įvyksianti Stalo šventė į Palangą ir vėl pakvies ne vieną svečią. Prisėdus prie stalų pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, pabendrauti, pasigardžiuoti įvairiais patiekalais sugužės ir nemaža dalis palangiškių. Svečių bei kurorto gyventojų akis džiugins ir Palangos menininkų darbai – kurorto kultūros atstovai jau ruošiasi artėjančiam renginiui....


Tradiciniame ketvirtajame praėjusių metų gruodį Palangos moterų klubo „Lions“ surengtame labdaros vakare „Sapnuok baltai“, kuriame rinktos lėšos palangiškių šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, svečiai buvo itin dosnūs: paaukota apie 10 tūkst. Lt. Dosnių aukotojų ir „Lions“ moterų dėka Deividas Kavalskis ir jo mama gali gyventi savo...


Rotary klubo dovanos – Palangos miesto globos namams

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 03 12 | Rubrika: Miestas

Pirmosios pavasario dienos suteikė daug džiaugsmo kurorto globos namų gyventojams ir darbuotojams, kur Palangos ir Silkeborgo (Danija) Rotary klubai užbaigė paramos teikimo Palangos miesto globos namams dvimetį projektą.


Palangiškė Vanda Degimienė kovo mėnesį minės savo 73 gimtadienį. Sveika, energinga, veikli, Palangos miesto globos namuose virėja dirbanti moteris turi savo sveikatos filosofiją: „Pas daktarus lankausi retai. Turiu savitą požiūrį į sveikatą ir darbą. Kol dar dirbu, galvoju, kad esu stipri, nepasenusi bei turinti gerą atmintį“.


Vakar buvo minima Pasaulinė hepatito diena, būtent šią dieną būna kreipiamas didžiausias dėmesys į šią užkrečiamąją ligą ir jos keliamus pavojus. Nustatyta, jog kas 12 pasaulio gyventojas serga lėtiniu hepatitu C arba B, tačiau, kaip paminėjo ir Šventosios bendrosios praktikos gydytojo kabinete dirbanti šeimos gydytoja Nelia Macienė, dažnai hepatito viruso nešiotojai būna išaiškinami...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius