Olimpines Palangos viltis ateičiai kursto kimono vilkinčių čempionų kalvis

Olimpines Palangos viltis ateičiai kursto kimono vilkinčių čempionų kalvis

Vytenis MIŠKINIS, 2012 08 16

 

Kai Lietuva pagerbia šauniausius savo olimpiečius, Londone susižėrusius net penkis – daugiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį – medalius, Palanga galbūt savo pirmojo olimpinio medalio susilauks jei  ne Brazilijoje, Rio De Žaneire, kur 2016-aisiais vyks kitos Olimpinės žaidynės, tai po jos vyksiančiose žaidynėse. Tam būtina viena sąlyga: kad tarptautinio olimpinio komiteto funkcionieriai pagaliau įtrauktų kyokushin karate, labiausiai Palangoje ir visoje šalyje kultivuojamą neolimpinę sporto šaką,  į Olimpinių žaidynių programą.

 

Svarbiausia – kantrybė ir nuoseklumas

 

Jeigu ji papildytų olimpinių sporto šakų šeimą, yra vilčių, kad Lukas Kubilius, Europos čempionas, Australijos vicečempionas, Palangos kyokushin karate mokyklos „Shodan“ vadovas, ar ypač jo auklėtiniai, tarptautinėse varžybose nuolat susižeriantys aukščiausius apdovanojimus, iš jų į Palangą sugrįžtų su medaliais. Ypač turint mintyse aukštą Lietuvos įvertinimą pasaulio karate organizacijos (WKO) reitinge, kuriame tarp 82 organizacijos šalių Lietuva užima trečią-penktą vietą.

„Žinoma, dalyvauti Olimpiadoje – kiekvieno sportininko didžiausia svajonė. O medalis joje – labiausiai neužmirštamos gyvenimo akimirkos“, – šypsosi L. Kubilius. „Bet, tiesą pasakius, abejoju, kad kyokushin karate papildytų sporto šakų programą jau Rio De Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Matyt, tai įvyktų vėliau. Bet pastangų ta kryptimi dedama labai daug“, – teigia ne vieną Europos čempioną kurorte paruošęs treneris.

Ar kada nors olimpinis medalis sužaižaruos ant Palangos sportininko krūtinės?

Kodėl gi ne.

Bet sportas L. Kubiliui – ne tik medaliai ir fanfaros bei pripažinimas ant tatamio.

„Sportas man, ko gero, svarbesnis kita prasme – sveikatingumo ir sveikos gyvensenos propagavimo“, – sako treneris.

 

 

Valia, pastangos ir laikas reikalingi

 

Anot jo, norint gyventi sveikai ir ilgai, būtina prisiminti vieną dalyką – tai pareikalaus valios, pastangų ir laiko.

„Jei tikitės, jog prailginsite savo gyvenimą kelis kartus nuėję į sportą salę, ar porą savaičių pasilaikius dietos, smarkiai klystate. Tai reikės daryti nuolat, nuosekliai, žingsnis po žingsnio.

Jei niekaip nerandate laisvo laiko treniruotėms, pradėkite nuo mažų dalykų. Prie savo pusryčių meniu pridėkite obuolį, vietoj limonado stiklinės išgerkite vandens, dirbdami sėdimą darbą stenkitės kartas nuo karto atsistoti ir pasimankštinti – patikėkite, tai padės“, – sako L. Kubilius.

Dažnas paklaus: o kam gi reikia gaišti laiką sportuojant ar varžyti save dietomis, jei jaučiuosi puikiai?

Atsakymų į tokį klausimą gausu: mažai judantiems smarkiai padidėja širdies smūgio tikimybė, sustiprėja tavo kūnas, tampi vikresnis, mažiau priklausomas nuo kitų, reguliariai sportuojant pagerėja ir tavo psichologinė būsena, geriau sekasi darbe, moksluose ir kituose gyvenimo srityse.

Europos čempionas ir karate kyokushin mokyklos Palangoje savininkas Lukas Kubilius tuo neabejoja: „Treniruočių metu grūdinamas ne tik kūnas, bet ir valia, mokomasi siekti tikslo, „kalti“  savo charakterį. Tai, ko itin reikia gyvenime“, – sako jis.

 

 

Raktas į sėkmę – teisinga mityba

L. Kubilius priminė, kad sportas be tinkamos mitybos yra iš esmės mažai vertas. Lygiai taip pat, anot jo, reikia nepamiršti, kad vien tik dietų laikymasis ar daržovių valgymas nelabai padės, jei norima išlaikyti sveiką kūną.

„Mityba aktyviai sportuojant yra labai svarbus dalykas, tai sudedamoji sportininko gero rezultato dalis, todėl norint demonstruoti gerus rezultatus reikia ne tik aktyviai, nuosekliai dirbti, bet ir derinti mitybą. Mityba – ištisas mokslas“, – teigė L. Kubilius.

Kokia gi ta sveika mityba?

„Labai svarbu valgyti kuo daugiau vaisių, kadangi juose gausu vitaminų ir mineralų. Geriau rinktis liesą mėsą, pupeles dėl gausaus baltymo kiekio. Organizmui reikia ir mineralų, ir vitaminų, viską reikia mokėti tvarkingai suderinti. Aktyviai sportuojant reikia angliavandenių. Košės, ryžiai, makaronai, bananai, daržovės ir kuo mažiau kepintų aliejinių dalykų, nesveikų riebalų. Geriau sveikieji riebalai, pavyzdžiui, iš riešutų“, – pataria L. Kubilius.

 

 

Sportuoti niekada nevėlu

Žmonės mėgsta daryti prielaidas, jog sportas yra skirtas tik jauniems žmonės, tačiau tokia nuomonė yra visiškai klaidinga. Sveikos gyvensenos nauda yra didžiulė bet kokio amžiaus žmonėms. Amerikoje atlikti tyrimai rodo, kad sportuojančių žmonių skaičius su amžiumi nuolat mažėja, o tik nedaugelis žmonių, nugyvenusių pusę amžiaus, mankštinasi.

Tačiau sportuoti, anot L. Kubiliaus, niekada nevėlu, mankšta yra itin naudinga bet kokiame amžiuje, o vyresniems žmonėms ji itin reikalinga. Kai kurie sporto privalumai bus tokie patys kaip ir jauniems žmonėms, tačiau kai kurie dalykai duos gerokai daugiau naudos esant vyresniems. Sportuojantiems senjorams smarkiai sumažėja galimybė susirgti širdies ar kraujagyslių ligomis, išlaikyti judrumą ir gerą psichologinę būseną.

„Sportuojantys vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau energijos, negu tie, kurie sėdi neveikdami nieko, jaučiasi tingūs ir vangūs. Jie taip pat geriau miega, jų svoris stabilesnis, mažesnis kraujo spaudimas ir geresnė jo apytaka, lėčiau senstama“, – įsitikinęs pašnekovas.

Be to, sportas puikus būdas susipažinti su naujais žmonėmis, ar tai būtų sporto salėje, ar bėgiojant ar tiesiog vedžiojant šunį.

 

 

Svarbūs sveiko gyvenimo žingsniai

Prieš pradedant gyventi sveikai, anot jo, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.

„Treniruotes visada reikia pradėti tampymo pratimais. Dar geriau, prieš prasitampydami, skirkite vieną-dvi minutes susikaupimui, kaip tai daro mano mokiniai. Treniruotės pradžioje yra užsimerkiama, susikaupiama, pabandoma atsikratyti pašalinių minčių. Bandoma susikaupti darbui treniruotėje“, – pasakojo treneris.

Sportuojant rekomenduojama reguliariai lankytis sporto salėje, geriausia 3-5 kartus per savaitę po 30-60 minučių. Be to, jūsų mankšta bus daug efektyvesnė, jei paprašysite, jog profesionalas jums sudarytų treniruočių planą.

Tačiau sporto salė nėra vienintelė vieta, kurioje reikia sportuoti.

„Tą galite daryti ir lauke prie namų – vedžiokite šunį, bėgiokite“, – pataria L. Kubilius.

Labai svarbus dalykas – atsisakyti automobilio.

„Juo reikėtų naudotis tik esant neatidėliotinai būtinybei, geriau važiuokite dviračiu arba eikite. Taip apsaugosite ne tik gamtą ir save, bet ir savo piniginę, juk benzino kainos vėl kopia į aukštumas“, –sako čempionas.

 

 

Sėdėjimas žudo

Ilgas sėdėjimas irgi kenkia. Sėdint stuburas yra apkraunamas gerokai labiau nei stovint. „Mokslininkai nustatė, jog tie, kurie kasdien daug sėdi, turi didesnį kraujospūdį, didesnę diabeto riziką ir platesnį liemenį nei tie, kurie sėdi mažiau“, – pasakoja sveiką gyvenseną propaguojantis vyras.

Ir tai dar ne viskas. Viename tyrime nustatyta, kad tiems, kurie sėdėjo daugiausiai, grėsė daugiau nei penkiasdešimt procentų didesnė rizika mirti anksčiau, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio ir to, ar rūkė, ar ne.

Taigi, vienas iš svarbių sveikos gyvensenos aspektų yra kuo mažiau sėdėti. Net dirbdami biure turite reguliariai atsistoti ir pasivaikščioti ar pasimankštinti.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



krepsinis 2012-08-16 22:53 (IP: 86.100.75.88)
saunuolis Lukas! daugiau tokiu treneriu Palangoje.

Taip pat skaitykite

Kovo 29 dieną, antrus metus iš eilės, Palangos sporto centre su trenksmu praūžė Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas „Lietuvos mažųjų žaidynės“ I-asis turas. Jo tikslai – populiarinti olimpines idėjas priešmokyklinio amžiaus vaikų tarpe, formuoti teigiamą požiūrį į kūno kultūrą ir sportą. Į Mažųjų žaidynių I-ąjį turą buvo užsiregistravusios keturios...


  Aukštai kartelę iškėlusi Palanga ir 2016-aisiais įgyvendino ne vieną miesto infrastruktūrai svarbų projektą, o mintyse – jau kiti darbai, kurių didžiausiam šalies kurortui teks griebtis Naujaisiais metais. Likus vos porai dienų iki 2017-ųjų, „Palangos tiltas“ paprašė miesto mero Šarūno Vaitkaus įvertinti besibaigiančius...


Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki vieno didžiausių šių metų sporto įvykių – Europos futbolo čempionato – pradžios, Lietuvos pramogų ir sporto pasaulio žvaigždės dalinasi savo prognozėmis, kas, jų manymu, turėtų triumfuoti šiose pirmenybėse. Prizas už teisingą spėjimą, daugiau nei įspūdingas – vienas milijonas eurų.


Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalinio ketverto šeimininkė „Palangos“ komanda savo žiūrovams padovanojo tikrą krepšinio šventę ir bronzos medalius – trenerio Virginijaus Sirvydžio auklėtiniai rungtynėse dėl trečios vietos 80:65 (22:20, 17:12, 14:9, 27:24) įveikė Jonavos „Petrochemą“.


Klaipėdoje vyko Lietuvos karatė kiokušin sporto vilčių žaidynių finalinis etapas, kuriame varžėsi sportininkai jaunių amžiaus grupėje (16-17 m.). Palangos karatė kiokušin klubo „Shodan” auklėtinės Adelė Arcimavičiūtė ir Jūratė Milašiūtė garbingai atstovavo klubui bei miestui šiose varžybose.


„Žaidynės buvo nuostabios. O visų nuostabiausia – ne tik laimėtos rungtys, o tai, kad mūsų – Palangos ir Svetlogorsko miestų – draugystė davė tikrąja šio žodžio prasme apčiuopiamų rezultatų. Dauguma sporto renginių vyko jūsų naujojoje universaliojoje sporto salėje, kuri pastatyta įgyvendinant Lietuvos, Lenkijos, Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sieną...


Šį savaitgalį Lucerne, Šveicarijoje, vyks Europos jaunių ir suaugusiųjų čempionatas, kuriame varžysis ir karate kyokushin mokyklos „Shodan“ auklėtiniai. Vasario mėnesį vykusiame Lietuvos čempionate vietas nacionalinėje rinktinėje iškovojo palangiškės Beatričė Bugenytė (sv. kat. – 55 kg), Aušrinė Mažulytė (sv. kat. – 65 kg) ir Erika...


Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentui Dainiui Kepeniui rugpjūčio 18 d. sukako 60 metų. Šia proga Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas D. Kepeniui įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklą.


Kai Lietuva pagerbia šauniausius savo olimpiečius, Londone susižėrusius net penkis – daugiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį – medalius, Palanga galbūt savo pirmojo olimpinio medalio susilauks jei   ne Brazilijoje, Rio De Žaneire, kur 2016-aisiais vyks kitos Olimpinės žaidynės, tai po jos vyksiančiose žaidynėse. Tam būtina viena sąlyga: kad tarptautinio...


Atšilus orams visi su malonumu traukia į gamtą. Mažiesiems, gyvenantiems miesto teritorijoje, didžiausia pramoga – žaidimų aikštelės. Tačiau ne visuomet jos „pasiruošusios priimti“ mažuosius – dažnai yra tapusios šunų vedžiotojų ir stikliuko kilnotojų susibūrimo vietomis. Metams bėgant šių aikštelių niekas netvarkė. Ką jau kalbėti apie visišką atnaujinimą. Natūralu, kad jos nusidėvėjo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius