Pajūrio miškuose – kraštovaizdžio formavimo darbai

Pajūrio miškuose – kraštovaizdžio formavimo darbai

"Palangos tilto" informacija, 2012 03 09

Palangos girininkijos pajūrio miškuose 101,102,105 kvartaluose šiais metais, vykdant 2005-2015 metams patvirtintą VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą, sausio – kovo mėnesiais įvykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai 13,5 ha plote. Šiuo metu dalis medienos iš miško jau ištraukta ir susandėliuota pamiškėse, dalis jau išvežta medienos pirkėjams. Likusieji nukirsti medžiai iš miško bus ištraukti artimiausiu metu ir išvežti pirkėjams.

Pajūryje kirtimus vykdyti leidžiama tik iki gegužės 1 dienos, o taip pat rudenį, t.y. nuo rugsėjo 1 dienos. 

Šiais metais pajūryje, Palangos miško 2 kvartale (už Nemirsetos) dar numatyta vykdyti kirtimus 3,60 ha plote, iškertant 180 ktm medienos. Kirtimai bus vykdomi spalio – gruodžio mėnesiais.

Pajūrio miškuose nuolat atsirandantys sausuoliai, vėjovartos, vėjolaužos, siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą, pašalinami rinktinais sanitariniais kirtimais visus metus.

Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas pabrėžė, jog šie darbai yra iš anksto suplanuoti bei atliekami pagal specialistų parengtus bei Vyriausybės patvirtintus projektus. „Medžius retinti būtina. Tokie miškotvarkos darbai atliekami kas dešimt metų, o pagrindinis jų tikslas – sudaryti kuo palankesnes sąlygas augti perspektyviems medžiams“, - sakė A. Baranauskas.

Urėdas pabrėžė, jog šie pajūrio medynai miškininkų buvo pasodinti ant pustomo smėlio, sodinimo darbai Palangos pajūryje buvo pradėti apie 1922 metus. Tokių apsauginę, vėjo pustymą stabdančią funkciją atliekančių pušynėlių teritorijoje tarp Rąžės ir Šventosios iki 1940 metų pasodinta apie 240 hektarų. Vien tik pušelių pasodinimas sustabdė smėlio pustymą, o iki tol, esant stipriam vėjui, Palangos Vytauto gatve būdavo neįmanoma vaikščioti, nes į akis buvo nešamas smėlis. Tad pasodintų pušynėlių reikšmė Palangai labai didelė, ir mes, miškininkai, tai žinome bei želdinius puoselėjame. Juo labiau kad pasodinti ant kvarcinio smėlio, medžiai labai lėtai auga“, - kalbėjo A. Baranauskas.

Reguliariai vertindami pajūrio želdinių būklę, miškininkai privalo juos išretinti – pašalinti maistines medžiagas naudojančius neperspektyvius medžius, taip suteikiant geresnes sąlygas augti likusiems.

Tačiau Palangos girininkija bei Kretingos miškų urėdija sulaukė keleto sunerimusių gyventojų klausimų dėl Kunigiškių pajūryje vykdomų tvarkymo darbų. „Teirautasi, kodėl medžiai išvežami vakarais. Noriu pabrėžti, jog mes privalome maksimaliai išnaudoti turimą techniką, taip pat siekiame kuo greičiau sutvarkyti pajūrio miškus, todėl stengiamės kuo geriau išnaudoti laiką. Taip pat domėtasi, kodėl, retinant mišką, neišvežamos medžių šakos. Paaiškinimas labai paprastas – jos paliekamos, kad smėlyje augantis miškas gautų trąšų“, - sakė A. Baranauskas. Palangos girininkijos pajūrio miškuose 101,102,105 kvartaluose šiais metais, vykdant 2005-2015 metams patvirtintą VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą, sausio – kovo mėnesiais įvykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai 13,5 ha plote. Šiuo metu dalis medienos iš miško jau ištraukta ir susandėliuota pamiškėse, dalis jau išvežta medienos pirkėjams. Likusieji nukirsti medžiai iš miško bus ištraukti artimiausiu metu ir išvežti pirkėjams.

Pajūryje kirtimus vykdyti leidžiama tik iki gegužės 1 dienos, o taip pat rudenį, t.y. nuo rugsėjo 1 dienos. 

Šiais metais pajūryje, Palangos miško 2 kvartale (už Nemirsetos) dar numatyta vykdyti kirtimus 3,60 ha plote, iškertant 180 ktm medienos. Kirtimai bus vykdomi spalio – gruodžio mėnesiais.

Pajūrio miškuose nuolat atsirandantys sausuoliai, vėjovartos, vėjolaužos, siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą, pašalinami rinktinais sanitariniais kirtimais visus metus.

Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas pabrėžė, jog šie darbai yra iš anksto suplanuoti bei atliekami pagal specialistų parengtus bei Vyriausybės patvirtintus projektus. „Medžius retinti būtina. Tokie miškotvarkos darbai atliekami kas dešimt metų, o pagrindinis jų tikslas – sudaryti kuo palankesnes sąlygas augti perspektyviems medžiams“, - sakė A. Baranauskas.

Urėdas pabrėžė, jog šie pajūrio medynai miškininkų buvo pasodinti ant pustomo smėlio, sodinimo darbai Palangos pajūryje buvo pradėti apie 1922 metus. Tokių apsauginę, vėjo pustymą stabdančią funkciją atliekančių pušynėlių teritorijoje tarp Rąžės ir Šventosios iki 1940 metų pasodinta apie 240 hektarų. Vien tik pušelių pasodinimas sustabdė smėlio pustymą, o iki tol, esant stipriam vėjui, Palangos Vytauto gatve būdavo neįmanoma vaikščioti, nes į akis buvo nešamas smėlis. Tad pasodintų pušynėlių reikšmė Palangai labai didelė, ir mes, miškininkai, tai žinome bei želdinius puoselėjame. Juo labiau kad pasodinti ant kvarcinio smėlio, medžiai labai lėtai auga“, - kalbėjo A. Baranauskas.

Reguliariai vertindami pajūrio želdinių būklę, miškininkai privalo juos išretinti – pašalinti maistines medžiagas naudojančius neperspektyvius medžius, taip suteikiant geresnes sąlygas augti likusiems.

Tačiau Palangos girininkija bei Kretingos miškų urėdija sulaukė keleto sunerimusių gyventojų klausimų dėl Kunigiškių pajūryje vykdomų tvarkymo darbų. „Teirautasi, kodėl medžiai išvežami vakarais. Noriu pabrėžti, jog mes privalome maksimaliai išnaudoti turimą techniką, taip pat siekiame kuo greičiau sutvarkyti pajūrio miškus, todėl stengiamės kuo geriau išnaudoti laiką. Taip pat domėtasi, kodėl, retinant mišką, neišvežamos medžių šakos. Paaiškinimas labai paprastas – jos paliekamos, kad smėlyje augantis miškas gautų trąšų“, - sakė A. Baranauskas.  


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos Kurhauzo medinė dalis netrukus įgaus senąjį, daugelio kiek primirštą savo veidą – pagal parengtą restauracijos projektą jau gautas leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Šiuo etapu atgims Kurhauzo medinės dalies fasadas.


Miškas – ne tik nepamainoma priemonė kovojant su šiandien itin aktualia klimato kaita, bet ir žmonių labai mėgstama vieta vaikščioti, ilsėtis, pramogauti. Daug maloniau lankytis tuose miškuose, kurie yra išpuoselėti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.


2015 metų sausio 20 dieną sukanka 130 metų, kai gimė vienas garsiausių pajūrio fotografų Ignas Stropus. Iki šiol žinoma I. Stropaus biografija buvo gana skurdi ir dalinai klaidinga. Pagerbdama fotografo kūrybinį palikimą, daugelį metų archyvuose, muziejuose, privačiose kolekcijose, šeimos albumuose kruopščiai rinkau smulkiausias detales ir bandžiau lipdyti vientisą...


Pačiame Palangos centre, Ganyklų gatvėje, jau iškilę ar dar besistiebiantys „Kauno būstų“ keturaukščiai jau neatpažįstamai pakeitė centrinės miesto dalies veidą – iš pilkšvo, niekuo neišsiskiriančio jis tapo europietišku „Malūno vilų“ kvartalu: ryškių potėpių, tvarkingu ir žadinančiu nuotaiką. Beveik dvejų...


Jau gerą pusmetį Palangoje veikia naujas nekilnojamojo turto žaidėjas – kompanija „Green-Haus“. Jos direktorius Mindaugas Miškinis nekilnojamojo turto versle – patyręs ekspertas: dirba jame beveik dešimt metų. M. Miškinis atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Pajūrio miškuose – kraštovaizdžio formavimo darbai

"Palangos tilto" informacija, 2012 03 09 | Rubrika: Miestas

Palangos girininkijos pajūrio miškuose 101,102,105 kvartaluose šiais metais, vykdant 2005-2015 metams patvirtintą VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą, sausio – kovo mėnesiais įvykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai 13,5 ha plote. Šiuo metu dalis medienos iš miško jau ištraukta ir susandėliuota...


Švarinimosi ypatumai arba kur noriu, ten metu

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 10 | Rubrika: Miestas

Kol vieni balandžio, švaros mėnesį stengiasi apsitvarkyti ne tik namuose, bet ir dalyvauja miesto talkose, kiti nesuka galvos apšniaukštę miškus, pakeles ir kitas, jiems nepriklausančias teritorijas. Kai kurie žmonės be skrupulų į žaliuosius plotus tempia tiek buitines šiukšles, tiek statybinį laužą – lyg patys po to nebambėtų, žaliame miško plote atradę tokių neišvaizdžių „gėrybių“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius