Palanga aktyviai siekia Šventosios uosto atstatymo.

Palanga aktyviai siekia Šventosios uosto atstatymo.

Palanga nusitaikė į dar vieną didelį proveržį: atstatyti Šventosios uostą

Linas JEGELEVIČIUS, 2018 02 23

Atstačiusi Kurhauzą, visuomenei atidavusi Koncertų salę ir universalią sporto areną, Palanga užsimojo dar vienam dideliam iššūkiui: vietos žvejams įrengti ir atiduoti naudoti Šventosios uostą. Ne vienas, matyt, dar mena penkerių metų istoriją, kai Šventosios kanalo gilinimo projektas žlugo, nes tokį konkursą laimėjusi bendrovė tokiems darbams atlikti neturėjo tinkamos technikos.
Neabejotina, kad panaudos teise iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto perėmusi Šventosios uostą, Palanga tokių klaidų nepadarys. Jos siekius astatyti Šventosios uostą geriausiai atspindi miesto mero Šarūno Vaitkaus nuolat kartojami žodžiai: „Svarbiausia turėti idėją, viziją ir siekti jos įgyvendinimo. Jeigu tai darai, pavyks“. Kaip ir rūpinantis Kurhauzo atstatymo reikalais ar Koncertų salės statybos atveju, taip ir dėl Šventosios jūrų uosto šiandien miesto vadovo keliai suka į Vilnių – pas premjerą, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų ministrus, naująjį Vyriausybės kanclerį.
Kalbant glaustai, Šventosios uostui atstatyti reikia nedaug: Seimo pritarimo pakeisti Šventosios uosto įstatymą, kad Palanga jį galėtų panaudos teise perimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, ir...pinigų.
Palangos pozicija ir čia – aiški: perimti uostą neužsitikrinus jo atstatymo finansavimo – nėra prasmės. „Siekiame, kad su teisiniu uosto sureguliavimu ateitų ir jo finansavimas. Kol kas – dalinis, antrojo etapo darbų finansavimas. Atlikus darbus, žvejai galės patogiai išplaukti į jūrą“, – sako meras Š. Vaitkus.
O techninė uosto atstatymo dokumentacija jau seniai parengta. Vadinasi, Palangai atkrenta daug galvos skausmo: pakeitus įstatymą ir sulaukus finansavimo garantijų, Palanga galės iškart vykdyti viešuosius pirkimus darbams atlikti.
Kiek kainuotų atstatyti Šventosios uostą, tiksliai atsakytų tik viešasis konkursas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. baigtame rengti Šventosios uosto infrastruktūros ir akvatorijos gilinimo techniniame projekte buvo numatyta 70,5 milijono eurų bendra jo atstatymo vertė. Uostelis planuotas su 6 metrų gyliu ir 9 metrų gyliu, kad galėtų atplaukti nedideli kruiziniai laivai.
Į tą kainą turėjo įeiti I etapo statybos – molų statyba ir farvaterio gilinimas, II etapo statyba – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, III etapo statyba – inžineriniai tinklai, IV etapo – vakarinės krantinės rekonstravimas, V etapas – rytinės krantinės rekonstravimas, VI etapas – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos statyba.
Vėliau pirminis Šventosios uosto atstatymo planas buvo gerokai sutrauktas. Beliko 3 metrų gylis, apkarpytos ir kitos dalys. Preliminari mažesnio varianto uostelio atstatymo kaina buvo įvardinama 40-60 milijonų eurų.
Vienas pirmųjų naujojo Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičiopirmininkaujamų posėdžių buvo skirtas Šventosios uosto atstatymui, jis įvyko sausį. Jame kalbėtasi apie tai, kad Šventosios uostas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turi būti perduotas Palangos savivaldybei.
Žinoma, naivu būtų manyti, kad kancleris, beje, senas premjero Sauliaus Skvernelio bičiulis, pradėjo savo darbą Vyriausybėje nuo Šventosios reikalų dėl ypatingos meilės Palangai ir Šventajai. Tai yra ne be savo boso, o anksčiau kolegos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje S. Skvernelio asmeniško paraginimo.
Š. Vaitkus pas premjerą dėl Šventosios uosto apsilankė dar prieš Kalėdas. Apie ne itin daug skelbtą vizitą meras „Palangos tilto“ redaktoriui tuomet Vilniuje sakė trumpai: „Kalbėjomės apie pusantros valandos. Premjeras buvo geranoriškas ir puikiai supranta būtinybę atstatyti Šventosios jūrų uostą“.
Kaip čia neprisiminti mero pramintų kelių į Vilnių dėl Kurhauzo pas tuometinį premjerą Andrių Kubilių. Kaip ir tuomet, Š. Vaitkus pasitelkė tokią pačią taktiką – kalbėtis Vilniuje su aukščiausiais valstybės vykdomąją galią turinčiais pareigūnais.
Buvo padarytas ir kitas strateginis sprendimas: prašyti Vyriausybės pinigų ne visam uosto atstatymui (tikėtis iš valstybės iš karto 60 milijonų eurų yra nerealu), o tik jo antrojo etapo atstatymo darbams.
„Pinigai tam galėtų būti numatyti iš Žemės ūkio ministerijos administruojamos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos, – įsitikinęs meras Š. Vaitkus. – Nenoriu kiekvienąkart važiuoti į Vilnių ir kalbėtis su Vyriausybės vadovu (premjeru Sauliu Skverneliu) nežinodamas uosto atstatymu suinteresuotų žinybų, visų pirma Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų, pozicijos dėl finansavimo šaltinių užtikrinimo. Palangos pozicija – perimti Šventosios uostą panaudos teise su jo atstatymo užtikrintais šaltiniais, o ne tik dokumentiškai“.
Šventosios uosto statyba prasidėtų nuo antrojo etapo – žvejų reikmėms skirto uosto be molų, bet su nuolat laivybos kanalą valančia žemsiurbe.
Už maždaug 2,1 milijono eurų būtų rekonstruota gatvė į uostelį, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, įsigyta žemsiurbė (tam numatyta 156 tūkstančiai eurų), nutiesti komunikacijos ir vandentiekio tinklai, laivų ir įrangos laikymo ir remonto angaras, sugautos žuvies iškėlimo iš laivų įranga.
„Dabar padėtis – gan nenormali: smėliui užnešus uosto pakrantes, žvejai turi stumtis gilyn valteles, kad išplauktų. Su miesto architektais išanalizavę visą situaciją, parengėme uosto antrojo etapo atstatymo darbų studiją, su kuria aš dar sausį nuvykau pas premjerą“, – pastebėjo Š. Vaitkus.
Planuojama, kad tokio uostelio statybai apie 2 milijonus eurų būtų skirta iš Žuvininkystės fondo, apie 250 tūkstančių eurų skirtų Palangos savivaldybė, 170 tūkstančių eurų būtų panaudota iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo.
Tiesą pasakius, šių metų vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas netryško entuziazmu, kad galėtų būti atstatytas Šventosios uostas. Jis teigė, kad laisvų ES lėšų ministerijos programose yra likę ne daugiau kaip porą tūkstančių.
Tačiau po mero Š. Vaitkaus užsispyrimo, regis, ir šis ministras tapo Palangai draugiškesnis.
„Lankiausi pas ministrą vasario pradžioje – jis supranta ir palaiko būtinybę atstatyti Šventosios uostą“, – „Palangos tiltui“ praėjusią savaitę sakė Š. Vaitkus.
Jei Šventojoje būtų atstatomas uostas be molų, jis primintų 2011 metais Šventojoje jau atidarytą vadinamą vienos dienos uostą, kurį bangos greitai užnešė.
Kadangi Vyriausybė ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas neprieštarauja, kad Šventosios uostas panaudos teise būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, dabar svarbiausia skubos tvarka Seimo pavasarinėje sesijoje pakeisti Šventosios uosto įstatymą.
Taip Palanga suspėtų į nuvažiuojantį traukinį – pateikti paraišką dėl ES finansavimo įgyvendinti Šventosios uosto atstatymo antrąjį etapą, tai yra įrengti uosto teritorijoje žvejams reikalingą infrastruktūrą.
„Tai tapo realiau po pasitarimo pas Vyriausybės kanclerį. Buvo sutarta ieškoti teisinių galimybių, kaip Šventosios uostą perduoti panaudos teise valdyti Palangos miesto savivaldybei. Jei šis uostas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, galėtume iki birželio pateikti paraišką ES, ir, gavus lėšų, prasidėtų Šventosios uosto atgimimas. Be abejonės, uosto atstatymo darbai būtų vykdomi etapais ir užtruktų keletą metų“, – „Palangos tiltui“ sakė Š. Vaitkus.
„Jeigu mums pavyktų įgyvendinti antrąjį etapą, tikiu, kad sulauksime dienos, kai bus atstatytas visas Šventosios uostas“, – pabrėžė meras.
Kalbant apie uosto atstatymo technines detales, kol kas tarp kitų ne itin esminių dalykų nesutariama ir koks turėtų būti Šventosios uosto gylis.
Dauguma sutaria, kad jis turėtų būti ne mažesnis kaip 6 metrai, kad galėtų įplaukti Būtingės naftos terminalo plūdurą jūroje aptarnaujantys vilkikai. Dabar per audrą jie turi plaukti arba į Klaipėdą, arba į Liepoją. Taigi, Šventosios uostas galėtų atlikti ir tarpinio uosto, skirto laivams pasislėpti nuo audros, funkciją.
Ministro B. Markausko teigimu, jeigu gylis Šventosios uoste būtų ne 6 metrai, o mažesnis, tai uosto atstatymas kainuotų apie 35-40 mln. eurų.
Kai kurių ekspertų nuomone, į Šventąją reikėtų perkelti visą Klaipėdos žvejybos laivyną.
„Reikia išlaisvinti Klaipėdos uostą nuo žvejybos ir pramoginių laivų ir visus perkelti į Šventąją. Joje įkurti žuvies perdirbimo įmonę, kuri gamintų ir konservus, rūkyklas, kad atsigautų Šventosios uostas. Jeigu jame stovėtų jachtos, tuojau atsirastų ir jų priežiūros, apsaugos, aptarnavimo, aprūpinimo kuru tarnybos, viešbučiai, būtų galima vystyti mėgėjišką žvejybą ir t. t. Šventojoje pradėtų dirbti keli tūkstančiai žmonių. Tie žmonės tikrai neišvažiuotų iš Lietuvos“, –šią savaitę dienraščiui „Vakarų eskpresas“ sakė visuomenės veikėjas, Jūrininkų sąjungos garbės narys Dionyzas Varkalis.
Anot jo, Šventojoje galėtų virti toks gyvenimas kaip prieškarinėje Lietuvoje.
Beje, vieną kartą ES jau buvo skyrusi pinigų Šventosios uostui atstatyti per Susisiekimo ministeriją. Tačiau ministerijai vadovaujant Eligijui Masiuliui, tie pinigai buvo atiduoti keliams tvarkyti.
„Išties apie tai girdėjau: už uostui numatytas lėšas buvo įrengtas Jakų žiedas Klaipėdoje“, – sakė Š. Vaitkus.
Situaciją jau minėtame dienrašty šią savaitę komentavo ir A. Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius: „Man dirbant Susisiekimo ministerijoje šią sritį kuruojančiu sekretoriumi pavyko įrodyti, kad Lietuvos uostui tokios lėšos yra skirtinos. Deja, kiek daugiau kaip 140 mln. litų nebuvo tam panaudoti. Nenorėčiau kaltinti tuometės ministerijos, nes tai nebuvo vien tik jos ar tuometės Uosto direkcijos kompetencija. Tuo metu buvo labai svarbu baigti detalųjį planavimą, parengti techninius projektus. Deja, tai mūsų valstybėje nevyksta taip sklandžiai, kaip mums norėtųsi“.
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus, Klaipėdos uosto direkcijai Vyriausybė šiandien yra nustačiusi aukščiausius kapitalo grąžos koeficientus.
„Žvejyba į juos niekaip „neįsipaišo“. Nei Klaipėdos uostas, nei Uosto direkcija iš žvejybos neturi jokios naudos. Tačiau valstybė, manau, turėtų šitą sektorių palaikyti, nes jis jautrus ir tradicinis. Tačiau jis – Žemės ūkio ministerijos rūpestis“, – teigė A. Vaitkus.
Toks suvokimas – kaip ausiai miela muzika Palangai, kuri Šventosios uostą mato svarbiu visam regionui.
„Pagal sugaunamos žuvies kiekius Šventosios uostas yra iškart po Klaipėdos, – tokias ambicijas grindžia meras Š. Vaitkus.– Svarbiausia turėti idėją, viziją ir siekti jos įgyvendinimo. Jeigu tai darai, pavyks“.
Žinant mero užsispyrimą ir jau Palangai sulaukus premjero bei ministrų pritarimo, kad Šventosios jūrų uostas turi būti, nors iš dalies, atstatytas, vadinasi, tik laiko klausimas, kada žemsiurbes išvysime Šventosios uoste.
Jis reikš ir dar vieną svarbų proveržį Palangai.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



vietinis 2018-02-26 17:29 (herbertas.a@gmail.com / IP: 84.46.235.111)
labai labai gerai, padarykite bent pirmą etapą Labai gaila, kad žvejai kariauja su jėgos aitvarų entuziastais, čia yra kuo pasidomėti, nes vyksta tikras karas. O dar, sakau gal ir tiems ekstremalams ant lygių išskirkite tą tualetų būdelę, prie kuriuos stovi šiukšlių konteineriai ir kur jie stato savo mašinytes. Nes gali būti, kad būtent ekstremalai pakeltų Šventąją šimtąkart labiau nei žvejai

Taip pat skaitykite

Atstačiusi Kurhauzą, visuomenei atidavusi Koncertų salę ir universalią sporto areną, Palanga užsimojo dar vienam dideliam iššūkiui: vietos žvejams įrengti ir atiduoti naudoti Šventosios uostą. Ne vienas, matyt, dar mena penkerių metų istoriją, kai Šventosios kanalo gilinimo projektas žlugo, nes tokį konkursą laimėjusi bendrovė tokiems darbams atlikti neturėjo...


Šią niūrią žiemos savaitę praskaidrino komedijos verti įvykiai, kurių epicentre atsidūrė vietoje nenustygstantis Palangos Seimo narys Antanas Vinkus ir ...legendinio filmo „12 kėdžių” personažas tėvas Fiodoras. Kuo gi abu tapo panašūs?  


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus tikisi, kad valstybė laimės teisminius ginčus dėl Kurhauzo su jo bendrasavininku, Jackų šeimyna. Meras pokalbyje su „Palangos tiltu“ diplomatiškai nutylėjo, ar jam suprantama užimta Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) „tylėjimo“ pozicija po jos prezidento Dariaus Miklovo viešų...


Sakoma, kad nauja šluota geriau šluoja, bet ne UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atveju: miesto komunalinio direktoriusVidas Misikonis trečiadienį įmonės stebėtojų tarybai įteikė prašymą jį atleisti iš užimamų pareigų, o jau nuo šiandien, įmonės stebėtojų pritarimu, prie „Palangos komunalinio ūkio“ vairo stoja visiems...


Šventosios uostą siūloma gaivinti plečiant gyvenvietę

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 08 01 | Rubrika: Miestas

Atgaivinant Šventosios uostą būtina išlaikyti glaudų ryšį su pačios gyvenvietės plėtra – užtikrinti, kad viešosios miesto erdvės bei uostas taptų vientisu turistų traukos centru. Norint tai įgyvendinti, reikia parengti visos Šventosios kompleksinį užstatymo planą, kuris padėtų sukurti vieningą užstatymo struktūrą ir užtikrinti nepertraukiamus pėsčiųjų...


Klaipėdos   apygardos   teismo   Baudžiamųjų   bylų   skyriaus   teisėjų   kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Rasos Valentinienės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jasevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam...


Šventosios uoste vyksta valymo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė informavo, kad nuo balandžio pirmosios dienos prasidėjo uosto valymo darbai. Konkursą laimėjusi Latvijos kompanija „BGS“ jau kurį laiką valo Šventosios uostelio įplaukos kanalą. Iš viso planuojama iškasti per 66 tūkstančius kubinių metrų grunto. Jis nebus plukdomas į jūrą, o liks formuoti būsimo Šventosios uosto teritorijai. Nuo 20-30 centimetrų...


Praėjusį ketvirtadienį įvykusiame Palangos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje susipažinta su statybinių bendrovių pasiūlytomis kainomis, už kurias jos galėtų pabaigti rekonstruoti mokyklą-darželį „Pasaka“. Kad per sunkmetį ne pyragais lyja, patvirtino supaprastintame atvirame konkurse dalyvavę net devyniolikos įmonių atstovai, kurie vos sutilpo ankštose miesto...


ST T nusitaikė į Palangą

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 12 21 | Rubrika: Miestas

Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai pareiškė įtarimus kyšininkavimu Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiajam specialistui Rimantui Armonui. Valdininkas Savivaldybėje yra atsakingas už projektavimo sąlygų ir statybos leidimų išdavimą ir yra Nuolatinės statybos komisijos sekretorius. Jis įtariamas už galimai neteisėtai išduotą...


Šventosios upė neužteršta

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 28 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę susirūpinę šventojiškiai pranešė, kad Šventosios upė užteršta neaiškios kilmės teršalais. Nuvykus ir apžiūrėjus upės vagą pastebėta, kad vanduo parudavęs ties Beždžionių tiltu bei uosto teritorijoje. Prie Šventosios upės meškeriojęs žvejas tikino, kad per dvidešimt metų nebuvo matęs tokia spalva nusidažiusios upės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius