Palanga pasaulio pabaiga nepatikėjo

Palanga pasaulio pabaiga nepatikėjo

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012 12 27

Žadėtoji pasaulio pabaiga neįvyko ir mums teks gyventi toliau. Taip juokais galima apibūdinti praėjusią savaitę visuomenėje tvyrojusią nuotaiką.
Visus šiuos metus iki pat gruodžio 21 dienos buvo eskaluojama žinia apie gresiančią Žemės rutulio katastrofą. Tokios kalbos buvo stiprinamos ne tik nuorodomis į ta diena pasibaigiantį senovės indėnų majų kalendorių, bet ir Saulės sistemos planetų paradu, ir dar kažin kokiais fatališkais sutapimais.

Vieni iš tokių žinių tik šaipėsi ir kūrė kalambūrus. Kiti priešingai - pasidavę masinei psichozei kažkur kalnuose ieškojo neva saugios vietos ir rūsiuose kaupė maisto atsargas. Galima tik įsivaizduoti, koks šiemet betikslis buvo pasaulio pabaiga patikėjusių žmonių gyvenimas. Ko reikšmingo galima imtis tikint, kad gruodžio 21 dieną nebeliks viso pasaulio?
Sprendžiant iš šiemet Palangoje pradėtų darbų, miesto valdžia ir kurorto gyventojai į pasakas apie gresiančią pasaulio pabaigą nekreipė dėmesio.
Šiais metais buvo pradėta statyti tiek naujų visuomeninės paskirties objektų, kiek Palanga iki šiol nematė per visą Nepriklausomybės atgavimo laikotarpį.
Be jokios abejonės, palangiškiams pats brangiausias yra prieš 10 metų sudegintas ir tik šiemet atgimęs Kurhauzas. Iš griuvėsių pakilęs ir prietemoje gražiai apšviestas istorinis pastatas jau papuošė visą kurorto centrą. Dar vienus metus reikia luktelėti, kol bus sutvarkytas šio puošnaus kurorto simbolio vidus ir jame užvirs kultūrinis gyvenimas. Gaila, kad dar ilgiau teks laukti medinės pastato dalies atstatymo. Tačiau kaip ten bebūtų, po 10 metų trukusios gėdos pradėta gydyti Palangos širdis miesto gyventojams yra maloniausia metų žinia. Šiemet miestas pradėjo statyti modernią sporto salę. Turint galvoje, kad Palanga iki šiol galėjo pasigirti tik sovietmečiu įrengtomis mokyklinėmis salėmis, prie miesto stadiono kylantį daugiafunkcinį sporto objektą galima pavadinti tikrais sporto rūmais. Apie tokią salę kalbėta jau seniai, ant popieriaus buvo braižomi planai, piešiamos būsimos salės vizijos.
Tačiau ankstesnių miesto vadovų kalbos tik šiemet virto realiais darbais. Dabar palangiškiams nebeteks raudonuoti, kai treniruočių vieta mūsų Palangą pasirinkusi nacionalinė krepšinio rinktinė treniruotis su kamuoliu važinėja į Klaipėdą. Nemirsetoje pradėtas statyti tarptautinio lygio kempingas - dar vienas banginis, ant kurio mūsų kurortas laikysis ateityje. Vis daugiau Europos žemėlapyje Palangą atrandančių ir vasarą su vadinamais kemperiais - nameliais ant ratų poilsiauti atvažiuojančių užsieniečių mūsų kurorte yra verčiami kankintis dykvietėse, kuriose geriausiu atveju buvo pasiūloma iš šulinio pasisemti vandens ir prijungti tik iš kažkur atitemptą elektros laidą.
Bet kuriame didesniame Europos mieste, jau nekalbant apie kurortus, yra po kelis modernius kempingus su vandentiekiu, kanalizacija, atskiromis elektros prieigomis, tualetais, virtuvėmis, pramogų zonomis. Pagaliau, tokius kempingus turi net artimiausi Lietuvoe bei Latvijos kurortai: Nida, Ventspilis, Druskininkai, Jūrmala. Tokios civilizuotos poilsiavietės iki šiol neturėjusi Palanga, užsieniečių akimis žiūrint, iš viso vargu ar galėjo vadintis europiniu kurortu.
Su chaosą Palangoje keliančiais ir savavališkai veikiančiais triukšmingais atrakcionais pradėjusi kovoti Palangos valdžia buvo atsidūrusi dviprasmiškoje situacijoje. Vaikams skirtas abejotino lygio pramogas vejantis miestas į jų vietą mažiesiems poilsiautojams neturėjo ko pasiūlyti. Todėl šią vasarą prie kopų atsiradęs šiuolaikiškas ir, svarbiausia, nemokamas vaikų žaidimų parkas iš dalies užpildė šią spragą.
Sakau iš dalies, nes miesto valdžia pasirūpino tik mažiausių poilsiautojų užimtumu. Kitą vasarą į miesto centrą neįsileidus atrakcionų, vyresni mokyklinio amžiaus vaikai bei jaunystę prisiminti norintys ir adrelino jaudulio išsiilgę suaugusieji liks nuskriausti. Todėl miesto valdžia turėtų sudaryti visas sąlygas, kad šią vasarą tvarkingi atrakcionai Palangoje atsirastų bent jau nustatytose vietose. Gal pirmuoju verslininkus paskatinančiu žingsniu galėtų būti ir savivaldybės atsisakymas apmokestinti atrakcionams nuomojamą žemės sklypą nors už pirmąją vasarą.
Šių metų pabaigoje prasidėjo dar vieno kurortui būtino objekto atgimimas. Tiesa, kol kas jis matomas tik popieriuje. Jau užsakytas Vasaros koncertų estrados rekonstrukcijos projektas, o pačiai statybai valstybė yra skyrusi pirmuosius du milijonus litų. Be šiuolaikiškos koncertų salės bet kuris kurortas panašus į bėgiką su pamušta koja. Šią vasarą kilus populiaraus Jūrmalos estrados festivalio „Novaja volna” rengėjų nesutarimams su šio Latvijos kurorto valdžia, Rusijos spaudoje sušmėžavo Palangos, kaip alternatyvios festivalio rengimo vietos, vardas. Tačiau tokia perspektyva rimčiau net nebuvo svarstoma, nes nušiurusią koncertų salę teturinti Palanga panašaus rango festivalį priimti neturi jokių vilčių.
Lieka tikėtis, kad mūsų miesto veidą keičiančių įvykių nestokoję praeinantys metai nėra paskutinis Palangai sėkmę lėmęs laikotarpis. Norisi tikėti, kad didžiausias Lietuvos kurortas keisis bei klestės ir kitąmet.
Pasaulio pabaiga neįvyko, tad Palanga gyvuos ir ateityje.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Svajok ir kryptingai dirbk, ir sėkmė bus tavo pusėje – tokia nerašyta taisykle savo gyvenime vadovaujasi žinomas Palangos sporto specialistas Ernestas Doržinkevičius. Dar prieš kelis metus jo subrandinta idėja, šią savaitę virto kūnu: kitąmet Palangoje įvyks pasaulio sambo meistrų čempionatas. Į jį, tikimasi, sugužės apie 300 sportininkų.


„Palangos tiltas“ tęsia straipsnių ciklą-apžvalgą apie vasaros sezoną. Palangos turizmo informacijos centro darbuotojai tikriausiai susiduria su didžiausia turistų įvairove Palangoje vasaros metu. Centro vadovė Rasa Kmitienė „Palangos tiltui“, tęsiančiam apžvalgą apie praėjusios vasaros sezoną, pasakojo, jog turistų sulaukta iš įvairiausių pasaulio...


Prieš 13 metų palikdama Lietuvą, į Angliją, man svetimą šalį, važiavau tarsi užrištomis akimis:viskas nauja ir nepatirta. Laikas nepavaldus žmogaus norams.Jis(norim mes to,ar nenorim), ištrūkęs iš suspaustų žmogaus pirštų,sugrąžina mus į prisiminimus,o ateitį paverčia nežinia, baime,abejone ir ryžtu visa tai nugalėti.


Ankstų trečiadienio rytą į išvakarėse suplanuotą reidą nukeldinti ne tam skirtoje vietoje stovėjusį laikiną prekybos įrenginį nuvykę Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) specialistai bei komunalininkai apstulbo: per naktį mažiausiai dvi savaites ramiai kėpsojęs „kioskelis“, palikęs šliūžes, persikėlė kiton vieton. Kaip „įrenginukas“ suprato, kad...


Žemės dieną plazdėjo Žemės vėliava  1

Palangos moksleivių klubo inf. , 2013 03 21 | Rubrika: O man ne dzin

Palangos moksleivių klubo vaikai trečiadienį, kovo 20-ąją, rinkosi paminėti pasaulinės Žemės dienos. Ją Jungtinės Tautos paskelbė 1971 metais, o Lietuva oficialiai prie šios akcijos prisijungė 1992 metais. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – nuostabus laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Ši diena...


Palanga pasaulio pabaiga nepatikėjo

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012 12 27 | Rubrika: Savaitės komentaras

Žadėtoji pasaulio pabaiga neįvyko ir mums teks gyventi toliau. Taip juokais galima apibūdinti praėjusią savaitę visuomenėje tvyrojusią nuotaiką. Visus šiuos metus iki pat gruodžio 21 dienos buvo eskaluojama žinia apie gresiančią Žemės rutulio katastrofą. Tokios kalbos buvo stiprinamos ne tik nuorodomis į ta diena pasibaigiantį senovės indėnų majų kalendorių, bet ir Saulės sistemos...


Šiandien – lemtingoji 2012 metų 12 mėnesio 21 diena. Lemtingoji, nes, jeigu tikėtume kai kuriais senovės majų, pasižymėjusių giliomis astronomijos žiniomis, laiko ciklo aiškintojais, tryliktas jų laiko ciklas, kuris trunka 144 000 dienų, pasibaigs būtent šiandien. Tačiau ar tai tikrai reiškia pasaulio pabaigą? Per žmonijos gyvavimą buvo skelbta daugybė...


Žemės dienos proga – gamtininkės pasakojimas

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 03 20 | Rubrika: Miestas

Penktadienį Pasaulinę Žemės dieną šventė ir Moksleivių klubo vadovai bei jų mokiniai. Pasikvietę į svečius žinomą ir visų mylimą gamtininkę ornitologę Lidiją Umbrasienę, jie daug sužinojo apie gamtą, o patys galėjo sužinoti atsakymus į jiems iškilusius klausimus. Atsidėkoję už nuoseklų pasakojimą savo dainomis vaikai po renginio iškėlė Žemės vėliavą.


„Tautiška giesmė“ – viso pasaulio lietuvių lūpose

„Palangos tilto“ informacija, 2009 07 08 | Rubrika: Miestas

Praėjusio sekmadienio vakarą, Valstybės – Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse sugiedoti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ pakviesti viso pasaulio lietuviai. Palangos bei Šventosios gyventojai, poilsiautojai irgi aktyviai prisijungė prie didžiulio choro.


Švęskime Žemės dieną

Palangos m. savivaldybės informacija, 2009 03 18 | Rubrika: Kultūra

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius