Palangiškiai apie pabėgėlius: jų papročiai gali trikdyti, bet pagelbėti reikia

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 09 07
Palangiškiai apie pabėgėlius: jų papročiai gali trikdyti, bet pagelbėti reikia

Pasirašiusi tarptautines konvencijas, Lietuva įsipareigojo priimti ir suteikti prieglobstį nukentėjusiems nuo karo pabėgėliams. Bet ar Palanga galėtų jiems ištiesti pagalbos ranką? Svarbiausia, ar palangiškiai yra geranoriškai pasirengę kurorte matyti kitokius žmones – kitos religijos, kultūros ar mąstymo? ,,Palangos tiltas” suskubo pasidomėti kaip į imigrantus reaguoja palangiškiai.

Europa turi ištiesti pagalbos ranką
Pasiteiravus pašnekovų, ką jie mano apie Lietuvą užplūstančius imigrantus iš Sirijos, Irako bei Šiaurės Afrikos, daugelis iš jų teigė, jog užklupus bėdai, Lietuva privalo suteikti pagalbą. „Palangos tiltui“ nepavyko susisiekti su Palangos miesto vadovais, bet kaimyninės Kretingos meras Juozas Mažeika tikino, jog tokią priglaudimo patirtį Kretinga jau turi.
„Praėjusiais metais turėjome žmonių iš Sirijos, kuriuos buvo priglaudusi liuteronų parapija. Jie čia gyveno neilgą laiką – vos porą mėnesių, o vėliau išvažiavo. Kretinga buvo tartum tarpinė ir laikina jų kelionės stotelė, vėliau jie, ko gero, išvyko į Vokietiją. Į pabėgėlius neigiamai nežiūrime, visus atvykėlius priėmėme geranoriškai. Savivaldybėje buvome suorganizavę su jais susitikimą, kalbėjomės ir bendravome. Dalis jų gyveno šeimose, kita dalis – buvusios profesinės mokyklos bendrabutyje, tad jeigu tik reikės, mes būtinai kažką organizuosim. Be jokios abejonės, didelio skaičiaus žmonių apgyvendinti esame nepajėgūs, tačiau neigiamai į tai tikrai nereaguojame. Jei žmones yra ištikusi bėda – privalu pagelbėti”, – teigė J. Mažeika.
Panašios nuomonės ir gan tvirtai savo pozicijų laikosi Všį „Palangos sambo akademija“ vadovas Ernestas Doržinkevičius: „Aš galvoju, kad žmonėms privalu padėti. Negaliu tvirtai sakyti, kad žiūriu į tai teigiamai, tačiau tvirtai žinau, kad jei reikia pagalbos – vadinasi, turime padėti“.
Klaipėdos universiteto dėstytojo, buvusio Palangos miesto savivaldybės Tarybos nario Albino Stankaus manymu, pabėgėliai yra „europinės veiklos pasekmė“.
„Tą aš buvau numatęs dar porą metų atgal. Jau tada visiems sakiau, jog kraštą užplūs pabėgėliai, nes sugriovus jų nusistovėjusią santvarką Libijoje, Tunise, Sirijoje ar Irake, žmonėms nebėra kur dingti. Visa tai kaip pasekmė, bausmė Europai už savo darbus. Tie pabėgę žmonės yra ne prekė, ne mėsa, tad atvykę pas mus į Europą, jie patys turėtų nuspręsti kur nori apsistoti”, – sakė A. Stankus.

Ieško geresnio gyvenimo
„Vakarų statybos” direktoriaus Laimono Motijausko tikinimu, pabėgėliai, ieškantys prieglobsčio Europoje, bėga nuo prastesnio gyvenimo į geresnį: „Kaip tarpukaryje lietuviai bėgo nuo priespaudos, tai taip ir šie žmonės ieško geresnio gyvenimo“. Pašnekovas taip pat sakė manantis, jog Lietuva, kaip ir planuojama, galėtų priimti 300 pabėgėlių. „Be abejonės, tas priimamų pabėgėlių skaičius turėtų būti proporcingas su savivaldybės gyventojų skaičiumi. Aš pats, kaip darbdavys, galėčiau įdarbinti bei suteikti darbo vietą”, – atviravo pašnekovas.
Palangos parapijos klebonas Marius Venskus irgi teigė, kad visus atvykusius žmones reikia sutikti pagarbiai. „Mes jiems suteiksime maistą, būstą, tačiau jie turi suvokti, kad atvyko į Europą, ten, kur yra krikščioniškosios vertybės, kur yra pagarba žmogui. Be abejo, jei esi atvykėlis, turi gerbti ir tos šalies įstatymus, kalbą. Krikščioniškoji meilė reikalauja, kad gaunantis pagalbą, ją priimtų. Aš pats mokiausi penkerius metus Italijoje, tačiau visada laikiausi jų tradicijų, įstatymų, valgiau jų maistą, mokėjau mokesčius, tokius, kokius privalėjau mokėti ir viskas buvo puiku. Reikia vertinti ištiestą pagalbos ranką, o ir antros šalies kurti mūsų šalyje – nevalia. Apie pabėgėlių priėmimą palangiškių dar negąsdinkime – aš lauksiu vyskupų nurodymų”, – teigė M. Venskus.

Palanga – tolerantiškas miestas
Daugelio kalbintųjų tikinimu, Palanga – supratingas ir tolerantiškas miestas. „Manau, jog mes, palangiškiai, esame labai tolerantiški žmonės. Tik apsižvalgykite, Palangoje nuolat pilna visokiausių žmonių. Puikų tolerancijos bei krikščioniškumo pavyzdį turėjome per Žolinių ir Šv. Roko atlaidus, kuomet juose dalyvavo skirtingų rasių bei tautybių žmonės. Atvykėliai ir svečiai iš kitur, aiškiai matyti, jog ne lietuviškos tautybės žmonės, nepaisant to, kokios odos spalvos ar rasės jie būtų, drauge su visais tikinčiaisiais meldėsi bažnyčioje ir nė vienas mūsų parapijietis nesistebėjo ir nežvilgčiojo į juos kaip į atvykėlius – priėmė į mūsų didelę krikščioniškąją šeimą. Palanga išties yra labai tolerantiška, tačiau šiam miestui norėčiau palinkėti kuo daugiau atvirumo – mes neskirstome tautybių, tačiau atvykėliams privalu gerbti ir priimti mūsų, kaip lietuvių, išskirtinumą. Palanga – atviras miestas, laukiantis visų, tačiau svečiai neturėtų pamiršti pagarbos mūsų tradicijoms, papročiams bei kultūrai“, – savo mintis dėstė klebonas.
E. Doržinkevičius, sambo treneris, prakalbus apie toleranciją, neslėpė šypsenos ir tikino, jog Palanga – tolerantiškas miestas. „Buvo, yra ir bus. To labai tikiuosi”, – pridūrė pašnekovas.

„Mūsų valstybė nėra tolerantiška“
Kitokios nuomonės apie palangiškių tolerantiškumą buvo L. Motijauskas, tikinęs, jog Palanga nėra itin tolerantiškas miestas.
„Atvirai tariant, esu įsitikinęs, jog pati mūsų valstybė nėra labai tolerantiška, tačiau viliuosi, jog laikui bėgant išmoksime tolerancijos ir pakantumo vieni kitiems”, – atviravo pašnekovas.
Pokalbiui pasisukus apie kai kurias Islamo valstybės tradicijas, beveik visi kalbintieji pašnekovai tikino, jog išvydę gatvėję arabų moterį, pasidabinusią kūną dengiančia burka, nenustebtų. „Užsienyje esu praleidęs nemažai laiko, tad tokie dalykai manęs nė kiek nestebina, priešingai, nei daugelį lietuvaičių”, – mintijo L. Motijauskas.
Panašios nuomonės buvo ir Kretingos rajono meras ir J. Mažeika: ,,Be abejo, manęs tokie moterų apdarai ar tam tikros tų kraštų tradicijos netrikdytų. Gyvenime esu nemažai keliavęs po užsienį, tad visko tenka išvysti. Žinoma, mūsų visuomenėje kitokie žmonės su savom tradicijom atrodo šiek tiek keistokai, todėl, kad pas mus tokių dalykų nėra ir mes prie to nepratę. Labai tikiuosi, kad lietuviai žmonės yra tolerantiški ir puikiai supranta, jog visi žmonės yra skirtingi ir jeigu kitataučių yra tokia religija bei papročiai, tai jokiu būdu negalima reikalauti ir norėti, kad visi žmonės būtų tokie, kokie esame mes“.

Pabėgėliai – gera darbo jėga Lietuvai?
Daugelis kalbintųjų tikino, jog atvykėliams pradžioje turėtų būti siūlomi patys paprasčiausi darbai. „Mano supratimu, pradžioje galėtų būti siūlomi žemiausios grandies darbai, jeigu taip galima pavadinti. Visgi, esu linkęs manyti, jog pabėgėlių išsilavinimas ir mentalitetas skiriasi”, – teigė L. Motijauskas.
Panašiai mintijo ir kunigas M. Venskus, svarstęs, jog atvykėliams geriausia būtų dirbti nedaug komunikacijos reikalaujančius darbus. Tam, kad nemokant tinkamai kalbos, nebūtų susiduriama su sunkumais. „Tarkime, į Palangą atvykusi gyventi šeima kuo puikiausiai gali užsiimti aplinkos, viešbučių, miesto valymo ir tvarkymo darbais, galbūt pabūti sargu. Vyktų tarsi bendradarbiavimas – mes juos maitiname, pamažu pratiname prie darbo, kad jie suprastų kaip yra uždirbamas pinigėlis“, – mano klebonas.
E. Doržinkevičiaus manymu, kiekvienam amatui – savas kalvis: ,,Darbus galėtų dirbti pagal savas profesijas. Aš esu įsitikinęs, jog kiekvienas žmogus turi dirbti tai, ką moka ir pagal savo išsilavinimą“.

Nereikėtų ieškoti naudos iš pabėgėlių
M. Venskaus teigimu, pabėgėlis – pirmiausia žmogus: „Didžiausia nauda yra ta, kad pabėgėlis – naujas mūsų visuomenės žmogus, pasiruošęs galbūt įsijungti į mūsų visuomenę ir tapti pilnateisiu mūsų valstybės piliečiu. Tokiais piliečiais tampama per santuokas. Pavyzdžių tikrai turime ir jokios naudos iš to neskaičiuojame. Turime suprasti, jog pirmiausia mes tiesiame pagalbos ranką, suvokdami ir suprasdami, kaip sunku yra tam žmogui, kuomet tu negali gyventi ir būti savame krašte, kai tu negali kalbėti gimtąja kalba ar ramiai miegoti naktį. Nevertėtų pamiršti, jog visa tai mes patys esame patyrę ir dabar tiesiame pagalbos ranką kitiems nelaimėliams. Tik dar kartą norėčiau pabrėžti, jog pirmiausia visur turi būti supratimas bei tolerancija – šioje vietoje aš esu griežtų pažiūrų“.
Į pabėgėlius žiūrint verslininko akimis, nauda abipusė. Taip mano L. Motijauskas: „Žvelgiant iš verslo pusės, sunku atrasti gerų darbuotojų, tad žmogus, atvažiavęs į mūsų šalį ir norintis pritapti pareikš ir norą dirbti. Taip būtų galima sukurti jiems geras darbo vietas“.

Baimės dėl teroristinių išpuolių – pagrįstos
Ne paslaptis, jog dalis visuomenės baimių neretai būna siejamos su Islamo valstybės kovotojais, kurie galbūt apsimetę pabėgėliais, gali įvykdyti teroristinius išpuolius. Tvirtą nuomonę šiuo klausimu turi Klaipėdos universiteto dėstytojas, docentas A. Stankus. „Be jokios abejonės, baimės tikrai pagrįstos. Neišvengiamai čia net ne baimės, o gyvenimo realijos”, – tikino pašnekovas.
Jam antrino ir Kretingos meras J. Mažeika, tikinęs, jog iš tokio didelio kiekio pabėgėlių mes nežinome, kas yra kas. „Tad užtikrinti saugumą yra gana sunku. Tie žmonės, kurie turi blogų ketinimų ir tikslų, strateguoja, tad garantijų duoti negalime nė vienas“, – teigė J. Mažeika.
„Savo išpuoliais ir išsišokimais kovotojai siekia atkreipti dėmesį į save, į Islamo valstybę. Tai jiems yra aktualu. Tad nenuostabu, jog tie išpuoliai, daugiausiai vykstantys Europoje, yra reali grėsmė ir Lietuvai”, – sakė L. Motijauskas.

,,Baimintis nėra ko”
Bet klebonas M. Venskus tikina, jog terorizmo baimės nėra pagrįstos. „Kaip Palangos miesto gyventojas, aš manau, jog nuo teroristinių išpuolių nėra apsaugotas nė vienas kraštas. Mes negalime paminti savo krikščioniškų vertybių, savos kalbos, kultūros bei tradicijų. Islamo žmonės yra nuostabūs, jie lygiai tokie patys kaip ir mes. Turime tikrai gražių ir šviesių pavyzdžių – jie gerbia mus, susirenka ir meldžiasi, gyvena pagal savo religinius įsitikinimus. Mes Islamo nemaišome su fundamentalizmu. Baisiausia bus tada, kuomet iš mūsų sąmonės bus išstumtas pasididžiavimas sava istorija, kalba, tradicijomis bei religija. Visa tai pašalinus iš mūsų sąmonės – su žmogum galima daryti ir lipdyti ką nori”, – savo mintimis dalijosi kunigas.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Klaipėdoje trečiadienį, kovo 18 d. popiet pradėjo veikti mobilus patikros punktas. Jame išsitirti dėl koronaviruso gali ir palangiškiai, kurie dar nejaučia ligos simptomų. Šis punkta veikia specialiai tam pritaikytoje transporto priemonėje, kurios nuolatinė stovėjimo vieta (tol, kol šis punktas veiks) yra prie „Švyturio“ arenos.


Palangoje esančio kino teatro „Naglis“ renovacija gali kainuoti apie 2,5 mln. eurų, sako likviduojamos bendrovės „Lietuvos kinas“ vadovas Arūnas Stoškus.


Į Palangos viešąją biblioteką, nešinas rankraštiniais tarmiškais eilėraščiais, užsuko medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas. Jo rankose – Jūratės Klovienės, žymaus kompozitoriaus, operos „Pilėnai“ autoriaus žmonos, žemaičiavimai apie gimtus namus – Palangą bei ranka rašyti atsiminimai. „Gimiau Palangoje. [...] 1944 metai...


Kai vaikams po pamokų nėra ką veikti, pagelbėti gali siūlomi užsiėmimai

Palangos m. savivaldybės informacija, 2017 10 05 | Rubrika: Miestas

Ką veikti vaikams po pamokų? Galima lankyti būrelius. Aktyvūs, energijos nestokojantys jaunieji palangiškiai gali atrasti vietą, kur galėtų save išbandyti. Pirmąjį šių metų pusmetį vykdytos 8 neformaliojo vaikų švietimo programos, jas lankė 404 vaikai, o nuo 2017 m. spalio 1 d. vykdomos 9 programos – atsirado nauja dziudo programa.


Kiekvieną mėnesį neteisingai suvedę PIN kodą, savo mokėjimo kortelę užblokuoja beveik 4,5 tūkst. klientų, rodo „Swedbank“ statistika. Banko specialistai primena, kad mokėjimo kortelės PIN kodas yra žinomas tik pačiam klientui, ir bankas tokių duomenų nesaugo. Tačiau netyčia užblokavus savo kortelę, su ja dar nebūtina atsisveikinti – atsiminus PIN kodą kortelę galima...


Pasirašiusi tarptautines konvencijas, Lietuva įsipareigojo priimti ir suteikti prieglobstį nukentėjusiems nuo karo pabėgėliams. Bet ar Palanga galėtų jiems ištiesti pagalbos ranką? Svarbiausia, ar palangiškiai yra geranoriškai pasirengę kurorte matyti kitokius žmones – kitos religijos, kultūros ar mąstymo? ,,Palangos tiltas” suskubo pasidomėti...


Kuo garsi Palanga?   Ilgai galvos sukti netektų. Akimirksniu į galvą šauna jūra, pušynai. Birutės kalnas. Gintaro muziejus. Tiltas į jūrą…Dabar štai ir senasis Kurhauzas beveik   atstatytas…


Penktadienio popietę „Baltijos“ pagrindinės mokyklos salėje skambėjo žemaičių tarmė. Čia susirinkę Palangos mokyklų penktų bei šeštų klasių moksleiviai bei prie jų prisijungę jaunesni bičiuliai iš Pradinės mokyklos ir Palangos moksleivių klubo „kikiliukai“ tikrino savo žinias bei išmonę jau trečiąkart tautinių tradicijų puoselėtojos...


Kol Europos Sąjungos strategai laužo galvas, kaip priartinti Europą ir Europos Sąjungą (ES) prie kiekvieno jos miestelio, net tokio mažo kaip Palanga, europarlamentaras Algirdas Saudargas (taip, jis – pirmasis   nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, stovėjęs prie šalies užsienio politikos vairo 1990-1992, taip pat 1996-2000 metais) apie Lietuvos...


Pastaruoju metu kurorte vis aktyviau diskutuojama, kaip sukurti modernesnį kurortą ir jame geresnį gyvenimą žmonėms. Natūralu, jog metams bėgant ir situacijai menkai tesikeičiant žmonėms patikėti kažkuo geresniu pernelyg sunku. Apie dabartinę Palangą su „Palangos tiltu“ sutiko padiskutuoti Palangos miestą jau daugelį metų garsinantys, nepaisant jos klestėjimo ar nuosmukio, žymūs palangiškiai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas