Palangoje gyvenantis sportininkas Romas „Palangos tiltui“ pasakojo, kad taromatų sistema jam labai patinka.

Palangoje gyvenantis sportininkas Romas „Palangos tiltui“ pasakojo, kad taromatų sistema jam labai patinka.

Palangiškiai vieni iš aktyviausiai grąžinančių depozitinę tarą

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 06 16

Jau nuo vasario mėnesio visuose šalies didžiuosiuose prekybos centruose veikia įrengti taromatai. Vieni džiaugiasi, kad patogu ir paprasta grąžinti depozitinę tarą, kiti skundžiasi nosį riečiančiais kvapais, o mažųjų prekybininkų atstovai piktinasi, kad sandėliuose sunku beprasibrauti per priimtą tarą.

Per keturis mėnesius rezultatai nudžiugino
VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ pateiktais duomenimis, nuo vasario mėnesio lietuviai jau grąžino 78 mln. vienkartinių pakuočių,o 2550 tonų plastiko, aliuminio ir stiklo atliekų atiduota perdirbėjams. Atsižvelgus į miestų gyventojų skaičių, aktyviausiai depozitinę tarą grąžina Palangos, Šiaulių ir Klaipėdos miestų gyventojai. Rezultatai, pasak „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovo Gintaro Varno, pranoko visus lūkesčius ir nudžiugino: „Tikimės, kad išsikeltą tikslą – per metus surinkti 300 mln. vienetų taros, pavyks įgyvendinti labai lengvai“.
Pirkėjai visoje Lietuvoje butelius ir skardines gali priduoti į 850 taromatų, o dar yra 1600 prekybos vietų, kur depozitinę tarą priima parduotuvės darbuotojai. Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje dalyvauti ir su užstato sistemos administratoriais sutartis pasirašyti privalo visi pakuočių pardavėjai, kurių prekybos plotas didesnis nei 300 kv. m, bei kaimo parduotuvės. Mažesnės prekybos vietos gali sistemoje dalyvauti savanoriškai. Būtent dėl skirtingų prekybos vietų ir taromatai yra skirtingų tipų, kurių yra trys. Didžiausiuose prekybos centruose privalo būti įrengta ne mažesnė nei 30 kv. m patalpa, kurioje surinktos pakuotės būtų rūšiuojamos, presuojamos ir sandėliuojamos.

Kvapai riečia nosį
Daugelis skundžiasi, kad prie prekybos centrų depozitinės taros grąžinimo patalpose tvyro klaiki smarvė. Ir iš tiesų, apsilankius ne viename teko tai patirti. Taip yra todėl, kad įrengtose šiukšliadėžėse, kuriose pirkėjai palieka nedepozitinę ar pažeistą tarą, guli krūvos butelių ir skardinių su įvairaus turinio gėrimų likučiais. Plytų g. esančios „Maximos“ atstovė Loreta Grušauskienė „Palangos tiltui“ pasakojo, kad visomis įmanomomis priemonėmis daro viską, kad tų erzinančių ir išties nemalonių kvapų būtų kuo mažiau: „Ir vėdiname, ir plauname kelis kartus per dieną. Ne tik plauname, bet ir dezinfekuojame abi taromato puses – tiek ten, kur pirkėjas atneša butelius, tiek kitoje pusėje, kur jie rūšiuojami“. Apsilankius ne vienoje Palangos užstato grąžinimo patalpoje pastebėjome, kad būtent šio tinklo prekybos centras vienintelis suteikia galimybę žmogui, atnešusiam priduoti tarą, dezinfekuoti rankas. „Bet juk mes gauname nurodymus, visi taip turėtų elgtis. Labai keista, kad kitur to nėra. Pagalvokit, kiek žmonių per dieną ateina grąžinti tarą, kiek rankų liečia durų rankeną ir spaudžią kvito išdavimo mygtuką“,– kalbėjo prekybos centro pamainos viršininkė. Moteris minėjo ir socialinės realybės faktus: „Juk tikrai ne paslaptis, kad tokiose vietose lankosi ir labai daug asocialių, benamių žmonių, tad dezinfekcinės priemonės, mano manymu, tiesiog būtinos“.
L. Grušauskienė minėjo, kad visiškai panaikinti taromatuose esantį kvapą neįmanoma: „Bent minimalus jis vis tiek išliks. Ne visi žmonės drausmingi ar supratingi. Atneša tarą ne tik su skysčių likučiais, bet ir smarkiai užterštą, tad ir kvapai visokie“.

Pinigų atsiėmimo sistema skirtinga
Įrenginėjant taromatus buvo diskutuota, kad pirkėjams patogiausia grąžinti tarą ten, kur jie ją įsigijo, tačiau tai nelabai patogu. „Mūsų parduotuvėje su išduotu kvitu galima atsiimti pinigus arba atsiskaityti už prekes, tačiau galioja tik prie mūsų parduotuvės esančio taromato išduotas kvitas“,–kalbėjo „Maximos“ atstovė L. Grušauskienė. O juk, rodos, koks skirtumas, į kurią parduotuvę grąžinti ir kurioje atsiimti pinigus? Pasirodo, sistemą galima tobulinti, tik ne visiems yra noro.
Štai Palangos prekybos centras „Rimi“, esantis Malūnų g., priėmė kvitą net iš Klaipėdos „Rimi“ parduotuvės taromato. Prekybos centro informacijos skyriaus atstovė paaiškino, kad nėra jokio skirtumo, kurioje jų tinklo parduotuvėje grąžinta tara: „Visai nesvarbu, svarbiausia, kad tai būtų „Rimi“. Mes skanuojame ant čekio esantį skaitmeninį kodą ir grąžiname žmogui pinigus, arba klientas su pateiktu čekiu gali atsiskaityti už pirkinius“. Vadinasi, sistemos patobulinimas galimas, tik kitiems prekybos centrams trūksta noro ir didesnių pastangų dėl jų klientų patogumo. „Rimi“ atstovė net stebėjosi klausimu: „O koks skirtumas, ar tara grąžinta Palangos, ar Vilniaus taromate. Juk prekybos tinklas tas pats, tad nesudarome savo klientui papildomų rūpesčių. Tikiu, kad mūsų prekybos centre pateikiami čekiai ne tik iš mūsų įrengto taromato“. Prekybos centro atstovė pastebi, kad užstato sistema efektyviai veikia: „Žmonės tikrai noriai grąžina depozitinę tarą, nes juk taip daug patogiau, nei stovėti eilėje su maišu ar dėže butelių ir laukti, kol kasos darbuotoja jį aptarnaus. O ir pastarosios džiaugiasi darbo palengvinimu“.
Prekybos tinklas „Iki“ taip pat nesuteikia galimybės atgauti pinigus kitoje to paties tinklo parduotuvėje. „Su taromato išduotu čekiu galima pinigus atgauti ir/arba atsiskaityti už pirkinius tik toje parduotuvėje, kurioje buvo priduota tara“,– teigė „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Papildomi rūpesčiai mažoms parduotuvėms ir kavinėms
Mažesnės parduotuvės įrenginėja taromatus parduotuvių viduje arba tarą priima rankiniu būdu, tačiau tokiu atveju susiduria su sandėliavimo problemomis ir nemaloniais kvapais. Štai šalia centrinės miesto aikštės esančioje „Maximoje“ taromatas yra pačioje parduotuvėje, tad šalia jo sėdinčios kasininkės skundžiasi. „Kartais pasijaučiame, kad dirbame taros supirkimo punkte. Nuolatinis tarškančių butelių triukšmas ir virtinės benamių, atnešančių surinktus butelius“,– pasakojo vardo nenorėjusi skelbti kasos darbuotoja. Pasak moters, benamiams šis prekybos centras, matyt, labai patogus: „Ir taip jų netrūkdavo, o dabar eina dar daugiau. Esame pačiame miesto centre, tad, turbūt, jiems čia tarą atnešti patogiausia“. Tačiau triukšmo tenka klausytis ne tik visai greta taromato sėdinčioms kasininkėms, bet ir šalia dirbančiam laikrodžių meistrui, su kuriuo per tarškančius ir metamus butelius sunku žmonėms susikalbėti.
Mažieji verslininkai neretai skundžiasi, kad darbo padaugėjo. Patalpose įrengti taromatą nėra vietos, o ir kainuoja nemažai – apie 20 tūkst. eurų, tad pardavėjai priversti patys priiminėti butelius rankiniu būdu ir juos sandėliuoti, o vietos tam dažniausiai trūksta.Vytauto g. esančioje parduotuvėje „Aibė“ pardavėja guodėsi, kad neturi kur sandėliuoti surinktos taros: „Patalpos labai mažos, tad vietos sandėliavimui neturime. Pirkėjus nukreipiame į visai šalia esančią „EX tarą“, kur noriai viską superka“.
Ganyklų g. esančios parduotuvės „Čia“ vadovė Vilma pasakojo, kad kol kas depozitinę tarą darbuotojai renka rankiniu būdu: „Nepatogumų neturime – surinktą tarą išveža, jei pageidaujame, kasdien. Tačiau pagal parduotuvės plotą priklauso įrengti taromatą“. Patalpa jau įrengta šalia parduotuvės, tačiau, pasak vadovės, dėl techninių kliūčių vis dar negali jo atidaryti.
Nors viešojoje erdvėje galima pamatyti ir kavinių savininkų skundų, tačiau kalbintas „Lietuvos ryto“ restorano vadovas Audronius Macius pasakojo, kad didelės problemos kol kas dar nepajuto: „Daugiausiai surenkame buteliukų nuo mineralinio vandens, tad tvarkingai juos sandėliuojame, o atgautus pinigus įnešame į kasą. Jei būtų butelių ir nuo kitokių gėrimų, tada jau gal ir kiltų problema dėl sandėliavimo“.

Užstatą ne visada pavyksta atgauti
Vilnietis, bet jau septynerius metus Palangoje gyvenantis sportininkas Romas „Palangos tiltui“ pasakojo, kad taromatų sistema jam labai patinka: „Labai patogu. Nereikia su maišais stovėti parduotuvių eilėse, nereikia trukdyti kasininkės, kuri ir pirkėjus aptarnauja, ir tuos, kurie butelius atneša“. Pasak vyriškio, nemato problemos ir dėl to, kad namie atsirado daugiau tuščios taros: „Nereikia prisikaupti dėžėmis, juk einant kasdien į parduotuvę galima po kelis atnešti“. Tik, kaip patys kartu su Romu įsitikinome, ne visada taromatas priima depozito ženkliuku pažymėtą tarą. Vyriškis metė į aparatą nepažeistą ir nesulankstytą plastikinę pakuotę, pažymėtą depozito ženklu, tačiau taromatas jos nepriėmė, tad buteliuką teko išmesti į šalia pastatytą šiukšliadėžę. „Gerai, kad tik vieno nepriėmė, nes juk esu sumokėjęs užstatą, tad privalau jį atgauti“, – pastebėjimą išsakė vyras. Vyrui pasiūlius kreiptis į aptarnavimo personalą, jis sakėsi nesiterliosiąs dėl dešimties centų, tačiau žinantis atvejų, kuomet aparatas vis dėlto pergudraujamas. „Žinau, kad Vilniuje sumanūs sukčiai net spausdina depozito ženklu pažymėtas etiketes, kurias klijuoja ant nedepozitinių butelių. Lietuvių tauta tokia jau yra, kad vis tiek sugalvos, kaip „pasidaryti“ pinigą“,– šmaikštavo Romas.

Taros supirkimo punktai priima daugiau lankytojų
Užstatas taikomas stiklinei, plastikinei ir skardinei tarai, tačiau į taromatą neįmesite butelio nuo vyno ar kokio kito fermentuoto gėrimo, taros, didesnės daugiau nei trys litrai ir pan. Nemeskite ir tokių butelių į šiukšlių konteinerį. Net jei nemokėjote parduotuvėje užstato, tuščią tarą galite grąžinti į taros supirkimo punktą. Palangoje yra du, o Šventojoje – vienas UAB „Ekstaros“ įrengti taros supirkimo punktai „EX tara“, kur superkami visų dydžių ir įvairūs stikliniai ar plastikiniai buteliai.
Tarkim, už nedepozitinių aliuminių skardinių kilogramą galite gauti 0,35Eur, už kilogramą bet kokio dydžio plastikinių PET butelių – 0,14 Eur.
Galite atnešti ne tik skaidraus ar spalvoto stiklo tarą, bet ir duženas, 2 ir 5 litrų talpos plastikinius bakelius, makulatūrą, galvaninius elementus ar net nenaudojamus buitinius prietaisus. Beje, už pastarųjų kilogramą „EX tara“ siūlo 0,03 Eur, tad gerai pagalvokite prie konteinerio palikdami netinkamo naudojimo skalbyklę ar šaldytuvą.
Kastyčio g. „EX taros“ darbuotoja pasakojo, kad įrengus taromatus klientų tikrai nesumažėjo: „Priešingai, net padaugėjo. Čia žmogus gauna pinigus iš karto, jam nereikia su čekiu stovėti bendroje eilėje, kol atgaus pinigus“.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Birželio 23 dieną, kuomet visa Lietuva šurmuliavo Joninių sūkuryje, šventojiškiai tvarkė kol kas neveikiantį ir smėliu užneštą uostą. Į Šventąją sugužėjo narai mėgėjai, Lietuvos Šaulių sąjungos Klaipėdos povandeninio plaukimo būrio atstovai, Klaipėdos universiteto archeologai ir kiti povandeninio sporto entuziastai. Jie buvo pakviesti į kasmetinę...


Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacijos „Gandras“ vadovė, Palangos socialinių paslaugų centro psichologė Jelena Bachlina kartu su Socialinių paslaugų centro direktore Daiva Dekontaite,Palangos šeimos centro vadove Birute Alekniene, Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininku Kęstučiu Bončkumi, socialine darbuotoja darbui su rizikos...


Jau nuo vasario mėnesio visuose šalies didžiuosiuose prekybos centruose veikia įrengti taromatai. Vieni džiaugiasi, kad patogu ir paprasta grąžinti depozitinę tarą, kiti skundžiasi nosį riečiančiais kvapais, o mažųjų prekybininkų atstovai piktinasi, kad sandėliuose sunku beprasibrauti per priimtą tarą. Per keturis mėnesius rezultatai nudžiugino VšĮ „Užstato...


Kai kurie palangiškiai pastebėjo, kad nors miesto pagrindinės gatvės jau spinduliuoja ir žaižaruoja Kalėdų nuotaikomis, tačiau nemaža dalis verslininkų, anot redakcijos svečių, visai nepapuošė ar tik nepastebimai dekoravo savo vitrinas ar biuro langus. „Reikėtų palangiškiams pasižiūrėti, kokie kūrybingi verslininkai yra Danijoje ar Vokietijoje“, – patarė....


Ar tikrai visi suvešėję, nuo vasaros žaros praeivius šešėliu apsaugantys medžiai Žvejų gatvėje yra sukirmiję ir ligoti? Nors gatvės rekonstrukcijoje medžių iškirtimas nėra numatytas, pakako medžiais nepatekintų šios gatvės kelių dešimčių gyventojų prašymų savivaldybei, kad miesto komunalininkai trečiadienį pradėtų mosuoti pjūklais ir versti...


Kol vieni suko galvas prie egzamino, kiti liejo prakaitą

Palangos senosios gimnazijos inf, 2013 06 06 | Rubrika: Jūros vaikai

Pirmadienį visos Lietuvos ir Palangos senosios gimnazijos abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą.


„Surinkime šunelių išmatas“, „Nereikia piktintis, reikia tvarkytis!“, „Mano šuniukas turi maišiuką“, - tokie ir panašūs šūkiai praėjusį trečiadienį nuvilnijo Palangos pagrindine gatve. Šią akciją sumanė ir ją sėkmingai įgyvendino Palangos lopšelio-darželio „Nykštukas“ bendruomenė. Sutikti mieste palangiškiai pagyrų iniciatyviam darželio kolektyvui negailėjo.


Praėjusį ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės administracija drauge su UAB „Žalvaris“ vykdė aplinkosauginę akciją „Sveikinkis su gamta drąsiai“, skatinę palangiškius atnešti susikaupusias aplinkai pavojingas atliekas. Tačiau, kaip paminėjo UAB „Žalvaris“ Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Nekrašius, būna ir geriau pavykusių akcijų – palangiškiai šįkart nebuvo labai aktyvūs.


Mėgėjų turnyre pergalę šventė palangiškiai

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 12 09 | Rubrika: Miestas

Palangoje savaitgalį Sporto mokyklos salėje vyko pirmasis tarptautinis krepšinio mėgėjų turnyras asociacijos „CliFox“ įsteigtai taurei laimėti, kuriame rungėsi keturios komandos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Estijos. Visgi sėkmingiausiai pasirodė šeimininkai palangiškiai, užėmę pirmąją vietą.


Gegužės 13-14 dienomis Lietuvoje vyko išankstinis balsavimas prezidento rinkimams. Anksčiau balsavo tie, kurie dėl tam tikrų aplinkybių negalės balsuoti sekmadienį savo rinkiminėje apylinkėje. Palangoje per dvi dienas balsavo 482 rinkimo teisę turintys asmenys. Šis skaičius iškėlė Palangą į aktyviausiai balsuojančių savivaldybių gretas. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius