A. Bubelytė palangiškiams pristatė romano „Juodojo mėnulio vaikai“ antrąją dalį.

A. Bubelytė palangiškiams pristatė romano „Juodojo mėnulio vaikai“ antrąją dalį.

Palangiškiams pristatyta antroji „Juodojo mėnulio vaikų“ dalis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 28
Ketvirtadienio vakarą į Palangos miesto viešąją biblioteką rinkosi tie, kurie iš pirmų lūpų norėjo išgirsti apie praėjusiais metais „Eglės“ leidykloje išleistos knygos „Juodojo mėnulio vaikai“ tęsinį. Romaną palangiškiams pristatė jo autorė, Angel slapyvardžiu pasirašiusi Andželika Bubelytė, 2012-ųjų rudenį supažindinusi kurorto skaitytojus su pirmąja knygos dalimi.   Pirmoji medikės knyga
„Knygos „Juodojo mėnulio vaikai“ rašymui kaupiausi daugiau nei trylika metų, o rašiau – penkerius. Savo knygą pavadinčiau jaunos merginos, gyvenančios problemiškoje šeimoje, brandos istorija“, – pasakojo knygos autorė, šiaulietė, Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja A. Bubelytė. Užpernai rudenį minėjusi, jog medžiagos turinti ir antrajai romano daliai, praėjusių metų pabaigoje ją ir išleido.
„Juodojo mėnulio vaikai“ – tai populiari muzikos grupė, kurią sudaro keturi vienos šeimos nariai, tačiau vyresnieji brolis ir sesuo keršija kito tėvo jaunesniems broliui ir seseriai už tėvų klaidas ir vaikystėje nepatirtą meilę. Jaunėliams lemta patirti tai, kas niekam nelinkėtina.
Pagrindinė romano herojė ir pagrindinė grupės „Juodojo mėnulio vaikai“ vokalistė – septyniolikmetė mergina Viktorija, kurios gyvenimas kupinas rūsčių išbandymų, tačiau nepaisant nieko, ji nepalūžta ir galiausiai net randa savyje jėgų atleisti skriaudėjams.   Veiksmas vyksta ir Palangoje Ir prieš daugiau nei metus, ir ketvirtadienį į biblioteką susirinkę palangiškiai teiravosi, koks turėtų ir galėtų būti knygos skaitytojas, kokiai auditorijai ji skirta? Pasak autorės, pagrindiniai veikėjai – jaunuoliai, tačiau kadangi romane analizuojami ir tėvų santykiai, skaitytojai gali būti visi.
Autorė paatviravo, kad šis romanas – jos gyvenimo svajonės išsipildymas. Dar mokyklos suole kilusi mintis rašyti romaną. Tačiau iki pat tol, kai pirmoji knygos dalis pasiekė skaitytoją, jokių mažesnių formų kūrinių ji nebuvo parašiusi. Tiesa, mokykloje kūrusi eilėraščius.
Romano veiksmas rutuliojasi šiais laikais. Nors jis nėra autobiografinis, bet jame nagrinėjamos problemos ir nuotaikų svyravimai pažįstami ir pačiai autorei, ir didžiajai daliai žmonių. Kurdama charakterius A. Bubelytė sakė rinkusi detales iš savo aplinkos: darbo, draugų. Tačiau konkrečių prototipų nėra, nors esama paminėtų realių faktų.
„Knygos herojai, kaip ir aš, gyvena Saulės mieste – Šiauliuose. Be to, esama scenų, kur veiksmas vyksta Palangoje, tad gal romanas bus artimas ir palangiškiams“, – paintrigavo A. Bubelytė.   Mistika persipina su realybe
Recenzentas Mindaugas Zimka apie „Juodojo mėnulio vaikus“ rašė: „Romano pamatas – gilus psichologizmas, į kurį įpinama subtili mistinė linija, sapnai, užsimenantys apie tolesnius siužeto vingius. Knygos veikėjų charakteriai ryškūs, nestereotipiniai, neretai balansuojantys ties normalumo riba.“ „Romaną rašiau kaip vientisą kūrinį, tačiau knygą teko skelti į dvi dalis. Skilimas įvyko natūraliai – nereikėjo labai sukti galvos. Be to, abi romano dalys beveik vienodos savo apimtimi, o ir veiksmas abiejose dalyse prasideda rudenį“, – sakė knygos autorė. Kaip jau žinoma daugeliui skaitytojų, I-oji romano dalis baigėsi „rakteliu“ į II-ąją dalį: liko nemažai neatsakytų klausimų, į kuriuos skaitytojai sulauks atsakymų šioje dalyje. Romano pamatas išlieka toks pat – savita ir be galo sudėtinga žmogaus psichologija: jausmai, emocijos, vidinės būsenos, nuotaikos. Subtili mistinė linija šioje kūrinio dalyje dar glaudžiau persipina su tikrove. Netikėtai paaiškėja, kas ir iš kur, tas baltas plėšrus paukštis, sapne persekiojantis Viktoriją pamilusį vaikiną Tomą. Tačiau tai sužino ne Tomas, o... pati Viktorija. Beje, ją taip pat aplanko pranašingas sapnas. Tik mergina pasistengia jį kuo greičiau pamiršti: sapnas slogus, kupinas įtampos ir pavojų, kurių jai ir taip netrūksta.
Autorė ir toliau daug dėmesio skiria kūrinio herojų jausmų pasauliui: netikėti siužeto vingiai padeda atsiskleisti romano veikėjams, leidžia skaitytojams visapusiškai pažinti jų charakterius, suprasti iš pirmo žvilgsnio visai nesuprantamus poelgius bei tokių poelgių motyvus. „Visų pirma, jie juk yra žmonės. Ryškios, įdomios ir savitos asmenybės. Kaip ir visi žmonės jie klysta, vieni mokosi iš savo klaidų, kai kurie tų klaidų nepripažįsta. Jie gyvena savo gyvenimus“, – taip romano „Juodojo mėnulio vaikai“ herojus apibūdina knygos autorė, antrojoje romano dalyje per tam tikrus įvykius atskleidžianti šeimos problemų ištakas.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos Kurhauzo medinė dalis netrukus įgaus senąjį, daugelio kiek primirštą savo veidą – pagal parengtą restauracijos projektą jau gautas leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Šiuo etapu atgims Kurhauzo medinės dalies fasadas.


Šeimoms draugiškoje Palangoje, gerinant miesto infrastruktūrą, kasmet atsižvelgiama ne tik į suaugusių miestiečių bei svečių, bet ir į vaikų poreikius. Vienas įgyvendinamų mažiesiems skirtų projektų – modernių žaidimų aikštelių įrengimas daugiabučių namų kiemuose.


Ketvirtadienio vakarą į Palangos miesto viešąją biblioteką rinkosi tie, kurie iš pirmų lūpų norėjo išgirsti apie praėjusiais metais „Eglės“ leidykloje išleistos knygos „Juodojo mėnulio vaikai“ tęsinį. Romaną palangiškiams pristatė jo autorė, Angel slapyvardžiu pasirašiusi Andželika Bubelytė, 2012-ųjų rudenį supažindinusi...


Vaikų sveikata – tautos kultūros dalis  1

Regina LELIENĖ Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ direktorė , 2013 07 18 | Rubrika: Sveikata

Lopšelio-darželio ,,Žilvinas“ pedagogai, įgyvendindami Valstybinės sveikatą stiprinančių mokyklų plėtros programos nuostatas, organizavo pedagogams seminarą ,,Vaikų sveikata – tautos kultūros dalis“ ir kvalifikacijos tobulinimo programą minėtos asociacijos nariams ,,Vaikų sveikatos, kaip tautos kultūros dalies įgyvendinimas lopšelyje-darželyje“.


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Penktadienio popietę į Palangos miesto viešąją biblioteką rinkosi tie, kurie iš pirmų lūpų norėjo išgirsti apie šiais metais „Eglės“ leidykloje išleistą knygą „Juodojo mėnulio vaikai“. Romaną palangiškiams pristatė jo autorė, Angel slapyvardžiu pasirašiusi Andželika Bubelytė.


U-17 taurės turnyre lietuviams – antroji vieta

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 09 01 | Rubrika: Miestas

Praėjusį šeštadienį kurorte baigėsi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) U-17 taurės turnyras. Iki finalo prasibrovusi Lietuvos rinktinė po atkaklios kovos nusileido Ukrainos futbolininkams ir užėmė antrąją vietą. Jauniesiems tautiečiams pergalė buvo ranka pasiekiama, tačiau Ukrainos rinktinei pasisekė dukart išlyginti rezultatus, o po dramatiškos baudinių serijos ir nugalėti.


Tiltas į jūrą – neatskiriama kurorto dalis

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 07 03 | Rubrika: Miestas

Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas, įsikūręs prie Baltijos jūros, neįsivaizduojamas be savųjų simbolių, kurie taip mylimi tiek vietinių gyventojų, tiek ir poilsiautojų. Birutės, Naglio kalnas, Botanikos parkas, Tiškevičių rūmai, žinoma, tiltas į jūrą – neatskiriama kurorto dalis.Skaityti daugiau...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius