Palangiškiams pristatyta Gražinos Didelytės Lietuva

 

Penktadienio vakarą Palangos viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Gražinos Didelytės Lietuva“ pristatymas. Knygą pristatė ir apie žymios lietuvių grafikės Gražinos Didelytės kūrybą pasakojo socialinių mokslų daktaras Vygandas Čaplikas.   Žingsnis į kūrybos žemę Įtaigiai ir emocingai gausiai iliustravęs pasakojimą vaizdo medžiaga menininkės bičiulis V.Čaplikas, pasirūpinęs knygos-albumo leidimu, priminė susirinkusiesiems, kad ši knyga – tai ketvirtasis mėginimas įžengti į grafikės, iliustruotojos G.Didelytės (1938-2007) paliktą kūrybos žemę. Ieškant paramos leidiniui sėkmingai talkino ilgus metus su dalininke bičiuliavęsis rašytojas Kazys Saja, vėliau sutikęs parašyti knygos įvadą. „G.Didelytės kūrybinis palikimas – didžiulis, sunkiai aprėpiamas, išsisklaidęs po privačias kolekcijas, rinkinius, muziejus, užsienius. Nemažai truko dailininkės darbų paieškos“, – prisipažino knygos rengėjas V.Čaplikas. „Gražinos Didelytės Lietuva“ išleista Jungtinėse Valstijose veikiančio Gražutės Šlapelytės-Sirutienės fondo lėšomis. V.Čaplikas priminė, jog dailininkė yra nekart rengusi savo kūrybos parodas Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje, kurio steigėja ir fundatorė buvo G.Šlapelytė-Sirutienė. Trys knygos, pristačiusios G.Didelytės kūrybą po jos mirties, atsidūrė fondo, kuriam vadovauja Albinas Markevičius, akiratyje, ir jie pasiūlė paramą ketvirtosios leidybai. Vienintelis dalykas, kurio pageidavo fondas, – kad knyga pasiektų visas viešąsias Lietuvos bibliotekas ir gimnazistus.   Baltų priešistorė ir Lietuvos istorija Į leidinį surinkti G.Didelytės darbai, susiję su baltų priešistore ir Lietuvos istorija. Leidinį sudaro devyni chronologiškai išdėstyti skyriai – pradedant kūriniais, skirtais gintaro atsiradimui, baigiant dabartimi. Kiekvienam skyriui V.Čaplikas parašė po įvadą, kiekvienam kūriniui – po keletą jį paaiškinančių eilučių. Kaip jau   anksčiau žurnalistams buvo minėjęs V.Čaplikas, ofortų, piešinių autorė G.Didelytė mėgo „šuoliuoti“ per epochas, gebėjo labai talentingai sieti praeities kodus su dabartimi. Cinko plokštes grafikė raižydavo paprasta siuvimo adata, neteisingas brūkštelėjimas – ir kūrinys nueidavo perniek. Ciklas „Burtai“ mena baltų provaizdžius. Kitame skyriuje atsiduriame ties baltiškosios kultūros ištakomis. Dailininkė labai mėgo Lietuvos valstybės kūrimo tarpsnį, kunigaikščių epochą. Toliau knygoje išsiteko Lietuvos priespaudos tarpsniui, švietėjams, knygnešiams, tarpukario Lietuvos asmenybėms skirti kūriniai, taip pat okupacijos, tremties, pokario, rezistencijos temomis sukurti darbai. Devintojo skyriaus ofortuose išsiskleidė tautos Atgimimo, valstybės atkūrimo dvasia – laisvos tėvynės erdvės. „Neturime kito dailininko, kuris su tokia energija skverbtųsi į baltų pasaulėjautą, istoriją. Ir visomis kryptimis“, – teigė knygos sudarytojas V.Čaplikas.   Pelnė tarptautinį pripažinimą Gražina Didelytė gimė Kaune. Baigusi S.Nėries vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno Politechnikos institutą studijuoti chemiją. Po metų įstojo į to paties instituto statybos fakultetą architektūros specialybę. Baigė tris kursus ir 1961 m. perstojo į Lietuvos dailės institutą, grafikos specialybę. Nuo 1968 m. pradeda aktyvią kūrybinę veiklą. Dalyvauja parodose Lietuvoje, užsienyje, iliustruoja knygas. Daugelis kūrinių apdovanojami diplomais, medaliais, ypač už ekslibrisus.
Dailininkė sukūrė estampų, daugiausia ofortų (ciklai: „Giesmė apie medį“, 1970 m., „Svirskio Lietuva I-II“, 1975 m., „O tėviške“, I–VII, 1976 m., pagal J. Marcinkevičiaus poeziją, „V. Mykolaičio-Putino atminimui“ I–II, 1978 m., „Akimirkos“ 1982 m., „Rudnios raistas“ I–IV, 1991 m.), apie 700 ekslibrisų (Vytautas Kubilius, Bronius Kutavičius, Danielius Sadauskas, 1983 m.), smulkiosios grafikos kūrinių, piešinių, iliustravo knygų. Kūryboje vyrauja metaforiški žmogaus būties ir vidinių būsenų vaizdai, lietuvių mitologijos ir etnografijos, nuo devintojo dešimtmečio pabaigos – tremties ir rezistencijos temos. Pelnė daugybę tarptautinių dailės parodų apdovanojimų. 2006 m. Italijos J. V. Gėtės instituto išleistoje pasaulio intelektualų antologijoje „Pasaulėvaizdis“ šalia žymiausių pasaulio veikėjų – tokių kaip Kofi Ananas, Vaclovas Havelas, Dalai Lama, Česlovas Milošas ir kiti – minčių, šalia 128 pasaulio dailininkų buvo patalpintas ir Gražinos Didelytės kūrinys „Ikaras“.
2007 m. Amerikos bibliografijos institutas Gražiną Didelytę paskelbė „Metų moterimi“.