Konferencija „ Kokių investicijų reikia Palangai“  sukvietė visą būrį verslo ekspertų-įžymybių.

Konferencija „ Kokių investicijų reikia Palangai“ sukvietė visą būrį verslo ekspertų-įžymybių.

Palangos ateities perspektyvos – geros, tik reikia išnaudoti visas kurorto galimybes

Linas JEGELEVIČIUS, 2015 01 19

Palangos kurorto vystymo perspektyvos – geros, bet miesto ateitis būtų dar šviesesnė, jeigu būtų labiau išnaudojama Palangos ir Klaipėdos, kaip vieno regiono, sinergija, sparčiau sprendžiami žemės nuosavybės klausimai ir labiau pasitikima vietos verslu – bene tokia buvo viena svarbiausių praėjusį penktadienį „Vanagupėje“ įvykusios konferencijos „Kokių investicijų reikia Palangai„ temų.
Konferencijos organizatoriai – tarp jų, ir buvęs susisiekimo viceministras Arūnas Štaras – į Palangą sukvietė būrį verslo ekspertų-įžymybių: Robertą Dargį, įmonių grupės „Eika“ įkūrėją, Pramoninkų konfederacijos ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentą, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentą Žilviną Šilėną, vienos didžiausių šalyje nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ valdybos pirmininką Vytą Zabilių, Vytautą Pakalnį, buvusį Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiąjį architektą Mindaugą Pakalnį, Gražvydą Jakubauską, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorių, ir kitus. Renginyje dalyvavo ir būrys Palangos miesto bendruomenės atstovų, Tarybos narių: vicemeras Saulius Simė, Vytautas Stalmokas, Nerijus Stasiulis, Elena Kuznecova ir kiti.
„Apskritai kalbant, Palangos vystymosi perspektyvos – neblogos, bet miestui lieka svarbūs lyderystės, iniciatyvos, jaunų žmonių emigracijos klausimai“, – sakė R. Dargis.
Bet jie, kalbėtojas sutiko, opūs visai Lietuvai: „Tik Vilnius išlaiko gerą gyventojų – ir jaunimo – skaičių. Kalbant apie regionų augimą, Vilniaus ir Klaipėdos regionai turi didžiausią potencialą. Žinoma, ir Palanga“, – sakė žymus verslininkas.
Kalbėdamas apie pavyzdinę atskirų regionų plėtrą, R. Dargis pasitelkė Ventspilio Latvijoje ir Moravijos-Silezijos Čekijoje pavyzdžius.
„Ventspilis Latvijoje ir Druskininkai Lietuvoje galėtų būti du artimiausi gero, kompleksinio regionų vystymo pavydžiai“, – sakė R. Dargis.
Bet, anot jo, ir jie neprilygsta Estijai, kurioje kiekvienais metais atsidaro „po du uostelius su išvystyta infrastruktūra“.
„Pažiūrėkime: net Klaipėdoje neturime rimto pramoginių laivų uosto“, – pastebėjo konferencijos dalyvis.
Jis įsitikinęs, kad Palangai siekiant spartesnio vystymosi, būtina „dirbti kartu su Klaipėda“.
Tarp kitų „vaistų“ Palangai R. Dargis minėjo turizmo krypčių „perstūmimą“ – iš Rytų į Vakarus, valdžios sprendimų skaidrumo didesnį užtikrinimą, siekimą išlaikyti mieste darbingus žmones, ypač jaunimą.
„Pakeliui nuo centro į „Vanagupę“ pastebėjau vos apie dešimt žmonių. Mažai tokiam miestui – be žmonių nebus ir miesto augimo“, – sakė „Eikos“ įkūrėjas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sakė, kad institutas kiekvienais metais sudaro savivaldybių indeksą.
„Super receptus“, kas geriausia tinka miestui, žinoma, geriausiai žino vietos žmonės. Apskritai vietos valdžioms būdinga ką nors sumąstyti, suprojektuoti, pasiskolinti ir pastatyti, o paskui galvoti, kas iš to išeina. Mano įsitikinimu, iniciatyva turi eiti iš pačių žmonių – jie turi spręsti, ko reikia. Turi pildytis žmonių svajonės, o ne mero“, – sakė Ž. Šilėnas.
Palangos „reliktu“ jis vadino kino teatrą „Naglis“, kurio reikalai nesprendžiami, vadovaujantis tuo, kad tai – valstybės turtas.
„Rimta problema“ jis vadino savivaldybės įmonių vadovų samdymą pagal „partinę liniją“.
„Tai būdinga visoms savivaldybėms. Bet partiškumas ir profesionalumas nėra tas pats“, – pabrėžė Ž. Šilėnas.
Daugeliu aspektų, jis pažymėjo, Palanga priklauso didžiausių miestų „kategorijai“.
„Bet tai nėra visada jos privalumas“, – sakė LLRI prezidentas.
„Pagal investicijas Palanga atrodo gerai, skaičiuojant jas vienam gyventojui, miestas atrodo labai gerai ir tarp didžiųjų miestų. Socialine prasme, pagal socialinių išmokų išmokėjimą, Palanga taip pat gerai atrodo“, – Ž. Šilėnas komentavo kasmetinius savivaldybių indeksų rezultatus.
Pasak jo, Palangos miesto savivaldybėje, palyginti su kitomis, yra per didelis savivaldybei priklausančių nenaudojamų pastatų skaičius.
„Logiškai kyla klausimai: kodėl jo nepavyksta parduoti? Kodėl tuomet išlaikoma kaina, jei nepavyksta parduoti? Bet kuriuo atveju, nenaudojamo turto reikėtų atsikratyti“, – sakė Ž. Šilėnas.
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas sakė, kad Palangos oro uostas yra unikalus, nes per metus aptarnaujantis apie 130 tūkstančių keleivių (dar prieš kelis metus džiaugėmės, kad skraidina 80 tūkstančių), jis dirba pelningai.
„Gal kas nors pasigenda daugiau ir įvairesnių skrydžių – į Rusiją, Baltarusiją ar Londoną, bet Palangos oro uostas turi skrydžius, kurie turi pridėtinę vertę. Lietuvos kontekste, Palangos pasiekiamumas yra labai geras. Palangai pavyko atsilaikyti prieš Ventspilio oro uostą. Bet daugeliu prasmių, Ventspilis – pavyzdys, kaip reikia tvarkytis“, – sakė G. Jakubauskas.
Anot jo, Palanga turi labai gerą klientą – Šiaurės šalių oro bendrovę SAS.
„Viliodami savivaldybių pinigais pigius vežėjus, Palanga rizikuoja prarasti žinomą, gerą klientą“, – įspėjo Susisiekimo ministerijos atstovas.
Anot jo, „Wizz Air“ ir „Raynair“, susiviliojęs kelių municipalitetų sumestais kokiam nors skrydžiui pinigais, tą regioną po kelių metų palieka.
„Tokių pavyzdžių nemažai Ispanijoje ir Italijoje“, – pastebėjo G. Jakubauskas.
„Palangai į naudą išeis ir Lietuvos oro uostų sujungimas į vieną įmonę, – įsitikinęs jis. – Tokie susijungimo procesai vyksta visame pasaulyje. Oro uostai Baltijos šalyse pirmiausia ssiujungė Estijoje“.
Ministerijos departamento direktorius papasakojo, kaip jis asmeniškai prisidėjęs, „ištraukiant Palangos aplinkkelio projektą iš ministerijos stalčių“.
Bet Šventosios jūrų uosto atgaivinimui Palanga, anot G. Jakubausko, „tikrai negali tikėtis europinių pinigų“.
„Europos Komisija mano, kad Šventosios jūrų uostas neturi nieko bendra su Europos susisiekimo infrastruktūros gerinimu. Tik jai skiriami europiniai pinigai“, – sakė kalbėtojas.
Jis pastebėjo, kad Palanga yra vienas saugiausių miestų šalyje, kuriame mažai eismo įvykių ir kuriuose nežūva žmonės. „Viena iš priežasčių – kurorte eismas yra organizuojamas pakankamai gerai“, – sakė svečias iš Vilniaus.
Žymus Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis, prisidėjęs ne prie vieno sostinės architektūrinio sprendimo, sakė, kad Šventosios – ypač jos jūrų uosto – vystymas yra svarbus visos Palangos, kaip vieno iš regioninių traukos centrų, užduotis.
„Uosto techninis projektas yra pabaigtas, medžiaga atiduota gauti statybos leidimui. Bet Klaipėdos jūrų uostas investicijas į Šventosios jūrų uostą nukėlė 2016–2020 metams. Būtent investicijų nebuvimas, kartu su nebaigtomis statybomis, yra didžiausios Šventosios problemos“, – įvardijo M. Pakalnis.
Jo nuomone, Šventojoje trys pagrindinės turistų srautų traukos vietos galėtų telktis apie miestelio centrinę dalį – ypač būsimą mariną, „Energetiką“ ir „Auksines kopas“.
„Deja, dabar tėčiams, kaip man, Šventoji gali pasiūlyti tik pigaus alaus, o vaikui – nueiti iki „beždžionių“ tilto ir ant jo pasisupti“, – pastebėjo konferencijos dalyvis.
„Kad tai nebūtų vienintelės Šventosios atrakcijos, reikėtų pamiškę paversti rekreacijos zona, ir, žinoma, atstatyti jūrų uostą, kuris, kaip marina su kavinėmis ir promenada, taptų gyvenvietės didžiausiu traukos centru“, – sakė M. Pakalnis.
Jis priminė, kad prieškariu Šventosios jūrų uoste lankėsi prezidentas Antanas Smetona, o viduramžiais Rygos pirkliai skundėsi iki šiol išlikusiuose laiškuose, kad „dėl Šventosios jūrų uosto spartaus vystymosi Rygos uostas praranda pirklius“.
Pavyzdžiais Šventajai galėtų būti mažieji šiaurės šalių, Ispanijos uostai su savo išvystytomis rekreacinėmis erdvėmis.
„Sujungus Šventosios pietines ir šiaurines dalis į vieną rekreacinę zoną, turėtumėme visai kitokią Šventąją“, – pastebėjo prelegentas.
Jo padarytoje Šventosios jūrų uosto vizualizacijoje – ir apžvalgos aikštelė, kurios forma būtų kaip legendinio laivo „Titanikas“ priekis, ir kavinės, ir promenada, ir žaliosios zonos.
„Ober-Haus“ valdybos pirmininkas Vytas Zabilius sakė, kad Palangoje nekilnojamojo turto kainos nusileidžia tik kainoms Vilniuje ir Neringoje.
„Palangoje, beje, yra nemažas nekilnojamojo turto pasirinkimas. Kalbant apskritai, Palangai trūksta tik sveikatingumo ir poilsio objektų“, – pastebėjo V. Zabilius.
Arūnas Štaras sakė, kad konferencija padės Palangai „geriau suvokti“ savo vystymosi galimybes.
„Palanga turi tikrai gerą potencialą, tik jį reikia maksimaliai efektyviai išnaudoti“, – pabrėžė A. Štaras.
Jis prisipažino, kad jam itin aktuali pasirodė R. Dargio pasiūlyta idėja dėl Klaipėdos „priartinimo“ prie Palangos.
„Juk ne tik Klaipėdos rajono kaimeliuose ir laukuose gali kurtis jaunos klaipėdiškių šeimos. Nuo Nemirsetos iki Klaipėdos naujuoju keliu – visai arti, o Palanga gali pasiūlyti kur kas daugiau socialinių paslaugų. Todėl būtina išnaudoti uostamiesčio ir Palangos sinergiją“, – sakė buvęs viceministras.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



atėjūnai... 2015-01-20 21:15 (. / IP: 86.100.63.40)
Grybautojai....

Taip pat skaitykite

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų perversmų. Paradoksas, bet mūsų nūdienos ekonomikos nebespėja su technologiniais pokyčiais. Iššūkių vis daugėja – idėjų trūkumas, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei jų pritaikomumas, didėjanti atskirtis tarp technologijoms reikalingų kompetencijų...


Sudegusi ir sunykusi medinė Kurhauzo dalis grąžinama palangiškiams – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei. Kultūros paveldo departamentas įpareigotas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą.


Kovo 15 d. Lund mieste, Švedijoje, vyko kelių dienų konferencija „Nauji verslo modeliai menui ir kultūrai“, skirta skatinti verslo, kultūros bei valstybės institucijų atstovam, norintiems keistis žiniomis bei patirtimi. Tarp Danijos, Švedijos, Italijos, Prancūzijos bei kitų šalių specialistų, Lietuvai konferencijoje atstovavo Palangos miesto savivaldybės...


Palangos miesto vadovai su aviakompanijos „Ryanair“ atstovais trečiadienį aptarė bendradarbiavimo galimybes rinkodaros srityje, didinant Palangos kurorto žinomumą Europoje. Susitikimo metu konstatuota – Palanga yra patraukli turistams, todėl būtina, pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis bei organizuojant pažintinius turus žiniasklaidos atstovams, kuo plačiau...


„Veolia“ investicinis ginčas prieš Lietuvą gali turėti poveikį visų grupės įmonių, tarp jų ir „Litesko“, veiklai Lietuvoje. Prie ieškinio gali būti prijungti atskirų savivaldybių ir atskirų pareigūnų diskriminaciniai veiksmai ir pareiškimai, galintys turėti įtakos „Veolia“ įmonių veiklai. 


Palangos kurorto vystymo perspektyvos – geros, bet miesto ateitis būtų dar šviesesnė, jeigu būtų labiau išnaudojama Palangos ir Klaipėdos, kaip vieno regiono, sinergija, sparčiau sprendžiami žemės nuosavybės klausimai ir labiau pasitikima vietos verslu – bene tokia buvo viena svarbiausių praėjusį penktadienį „Vanagupėje“ įvykusios konferencijos...


Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto Garbės pilietis Romualdas Budrys šiuo metu stiprina jėgas Palangos reabilitacinėje ligoninėje ir neslepia džiaugsmo dėl čia tvyrančios ramybės ir geros atmosferos. Patinka ligoninės aplinka „Kaip sakydavo mano tėtis, susinešiojo klumpės, reikia padkalėjo. Tai ir man atėjo laikas pasiremontuoti. Čia gera...


Kas yra karjera? Ar galima pradėti dėliotis jos planą dar mokykloje? Ar verta tai daryti ir kaip tai daryti, kad teisingai pasirinktum būsimąją profesiją ir pamažu siektum jos planuodamas ir ateities perspektyvas? Į visus šiuo klausimus praėjusį penktadienį projekto „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas bei plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“...


Trečiadienį, Nemirsetoje, buvo paskelbta europinius standartus atitinkančio kempingo statybų pradžia. Būsimųjų pastatų pamatų vietoje Palangos miesto meras Š. Vaitkus bei UAB „Klaipėdos apdaila“ direktorius M. Šlyžius įkasė kapsulę su laišku ateities kartoms.


Šįmet sukako 22 metai, kai gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau dar ir šiandien dažno lietuvio galvoje sukasi mintis: „Ar dėl tokios Lietuvos kovojome?“.  Didelė jaunų žmonių emigracija, nedarbas, didėjantis savižudybių skaičius pasako kur kas daugiau nei žodžiai. Tačiau galbūt dabar pats metas atsigręžti į mūsų senolius, kurie užuot koneveikę valdžią...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius