Palangos gimtadieniui – pirmoji palangiškių sueiga

Palangos gimtadieniui – pirmoji palangiškių sueiga

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 31

Sekmadienį, kovo 30-ąją atverstas dar vienas mūsų miesto istorijos puslapis. Pirmąkart minint 1921 metų kovo 30-ąją – datą, kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, – Kurhauzo salėje pačios miesto bendruomenės iniciatyva surengta pirmoji Palangos gimtadieniui skirta palangiškių sueiga. Pirmoji, nuo kurios, kaip tikima, bus pradėta nauja tradicija – švęsti mūsų miesto gimimo dieną ir Palangos vėliavos savaitę, truksiančią iki balandžio 5-osios, tą dieną 1253 metais žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą buvo paminėtas Palangos vardas.

 

Pradėta nauja tradicija

„Šiandien – ta diena, kai norime pradėti naujas tradicijas. Tikimės, kad palangiškių sueiga Palangos gimtadienio proga nuo šiol vyks kasmet, o šia proga išsakyti linkėjimai miestui ir idėjos, kaip būtų galima ir Palangą, ir Šventąją padaryti dar gražesnes ir patrauklesnes ir patiems gyventojams, ir mūsų svečiams, per laiką taps tikrove“, – į palangiškių pilną Kurhauzo salę įnešus Lietuvos ir Palangos vėliavas sakė šventę vedęs miesto Tarybos narys, Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis.

O kad idėjos tikrai gali tapti tikrove, geriausiai įrodė ir pati palangiškių sueiga – šventė, kuri bendromis aktyvių miesto bendruomenės narių bei kultūrininkų jėgomis surengta per rekordiškai trumpą laiką – praktiškai per savaitę.

Tarybos ir Palangos mero vardu susirinkusiuosius pasveikino vicemeras Saulius Simė, nuoširdžiai dėkojęs šventės idėjos autoriui Vitaliui Bernardui Litvaičiui, jam talkinusiam Fotobienalė.LT prezidentui Adui Sendrauskui ir renginio „vairininkui“ N. Stasiuliui.

V. B. Litvaitis savo ruožtu priminė, kad prieš porą savaičių jam tekę kiek nusivilti: į jo pasiūlymą, kaip reikėtų paminėti Palangos gimtadienį, buvo pažiūrėta skeptiškai.

„Tada aš pagalvojau: o kas tu toks, ponas Vitaliau, kad ateitum, padėtum ant stalo idėjų krepšį ir lauktum, kad kažkas jas įgyvendintų? Gal geriau ne prašyti, kad mus pakviestų į šventę, o patiems, miestiečiams, sukurti šventę ir į ją svečius pasikviesti?“ – sakė V. Litvaitis.

Jo žodžiais, didžiausias priešas yra abejingumas. Tačiau žvelgiant į pilną palangiškių Kurhauzo salę yra vilties, kad abejingų Palangos gimtadieniui nebus, ir kad ši šventė taps gera, gražia tradicija.

 

Sveikino garbūs svečiai

Į pirmąją palangiškių sueigą atvykęs Seimo narys Pranas Žeimys nuoširdžiai pasidžiaugė pačių palangiškių iniciatyva surengta švente ir taip pat linkėjo jai tapti tradicine.

„Jeigu atvirai – žinojau tik apie balandžio 5 dieną, kai pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Palangos vardas. O kovo 30-osios atmintis nebuvo užfiksavusi“, – paatviravo Seimo narys, palinkėjęs Palangai ir Šventajai karštos vasaros ir derlingo rudens. O taip pat – visiems būti vieningais, dirbti kartu ir kelti bei įgyvendinti tokias idėjas, kurios Lietuvai parodytų, jog Palangos krašte galvojama ne vien apie viešąjį maitinimą ir svečių nakvynę. Ir kodėl gi nepasvajoti kad ir apie povandeninį restoraną prie Palangos tilto su filialu Šventojoje?

Švietimo ir mokslo viceministrė, Palangos miesto tarybos narė Genoveita Krasauskienė linkėjo, kad tradicine tapsiančioje Palangos gimtadieniui skirtoje sueigoje gimtų dar viena tradicija – prisiminti ir pagerbti tuos žmones, kurie įvairiose srityse – ypač švietimo ir kultūros – garsina Palangos vardą ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

Garbių svečių – o gal namiškių, vis dėlto – palangiškių, – iš sostinės sveikinimus papildė maestro Eduardas Kaniava, pasveikinęs Palangą ir palangiškius ir, akomponuojant pirmojo Palangos valsčiau viršaičio anūkui, S. Vainiūno meno mokyklos mokytojui V. Paulauskui padovanojęs tris kūrinius.

 

Primintos senos ir naujos datos

Sueigoje kalbėjęs archeologas, habilituotas mokslų daktaras akademikas Vladas Žulkus priminė ir dar vieną svarbią Palangai datą. Tiesa, kaip pats sakė, toji data esanti kiek mitinė, nes ją patvirtinančių istorinių šaltinių nerasta – ji tik užrašyta XV a. šaltiniuose. Kalbama apie 1161 metų birželio 15 d. – neva tądien Palangoje išsilaipinęs Danijos karalius kartu su vyskupu pradėjęs krikštyti kuršius. Ir jeigu minėtume būtent šią datą kaip mūsų miesto gimtadienį, Palanga būtų senesnė ne tik už Vilnių, bet ir už Kernavę.

Tikrais istoriniais šaltiniais paremtą datą palangiškiams priminė Kretingos rajono tarybos narė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė: 1794 m. balandžio 23 dieną iš sostinės, Vilniaus, į Palangą atkeliavo pirmasis „biurokratinis raštas“, parašytas ne lenkų, o lietuvių kalba su žemaičių kalbos atspalviais – valstybės iždas taip atsakė savo seniūnus skundusiems palangiškiams. Tad, praėjus 220 metų po pirmo Lietuvos istorijoje tokio pobūdžio lietuvių kalba parašyto dokumento, palangiškiams linkėta, kad jie visus raštus gautų savo gimtąja, o ne lenkų, rusų, anglų ar Briuselio kalba rašytus.

Patį šviežiausią istorijos faktą paminėjo Palangos krašto muziejus direktorius Jūratis Liachovičius: pernai pagaliau įkurtas ir nuo šių metų vasario pradėjo funkcionuoti muziejus, apie kurio būtinybę kalbėta dar nuo 1923 metų. Ir nors muziejus dar neturi patalpų – vila Anapilis turėtų būti restauruota po kokių poros metų, jam jau padovanota apie 400 eksponatų. Paminėjęs, kad tikimasi, jog muziejaus ekspozicijos bus ne tik Anapilyje, bet ir vilose „Romeo“ bei „Džiuljeta“, J. Liachovičius akcentavo būtinybę įkurti filialą ir Šventojoje.

 

Linkėjimai ir pasiūlymai

Priminus, jog 1921 kovo 30 dieną kartu su Palanga prie Lietuvos buvo prijungta ir Šventoji, N. Stasiulis pakvietė žodį tarti šventojiškius. Pasidžiaugęs, kad šventės logotipe esama ir Šventosios herbo, miestelio seniūnas Eugenijus Čilinskas priminė šio heraldinio ženklo, kurio autorius – šventojiškis menininkas Petras Baronas, o taip pat ir himno kūrimo istoriją.

„Kaip gražiai čia, kaip ir laikraščio „Palangos tiltas“ vinjetėje, mūsų Šventosios laivas prisiglaudė prie Palangos karūnos. Esam dvi sesės – mažoji ir didžioji. Paprastai mažiesiems šeimoje skiriama daugiau dėmesio, tikimės, kad taip bus ir mūsų šeimoje“, – žaismingai kalbėjo Šventosios seniūnaitis Ramutis Šeštokas. O Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius, pasveikinęs Palangą su gimtadieniu, pasidžiaugė, kad užsimezga ne tik dialogas tarp Palangos ir Šventosios, bet ir prasideda rimti darbai bei projektai.

Ilgametis Palangos vadovas Danas Puodžius priminė ne tik džiaugsmingus, bet ir skaudžius Palangai istorijos momentus: 1967 m. vėtrą bei 1982 metų tanklaivio „Globe Assimi“ avariją, kurios metu į paplūdimius išsiliejo 10.000 t mazuto, – ir linkėjo palangiškiams būti visada tokiems vieningiems, kaip tada, kai vos ne šaukštais valė Palangos pakrantes. Ir minėjo, jog verta būtų pagerbti tuos, kurie per pastarąjį pusšimtį metų prisidėjo prie kurorto augimo ir gražėjimo – statybininkus.

Įdomų pasiūlymą palangiškiams pateikė „Lietuvos ryto“ korespondentas Alvydas Ziabkus: palinkėjęs, kad dažniau miesto bendruomenės balsą išgirstų kurorto valdžia, jis siūlė prie partijų pagrindu renkamos miesto Tarybos suburti visuomenės tarybą, į kurią įeitų ir Palangos, ir Šventosios bendruomenių atstovai, ir verslo, ir kultūros žmonės. Tokia taryba galėtų rinktis kas mėnesį ir diskutuoti miestui svarbiais klausimais, o bent vienas iš jų, pakeitus miesto Tarybos reglamentą, galėtų būti teikiamas svarstyti politikams.

 

Įteikta 30 vėliavų

Po jaunosios smuikininkės Brigitos Ivanauskaitės atliktų kūrinių prasidėjo bene smagiausia šventės dalis: kurorto švietimo ir kultūros įstaigų atstovams, taip pat – meno kolektyvams, atstovausiantiems Palangai Dainų šventėje, išdalinta trisdešimt Palangos miesto vėliavų.  

Pirmosios dvi vėliavos įteiktos šventės idėjos autoriui V. B. Litvaičiui ir ją organizuoti padėjusiam A. Sendrauskui.

Kaip sakė N. Stasiulis, ateityje ketinama pasiūlyti Savivaldybės tarybai patvirtinti Palangai svarbių istorinių bei kultūrinių dienų sąrašą, kuomet palangiškiai bus kviečiami pastatus papuošti savo miesto vėliavomis.

Vėliavomis apdovanotieji ir Palangą su gimtadieniu sveikinę svečiai bei namiškiai atminčiai įsiamžino bendroje nuotraukoje. O po improvizuotos fotosesijos turėjo progos pasiklausyti ir pasigėrėti kurorto vardą jau ne pirmus metus Lietuvoje ir Europoje garsinančio folkloro ansamblio „Mėguva“ koncerto. O mėguviškiams uždainavus „Ant marės krašto, Palangos miestely“ šventės dalyviai pritarė dainai atsistoję...


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangoje – pirmoji meno degustacija

"Palangos tilto" informacija, 2019 06 07 | Rubrika: Kultūra

Pirmą kartą į Palangą, į „Ramybės“ galeriją, atkeliauja originalus projektas – meno degustacija. Palangiškius ir poilsiaujančius miesto svečius tik vieną – birželio 9-osios vakarą – suburs meno degustacijos „išradėja“ ir kuratorė Vilma Jankienė. Vilniuje įsikūrusi „AP galerija“ jau ketvirtus metus organizuoja...


Kitą savaitę, spalio 18 d., Palangoje, adresu Klaipėdos pl. 59, duris atvers pirmoji šiame mieste ir 39-oji šalyje „Lidl“ parduotuvė.


Jūros diena, Baltų vienybės diena, šventojiškių sueiga


Pirmąkart švęstos Palangos dienos vainikuotos netradicine Viešojoje bibliotekoje surengta paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“. Vieną dieną vykusioje parodoje pristatyti neeiliniai eksponatai, liudijantys mūsų miesto istoriją. Nuo dešimtos valandos į Palangos miesto viešąją biblioteką iki pat 15 valandą skelbto klasikos atlikėjų...


Palangos gimtadieniui – pirmoji palangiškių sueiga

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 31 | Rubrika: Miestas

Sekmadienį, kovo 30-ąją atverstas dar vienas mūsų miesto istorijos puslapis. Pirmąkart minint 1921 metų kovo 30-ąją – datą, kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, – Kurhauzo salėje pačios miesto bendruomenės iniciatyva surengta pirmoji Palangos gimtadieniui skirta palangiškių sueiga. Pirmoji, nuo kurios, kaip tikima, bus pradėta nauja tradicija –...


Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Savivaldybės tarybos narys Mindaugas Skritulskas praėjusį penktadienį apsilankė Vilniuje ir pasveikino Premjerą Algirdą Butkevičių jubiliejinio, 55-ojo gimtadienio proga. Šis sveikinimas maloniai nustebino Ministrą Pirmininką – A. Butkevičius prisipažino nesitikėjęs, jog sulauks sveikintojų iš taip toli.


Rugsėjį Šventojoje – bendruomenės sueiga  1

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 09 09 | Rubrika: Miestas

Šventojoje, pirmąkart jos istorijoje, planuojamas didelis bendruomenės sambūris. Rugsėjo 28-29 d. galėsite išvysti šventojiškių ir Šventosios mylėtojų kūrybos parodas, miestelio plėtros projektų pristatymus, meninę akciją „Pirmąkart Šventojoje“, tarptautinį jėgos aitvarų ir burlenčių turnyrą „Baltų vienybė”....


Stichinės nelaimės Japonijoje kraupūs padariniai nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Tragedijos atodūsiai pasiekė ir Palangą, tačiau jie, regis, nelabai sujaudino net ir gerai Palangos visuomenei žinomų palangiškių. Laimei, paprastų palangiškių širdys – ne ledinės.


Savaitgalį Sporto centro salėje įvyko Salės futbolo turnyras Palangos sporto mokyklos taurei laimėti, kuriame susirungė penkios komandos iš Palangos, Naujosios Akmenės, Gargždų, Vilniaus ir Šiaulių. Šeimininkams teko žaisti su stipriomis komandomis, tačiau visgi jie buvo nenugalimi ir užtikrintai užėmė garbingąją pirmąją vietą.


Praėjusio sekmadienio vakarą, kai kurorte nurimo „Palangos stinta 2009“ šurmulys, viešbutyje „Palangos vėtra“ duris atvėrė fotografijos galerija „Vėtra“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius