Į Palangos mokinių savivaldų forumą susirinko per 70 aktyvių kurorto moksleivių.

Į Palangos mokinių savivaldų forumą susirinko per 70 aktyvių kurorto moksleivių.

Palangos moksleiviai – apie Lietuvos moksleivių sąjungą

2014 02 17

Praėjusį spalį Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyrius gausiame Palangos mokinių savivaldų forume, į kurį susirinko per 70 aktyvių kurorto moksleivių, aktyviai dirbo įvairiose grupėse, išklausė Palangos mokinių savivaldų informavimo centro (MSIC) laikinojo pirmininko Žygimanto Mitkaus pristatytą Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus metinę ataskaitą bei išsirinko naują Palangos MSIC primininką. Juo tapo Senosios gimnazijos moksleivis Vidmantas Mitkus (tiesa, po kurio laiko pasitraukęs iš pareigų, kurias vėl laikinai eina Žygimantas Mitkus – aut. past.).
Forumo metu taip pat kalbėta apie mokinių savivaldą bei Lietuvos moksleivių sąjungos ir jos skyriaus Palangoje veiklą. Tema moksleivijai išties – ir aktuali, ir įdomi. Galbūt todėl ir antrajame laikraščio „Aš esu kultūra“ numeryje buvo išspausdintas straipsnis, skirtas LMS aktualijoms.
Taigi – kas toji Lietuvos moksleivių sąjunga, kas veikiama jos Palangos skyriuje ir kuo toji veikla naudinga patiems moksleiviams, savo straipsnyje „Lietuvos moksleivių sąjunga – kas tai ir su kuo tai „valgoma“? analizuoja Morta Vizgirdaitė, kalbinusi tuometinį LMS Palangos skyriaus pirmininką V. Mitkų bei savanorę Meilę Adinavičiutę.
 
Lietuvos moksleivių sąjunga – kas tai ir su kuo tai „valgoma“?
Tave domina jaunimo politika, moksleivių interesų atstovavimas, visuomeninė ir savanoriška veikla? Mes turime kai ką Tau pasiūlyti! Didžiausia Lietuvos moksleivius ir mokyklų savivaldas vienijanti organizacija siūlo išbandyti tai, kas Tau labai patinka! Kas jie ir ką veikia? Kodėl tai turėtų Tave dominti? Ir kaip Tu gali pakeisti save ir savo aplinką, kurioje mokaisi?
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) vienija daugybę savo narių, esančių daugelyje Lietuvos miestų, tarp jų ir Palangoje. Ši, atstovaujanti moksleiviams, formuojant įtaką švietimo ir jaunimo politikai, organizacija siekia suburti tvirtą ir motyvuotą moksleivių bendruomenę, kurioje galėtum būti ir Tu.
Viskas prasidėjo 1996 metais, kuomet I-osios Lietuvos moksleivių konferencijos metu buvo įsteigta Respublikinė moksleivių taryba. Tai buvo tik Lietuvos moksleivių sąjungos užuomazga. Ši organizacija gyvavo neilgai ir jau 1998 metais gruodžio 13-14 dienomis Vilniuje vykusioje II-oje Lietuvos moksleivių konferencijoje buvo nuspręsta organizaciją įregistruoti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje, o pavadinimą pakeisti į Lietuvos moksleivių sąjungą. 1999 metais gegužės 18 dieną Lietuvos moksleivių sąjunga gavo oficialų nevyriausybinės organizacijos statusą.
Gyvuodama nemažai metų, organizacija kelia sau aukštus siekius, kuriuos, pasitelkiant jaunimą daugelyje Lietuvos miestų, stengiasi įgyvendinti. Lietuvos moksleivių sąjunga siekia savo veiklos metu kuo efektyviau atstovauti visiems Lietuvos mokiniams bei ginti jų interesus. Kai kurie organizacijos tikslai, kurių siekiama veiklos metu, nesikeičia jau ilgą laiką, o kiti suformuluojami atsižvelgiant į naujus moksleivių poreikius bei problemas.
Inovatyvūs, entuziastingi, veiklūs ir motyvuoti spręsti mokinių bendruomenės problemas Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus jaunuoliai nestovi vietoje. Keletą pakviečiau paplepėti apie tai, kas gi ta Lietuvos moksleivių sąjunga. Kalbiname Palangos skyriaus pirmininką V. Mitkų ir savanorę M. Adinavičiutę.

Kaip atsidūrėte Lietuvos moksleivių sąjungoje?
Meilė: „Mane sudomino jaunimo aktyvumas ir taip pat vienas iš pirmųjų Lietuvos moksleivių sąjungos renginių – orientacinės varžybos. Norėjau būti šio renginio organizatorė, o ne dalyvė”.
Vidmantas: „Į šią organizaciją atėjau labai netikėtai ir tikrai nežinojau, kas tai yra ir ką aš ten veiksiu, bet kai mano brolis Žygimantas Mitkus bendravo su šiuo metu Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentu Antanu Mikalausku, nugirdau jų pokalbį, tiesiog neturėjau ką veikti ir nuėjau į naujų narių priėmimą, bet dabar aš be šios veiklos tiesiog būčiau niekas ir neturėčiau tikslo gyvenime. Ši veikla šiuo metu yra viskas ir tai yra nepakeičiama”.

Ką sužinojote, išmokote?
Meilė: „Susipažinau su daug įdomių žmonių, įgijau patirties organizuoti renginius, bendrauti, išmokau būti tolerantiška, patobulėjau visose srityse, pradedant nuo viešo kalbėjimo, baigiant arbatos darymu”.
Vidmantas: „Prieš ateidamas į šią organizaciją, nežinojau, ką veikia mokyklų savivaldos, kam tokie dalykai reikalingi, kodėl tai naudinga ir kam to reikia, o dabar mano mąstymas yra visiškai kitoks. Šioje organizacijoje pasistačiau gyvenimo pagrindus, nes ji sustiprino mane kaip visuomenišką pilietį bei asmenybę. Aš nebijau kalbėti prieš didžiulę auditoriją, galiu vesti bet kokius renginius ir moku kalbėti viešumoje. Lietuvos moksleivių sąjunga man buvo atspirties taškas į gyvenimo vertybes, nes šioje veikloje atradau save”.
 
Ar svarbu yra užsiimti visuomenine veikla, ypač jaunimui?
Meilė: „Aš manau, kad kiekvienas ieško savęs įvairiose veiklose: vieni sportuoja, kiti lanko muzikos mokyklą. Manau, dauguma turėtų plėsti savo akiratį ir dalyvaudami visuomeninėje veikloje”.
Vidmantas: „Manau, čia yra kiekvienos jaunos asmenybės pasirinkimas. Aš pasirinkau visuomeninę veiklą, kiti pasirenka sportą, šokius ar meną.Visuomeniška veikla yra svarbi, nes tai yra ,,pažinčių šaltinis” ir ,,patirties jūra”. Manau, kiekvienam yra svarbu būti pastebėtam ir įvertintam. Ši veikla atskleidžia tave bei tavo gerąsias savybes, kurios tikrai bus svarbios tavo gyvenime. Jaunimui tai – svarbu, nes labai smagu paspausti ranką Savivaldybės merui ar jo pavaduotojui, būti pastebėtam ne tik draugų, bet ir mokyklos, miesto savivaldybės ir kitų suaugusių žmonių. Manau, ši veikla netinka visiems, nes būna žmonių, kurie tiesiog neturi atkaklumo ar atsakingumo. Šioje organizacijoje svarbiausia nesustoti, eiti tolyn ir perlipti visas problemas, su kuriomis susiduri. Aišku, tai gali išbandyti visi ir labai skatinu tai daryti”.

Ar Lietuvos moksleivių sąjunga yra susijusi su savanoryste?
Vidmantas: „Taip, tai yra susiję su savanoriška veikla, bet tai nėra pagrindinis šios organizacijos tikslas. Ne paslaptis, jog šioje organizacijoje esantys nariai yra savanoriai, jie čia dirba visiškai savo noru. Aš esu savanoriavęs begalėje renginių ar projektų, nes tai duoda labai daug motyvacijos. Lietuvos moksleivių sąjungoje svarbiausia yra užsidegimas bei noras kažką padaryti ar pakeisti, o savanorystė tiesiog paskatina ir pakelia norą kažką veikti. Kai man nukrenta motyvacija, aš iš karto ieškau renginių, kuriuose galėčiau pasavanoriauti”.

Ne paslaptis, jog savanorystė labai vertinama užsienyje. Koks Tavo požiūris į tai?
Meilė: „Man asmeniškai patinka savanoriauti, nors kiti pasakytų, kad tai nemokamas darbas, tačiau savanoriaudamas gauni daugiau negu duodi kitiems: susipažįsti su žmonėmis, dalyvauji renginiuose, prasmingai praleidi laiką. Mano nuomone, užsienyje yra vertinamas bendravimas, žmogaus komunikabilumas, jo gebėjimas pasireikšti, o viso to galima gauti savanoriaujant”.
Vidmantas: „Aš manau, kad tai yra labai svarbus aspektas gyvenime, jog vertinami ne tik žmogaus išsilavinimas ar išprusimas, bet ir jo nuveikti darbai savanoriškoje veikloje. Norint igyti daug praktikos, reikia savanoriauti renginiuose, projektuose ar paskaitose, nes tai yra labai didelis patirties šaltinis. Sėdėdamas pamokoje ar paskaitoje tu įgausi daug žinių, bet tikrai neįgausi praktikos. Tam ir yra savanorystė, jog tu galėtum išmokti ugdyti savo vertybes. Labai šaunu, jog užsienyje savanorystė yra vertinama”.

Kaip pasikeitėte praleidę nemažai laiko šioje organizacijoje?
Vidmantas: „Šioje organizacijoje esu ilgiau nei dvejus metus ir labai džiaugiuosi, kad tai darau ir toliau. Manau, kad ši organizacija suformavo mane kaip asmenybę ir išugdė visas mano vertybes. Atradau savo stiprybes ir silpnybes. Šiai organizacijai, būtent mūsų Palangos skyriui, aš daviau labai daug, bet atgavau su kaupu. Vykdydamas šią veiklą padariau ne vieną ir ne dvi klaidas – jų buvo begalė. Išmokau iš kiekvienos klaidos pasimokyti bei ją ištaisyti ir nesuklupti vidury kelio, o eiti tolyn”.

Ar tai buvo naudinga Jums?                   
Meilė: „Kaip ir minėjau anksčiau, čia aš atradau save. Ši veikla, kaip ir menas, mane labiausiai traukia, todėl galiu iš jos pasiimti viską, ko man reikia, kad tobulėčiau”.
Vidmantas: „Tai buvo labai naudinga. Minėjau, jog išaugau kaip asmenybė, išugdžiau savo vertybes bei atradau save šioje veikloje. Myliu savo organizaciją ir joje dar tikrai ilgai būsiu”.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Gruodžio 5-6 dienomis Palangoje apsilankė moksleivių iš Palangos miesto-partnerio Bergeno Riugeno saloje (Vokietija) „Am Grünen Berg“ mokyklos mokinių delegacija, vadovaujama mokytojų Ulrike Kling ir Elke Geist.


Kovo 15 d. Palangos moksleivių klube vyko Palangos miesto komandinis moksleivių čempionatas, kuriame dalyvavo „Baltijos“ ir V. Jurgučio pagrindinių mokyklų, Pradinės mokyklos ir Senosios gimnazijos komandos.


Praėjusį spalį Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyrius gausiame Palangos mokinių savivaldų forume, į kurį susirinko per 70 aktyvių kurorto moksleivių, aktyviai dirbo įvairiose grupėse, išklausė Palangos mokinių savivaldų informavimo centro (MSIC) laikinojo pirmininko Žygimanto Mitkaus pristatytą Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus metinę ataskaitą bei...


Palangos moksleiviai mokosi savivaldos

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 20 | Rubrika: O man ne dzin

Turbūt ne tik moksleiviams, bet ir suaugusiems kyla klausimas: kas yra toji moksleivių savivalda? Ir ar Palangos moksleiviai joje dalyvauja? Į šiuos klausimus labai gražiai atsako Giedrė Urnikytė straipsnyje „Palangos moksleiviai – lyderiaujantys bei motyvuoti“, publikuotame laikraščio „Aš esu kultūra“ antrajame numeryje, kurio...


Prieš Kalėdas Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos mokyklų savivaldų informavimo centras surengė keletą renginių moksleiviams.


Nepaisant didelio krūvio mokyklose, daugiau kaip pusė Palangos senosios gimnazijos moksleivių užsiima popamokine veikla. „Yra tokių vaikų, kurie suspėja visur. Jie eina dainuoti, lipdyti ar muzikuoti, šokti – jie kaip vijurkai sukasi visur“, – nuomonę išsakė Palangos moksleivių klubo direktorės pavaduotoja ugdymui Vanda Juodikienė.


Į mokyklėlę Palangoje besimokantys moksleiviai keliauja įvairiai: kas pėstute, kas dviračiais, o ką tėveliai iki durų automobiliu paveža. O štai 183 iš 1 tūkst. 823 kurorto bendrojo ugdymo įstaigų mokinių į pamokas atvažiuoja maršrutiniais autobusais arba pavėžėjami vadinamaisiais geltonaisiais autobusiukais.


„Praeitis... Dabartis... Kokia buvo Palanga, kokia ji dabar? Ką aš žinau apie miestą, kuriame gyvenu?“ Atsakymai į šiuos klausimus, keltus Palangos mokyklų moksleivių, sudėti į leidinį „Miestas, kuriame aš gyvenu“, penktadienį pristatytą kurorto viešojoje bibliotekoje.


Palangoje – Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesija

„Palangos tilto“ informacija, 2013 01 07 | Rubrika: Jūros vaikai

  Visą savaitgalį Palangoje triūsė jaunieji protai, susirinkę į Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) žiemos sesiją. Gabiausi ir perspektyviausi Lietuvos moksleiviai ne tik gilinosi į tiksliųjų mokslų paslaptis, tačiau noriai bendravo, sužinojo, kas yra impresionizmas, ar tiesiog išmoko profesionaliai žengti pirmuosius šokio žingsnelius.  


Gimnazijos moksleiviai užbaigė ilgalaikį projektą

„Palangos tilto“ informacija, 2010 01 06 | Rubrika: Miestas

Šventiniu laikotarpiu, visiems dar gyvenant Kalėdų laukimo nuotaikomis, Senosios gimnazijos moksleiviai užbaigė nuo rudens vykdomą pilietinio tautinio ugdymo projektą „Žiūrėjimas į Lietuvą“, skirtą paminėti Lietuvos tūkstantmetį. Šia proga Aktų salėje jie skaitė ir atskleidė savo aktorinius gabumus, paliesdami opią šių laikų problemą – emigraciją, bei pristatė savo kurtą karpinių parodą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius