Palangos oro uostas: per I-ąjį 2016 metų pusmetį 53 proc. daugiau negu prieš metus

Palangos tiltas, 2016-07-18
Peržiūrėta
2041
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos oro uostas: per I-ąjį 2016 metų pusmetį 53 proc. daugiau negu prieš metus

Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t. y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo 4,2 proc.

Naujovės – visuose oro uostuose
Didžiausias augimas matomas Palangos oro uoste – per pirmąjį 2016 m. pusmetį čia aptarnauti beveik 97 tūkst. keleivių – 53 proc. daugiau negu 2015-ųjų sausį-birželį. Antroje vietoje žengia Vilniaus oro uostas, kuriame keliautojų skaičius išaugo 15 proc. – nuo 1,5 mln. iki beveik 1,8 mln. Kauno oro uoste šiemet sulaukta 20 tūkst. keleivių daugiau negu pernai tuo pačiu metu, augimas – 6 proc.
Naujovių šiemet sulaukė visi trys Lietuvos oro uostai. Didžiausi pokyčiai aplankė Palangą – per pusmetį čia veiklą pradėjo penkios oro bendrovės: „Wizz Air“ pradėjo skraidinti į Londono Lutono oro uostą, „Ryanair“ – į Londono Stanstedo oro uostą, „LOT Polish Airlines“ – į Varšuvą, „Belavia“ – į Minską, o „Ukraine International Airlines“ – į Kijevą.
Vilniaus oro uostas taip pat sulaukė naujos aviakompanijos – „Germania“ startavo su skrydžiais į Ciurichą. Sostinėje pradėti skrydžiai į Birmingemą, išplėstas susisiekimas su Talinu, Londonu, Antalija. Į Kauno oro uostą taip pat įžengė dar viena aviakompanija – greta žemų sąnaudų skrydžių bendrovės „Ryanair“ skraidyti į Londono Lutono oro uostą pradėjo „Wizz Air“.

Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso treji oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių ir 50 tūkstančių skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 18 aviakompanijų skraido 65 kryptimis į 54 miestus 26 šalyse Europoje ir už jos ribų. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Agnė MAŽEIKYTĖ
„Lietuvos oro uostai“ komunikacijos vadybininkė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvoje tik 0,65 proc. įmonių yra sukūrusios po daugiau kaip 250 darbo vietų, tačiau būtent jos sugeneruoja daugiau kaip trečdalį metinės apyvartos, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. 


Mokytojų atlyginimai kitąmet augs vidutiniškai 21 proc.: nuo sausio 1 d. darbo užmokestis didės 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – likusia dalimi iki 21 proc. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui skiriama dar 3 proc. 


Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. 


59 proc. apklausoje dalyvavusių NT brokerių mano, kad per artimiausią pusmetį būsto kainos Lietuvoje sumažės iki 10 proc., o manančių, kad kainos kils, nebuvo nei vieno. 


Vakcinacijos rekordininkė šalyje – Neringa su 38,75 proc. paskiepytų savo gyventojų, antras – Birštonas (34,3 proc.), treti– Druskininkai (27,03 proc.), ketvirta – Palanga (25,94 proc.) O kur šiuo metu, penktadienį, balandžio 23 d., saugiausia „kovido“ prasme? Epidemiologai sako, kad šiuo metu saugiausiai, tikėtina, jaučiasi...


Vieni verslai dėl karantino ribojimų nukentėjo labiau nei kiti. Lygiai taip pat ir savivaldybės – vienose pandemijos poveikis beveik nematomas, o štai kitose – kalbama apie stagnaciją ir merdėjimą. Ekonomistai įvardijo labiausiai pandemijos paveiktas Lietuvos savivaldybes bei nurodė, kokios to priežastys. Pasak Užimtumo tarnybos, sausio mėnesį registruoto nedarbo...


Jeigu šiandien susėstumėte pokalbiui prie kavos su Tomu Juliumi Žulkumi, miesto savivaldybės Tarybos nariu bei poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktoriumi, kalba, ko gero, pasisuktų apie tris dalykus: sėkmingą „Pušyno“ veiklą – „Kai kiti verčiasi per galvą, kad būtų kuo didesnis užimtumas, ypač ne sezono metu, pas mus laisvų...


Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t. y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo...


Tarptautinei oro uostų tarybai „ACI Europe“ suskaičiavus balandžio mėnesio Europos oro uostų keleivių statistiką, paaiškėjo, kad Palangos oro uostas tapo vienais iš sparčiausiai augančių oro vartų visame žemyne. 2016 m. balandį per Palangos oro uostą keliavo 19,4 tūkst. keleivių – t.y.87,3 proc. daugiau negu prieš metus.


Kol kas mokame daugiau negu šiukšliname

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2010 04 03 | Rubrika: Miestas

Balandžio mėnesį palangiškių namus turėtų pasiekti pirmosios sąskaitos už atliekas. Pirmą kartą miesto gyventojai už šiukšles mokės nepriklausomai nuo to, kiek jų prikaupia.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius