Palangos oro uosto pagrindinis keleivis – ne turistas, o emigrantas

Palangos oro uosto pagrindinis keleivis – ne turistas, o emigrantas

2017 08 24

Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis, prieš ketvertą metų atvykęs dirbti ir gyventi į kurortą, įsitikinęs, jog jam pasisekė: jis pateko į gerą „dirvą“. Susitikusi su jaunatvišku, sportišku, maloniai bendraujančiu ir greitai bei tiksliai į pateiktus klausimus atsakančiudirektoriumi, supratau,jog mano pašnekovas veltui laiko ir žodžių nešvaisto, o svarbiausia jam – oro uosto rodikliai. Nuo jų ir pradėjome.
– Kokie Palangos oro uosto rezultatai besibaigiant kurortiniam sezonui?
– Palangos oro uostas nėra priklausomas nuo sezoniškumo. Mūsų pagrindinis keleivis nėra turistas, mūsų pagrindinis keleivis yra emigrantas. Nėra taip,kaip kituose kurortinių miestų oro uostose,– baigiasi sezonas ir oro uostai vos ne užsidaro. Tačiau mes turimetokį pat krūvį beveik visais metais. Nekeičiame grafikų, nemažiname darbuotojų skaičiaus – kartu su administracija Palangos oro uostą aptarnauja 65 darbuotojai.
– Kiek metų Palangos oro uostui?
– Esu girdėjęs, kad Palangos oro uostas savo veiklą pradėjo nuo 1969 metų. Dabar atskaitos tašku laikome2014 metus, kai liepos 1 dieną susijungė trys oro uostai. Nuo tada mes pradėjome dirbti kaip vienas darinys – Lietuvos oro uostai.
Nuo2015 metųprasidėjoryškus keleivių ir skrydžių augimas.2016 metaismes pervežėme235 tūkstančiuskeleivių.2016metais, palyginti su 2015 metais,–60 procentųaugimas. Planuojame 2017metais pervežti260-270 tūkstančiųkeleivių. Augimas vyksta,tačiau pats Palangos oro uostas nėra pritaikytas dideliam keleivių srautui.Jis yra pritaikytas, maksimaliai, 300 tūkstančiams keleivių.Kai vienu metu oro uoste–keli skrydžiai, ir yra didesni orlaiviai, terminalas būna sausakimšas.
– Kas pagelbėjo oro uostui augti? Emigracija?
– Ne. Skrydžių kiekis atsirado tada,kai susijungę oro uostai pradėjo vienas su kitu nebekonkuruoti ir išnaudoti visus resursus. Europoje, ypač Balkanų šalyse, oro uostai dygsta kaip grybai. Konkurencija,ypač mažų oro uostų, – didžiulė. Jei ne bendradarbiavimas Lietuvos oro uostų ir Susisiekimo ministerijos,tokių rezultatų nebūtumėme pasiekę.Oro vežėjai naujos rinkos čia neatrado.
– Atsiradusskrydžiams į Londoną, emigrantai labai džiaugiasi atsiradusia gera galimybe naudotis Palangos oro uosto paslaugomis. Šie skrydžiai apimadalį Žemaitijos,Latvijos keleivių,norinčių greičiau pasiekti savo namus.
–Regiono gyventojams tai labai patogu. Juos pasitinka artimieji,jie gana greitai gali pasiekti namus. Mes šia kryptimi ir dirbame.
– Kiekvienas oro uostas žmogų pritraukia greitu aptarnavimu ir paslaugomis. Ši taisyklė galioja visiems pasaulyje esantiems oro uostams. Sakykite, kokių naujovių palangiškiai ir miesto svečiai sulauks ateityje?
– Galbūt bus priimtas sprendimas plėsti terminalą,nes,kaip minėjau,vienu metu,kai daug keleivių, nebetelpame dabartinėse oro uosto patalpose. Taip pat mes nuolatos bendraujame su oro vežėjais ir ieškome galimybių plėsti geografinį skrydžių maršrutą. Aktuali Vokietijos, Skandinavijos, Airijos skrydžių tema. Tikimės,jog ateityje– vieną ar du kartus per savaitę – turėsime poilsinius skrydžius iš Palangosį Turkiją, ar kitas šalis.
Kad pritrauktume oro vežėjus,mes jiems darome dideles nuolaidas. Visame pasaulyje oro uostai fokusuojasi ne į aviacines pajamas.Tai–kavinės,parduotuvės,mašinų parkavimosi aikštelės. Palangos oro uostas – taip pat ne išimtis. Laikai keičiasi. Dirbame dėl detalaus plano korekcijos. Anksčiau to daryti nereikėjo.Jeigu bus patvirtintas oro uosto plėtimosi projektas,planuojame praplėsti komercines paslaugas: įrengti viešbutį, degalinę,praplėsti parduotuvių tinklą. Terminale veikia DNB bankomatas, „Medicinos“ bankas. Keleiviai gali keliauti kartu su savo augintiniais.
– Gerbiamas Mariau,ar jūs esate palangiškis?
– Ne.Atvažiavau iš Vilniaus. Aviacijoje esu nuo 1998 metų. Dirbau aptarnavimo sferoje kaip keleivių aptarnavimo agentas,vėliau pradėjau kilti karjeros laiptais.
Prieš ketverius metus atvažiavau į Palangą. Šeima po metų atvyko gyventi. Dukrai –šešeri. Dukra Palangoje lankė darželį-lopšelį „Nykštukas“,šiais metais pradės lankyti Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos pirmą klasę. Mano draugai jau seniai su mokykliniais rūpesčiais susidūrę,aš –pirmą kartą.Ši Rugsėjo 1-oji mūsų šeimai išties busatmintina.
– Ar jums patinka Palanga?
– Prisipažinsiu, apie Palangą anksčiau galvojau stereotipiškai. Galvojau,jog šis miestas– tik J.Basanavičiaus gatvė, o be jos Palangoje nėra ką daugiau veikti. Miestas, kol jame gyvenu,kardinaliai pasikeitė.Plečiasi statybos, dygsta nauji pastatai, kavinės,viešbučiai,gražiai tvarkomos gatvės,skverai,parkai. Palanga yra universali. Nori būti vienas –tam yravisos sąlygos, nori žmonių, bendrauti– galirinktis. Dabar Palanga yra ant „bangos“. Svarbiausia užduotis: išlaikyti Palangą ant jos.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Laisvalaikį sieju su gamta ir sportu. Jei trūksta renginių kurorte, šalia yra Klaipėda. Vilnius taip pat visai netoli. Esu dirbęs Varšuvos oro uoste.Kiekvieną savaitgalį automobiliu grįždavau į Vilnių. Gera autostradavažiuojant, pasiekti tikslą yra labai paprasta.Esu gimęs Klaipėdoje. Nežinau,gal pasąmonėje jūros dalykai yra įstrigę. Pamenu, važiuojant netoli Klaipėdos visada pajusdavau palengvėjimą. Pasisekė: dabar gyvendamas Palangoje, jūrą galiu matyti kiekvieną dieną.
– Kaip jums atrodo palangiškiai?
– Žiūrint kokį palangiškį su kokiu lyginsi. Mano draugai– daugiausiaiatvykėliai. Turiu draugų ir tarp senųjų palangiškių. Gyvename daugiabutyje, su kaimynais gražiai sugyvename.
Kalbant apie palangiškius,negali nepastebėti tam tikrų dalykų.Nuo senų laikų buvo galvojama,kad poilsiautojai niekur nedings, jie turi kur nors čia apsigyventi, tad nėra ko per daug jais rūpintis ir galvoti apie papildomas paslaugas jiems. Laikai keičiasi. Keičiasi ir Palangos svečių aptarnavimo bei paslaugų kokybė.Žmonės šiandien atvažiavę į kurortą nori turėti atskirą patalpą su tam tikrais patogumais, maža virtuvėleir panašiai. Vadinasi, daliai apgyvendinimo paslaugų tiekėjų reikia keistis.
– Sakykite,ar daug palangiškių dirba Palangos oro uoste?
– Darbuotojų turime iš viso vakarų regiono. Dabar esame įdiegę multifunkcinį darbo organizavimą. Mes patys paruošiame specialistus– kaip sakau, „nuo iki“–darbui oro uoste.Specialistų nereikia – reikia tik noro. Patys paruošiame ugniagesius,aviacinio saugumo specialistus, vairuotojus, neseniai pasibaigė suvirintojų kursai. Žinoma,kiekvienas darbuotojas turi būti nepriekaištingos reputacijos.
– Ar jūs pats esate skraidęs?
– Esu skraidęs –turiu penkias skraidymo valandas. Aviacija yra brangus dalykas. Taip jau susiklostė,jog dirbau daugiau aviaciją administruojant.
– Ką norėtumėte palangiškiams palinkėti?
– Baigiantis vasarai palangiškiams norėčiau palinkėti, kad jų gyvenimas nepriklausytų nuo sezoniškumo. Tegu Palanga būna „gyva“ ištisus metus. Tegul žmonėms gerėja pragyvenimo lygis, ekonominės sąlygos. Tuomet žmonės daugiau galėtų keliauti.

Irena VALUŽĖ


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis, prieš ketvertą metų atvykęs dirbti ir gyventi į kurortą, įsitikinęs, jog jam pasisekė: jis pateko į gerą „dirvą“. Susitikusi su jaunatvišku, sportišku, maloniai bendraujančiu ir greitai bei tiksliai į pateiktus klausimus atsakančiudirektoriumi, supratau,jog mano pašnekovas veltui laiko ir žodžių...


Planuota jau šiemet pradėti Šventosios uosto atstatymo darbus ir baigti 2020-aisiais. Tačiau paaiškėjo, jog Europos Sąjunga (ES) nenusiteikusi jam skirti finansinės paramos, kaip ir prieš keliolika metų vėl svarstoma, iš kur gauti pinigų tokiam ambicingam projektui.


Šventosios uosto atstatymo darbus ketinama pradėti 2015-aisiais, Palangos oro uostas dirba pelningai, aplinkkelio reikia ir jis bus, o miesto gatvės neliks be remontui skirtų lėšų, – teigia Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.


Vakar neeiliniame tarybos posėdyje pagaliau patvirtintas Šventosios jūrų uosto detalusis planas. Pritarus šiam svarbiam tiek Šventajai, tiek valstybei dokumentui, uosto direkcija teiks paraišką dėl techninės dokumentacijos rengimo, kainuosiančio apie 8 mln. Lt, finansavimo ES paramos lėšomis.


Praėjusį savaitgalį vyko Šventosios uosto regata – ORC (Offshore Racing Congress) čempionatas. Nors buvo prognozuotas vidutinio stiprumo vėjas, varžybų metu jis vos dvelkė. Todėl vietoj penkių etapų įvyko tik trys.


Saulėtą praėjusio penktadienio popietę duris atvėrė naujas Palangos oro uosto keleivių išvykimo terminalas. Oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė bei susisiekimo ministras Eligijus Masiulis perkirpo naujojo terminalo juostą bei atvėrė oro vartus ir Šengeno erdvės keleiviams.


Pagal Europos Sąjungos projektą Palangos oro uoste yra vykdomas naujas projektas „Tarptautinio Palangos oro uosto avarinių gelbėjimo darbų pastato statyba – projektavimas“, kuris pagerins Palangos oro uosto darbuotojų darbo kokybę.


Vasaros sezono metu vidaus kavinės tampa nebeįdomios kurorto svečiams, visus traukia gaivus oras ir pietavimas lauko kavinėse. „Tokiai karštai vasarai, kaip praėjusiais metais, vidaus kavinės praktiškai neegzistavo, galiu pasakyti, kad kažkur 95 procentai kavinės pelno sudaro lauko kavinės pinigai“,- pasakojo „Baras 21“ savininkas Audronius Macius.


Asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę bei skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje. Su šiuo dokumentu mūsų šalies piliečiai  gali vykti į užsienio valstybes su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai. 


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius