„Palangos tilto“ kavarytyje – apie mažąją architektūrą, teleskopą ant tilto ir jubiliejines monetas

„Palangos tilto“ kavarytyje – apie mažąją architektūrą, teleskopą ant tilto ir jubiliejines monetas

Linas JEGELEVIČIUS, 2017 11 16

„Palangos tilto“ iniciatyva ieškoti idėjų Palangai, kad kurortas būtų dar gyvesnis ir įdomesnis, pasiekė kulminaciją: redakcija praėjusį antradienį į „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijų naujojo partnerio „Fotokava“ to paties pavadinimo kavinę sukvietė net 14 veiklių, žinomų palangiškių, kurie, mėgaudamiesi skania kava, sutelkė smegenis valandai bendram tikslui: pasidalinti turimomis idėjomis miestui ir „ant smūgio“ generuoti naujas.
Diskusija prasidėjo šių eilučių autoriaus pastebėjimu, kad „auksinių“ idėjų Palangai neretai trūksta. Į tai Elena Kuznecova, miesto savivaldybės Tarybos narė ir Seimo nario Antano Vinkaus padėjėja Palangoje, atsakė, kad, dar ruošiantis rinkimams 2010 metais, kurorto konservatoriai numatė įkurti Palangos idėjų banką.

„Tokia mintis buvo mano. Praėjo beveik septyneri metai, bet geras sumanymas nebuvo įgyvendintas. Palangoje sklando daug gerų idėjų, tik ne visada jos yra viešinamos, juolab realizuojamos“, – pastebėjo ponia Elena.
Ji siūlė Palangoje įsteigti Palangos idėjų banką nors dabar.„Toks bankas turi būti viešas, kad niekas jo nefiltruotų. Jis galėtų būti ir prie jūsų laikraščio“, – sakė E. Kuznecova.
„Palangos tiltui“ tokia idėja yra priimtina – idėjas Palangai kaupsime ir viešinsime, raginsime jas generuoti.
Tuo tarpu kitam kavaryčio dalyviui, miesto savivaldybės Tarybos nariui Danui Paluckui atrodo, kad įgyvendinant šaunias idėjas mieste, trūksta susikalbėjimo.
„Pirmiausia reikia tokių susibūrimų kaip šis. Reikia visiems, o ne mažuose rateliuose kalbėtis, tartis, diskutuoti, juolab įtarinėti, kas slypi už vienos ar kitos idėjos“, – sakė kurorto socialdemokratų lyderis.
Jam entuziastingai pritarė ir kiti kavaryčio diskusijos dalyviai.
Palangos smulkiųjų verslininkų atstovė, gintaro amatininkė Zuzana Lubienė pastebėjo, kad yra daug trinčių tarp šaunių minčių.„Tokioje trintyje ir idėjos žūva“, – pastebėjo palangiškė.
Anot miesto bendruomenės „Santarvė“ pirmininkėsDainos Eimanavičienės, gera idėja yra ta, kuri pritraukia daug žmonių ir sulaukia visuotinio dėmesio bei palaikymo.
Miesto aktyvistas Justinas Masalskas apgailestavo, kad, pavyzdžiui, miestui energingai ėmusis Šventosios uosto atstatymo idėjos, vėliau ji užgeso.„Jeigu nepavyko jos įgyvendinti, kaip buvo planuota, reikėjo išbandyti kitus būdus“, – sakė jis. Jis siūlė ir uždaryti triukšmingiausias kavines J. Basanavičiaus gatvėje.
Vilimiškės seniūnaitisJonas Jukna dėmesį atkreipė į labiau žemiškus dalykus: „Man buvo bloga matyti, kaip Rūtos valandoje buvo šnekama, kad čia pas mus pilna palaidų šunų, kad šaligatviai nuolat išdraskyti. Pikčiausia, kad apie Palangą šnekėjo blogai tie, kurie čia nebuvo ilgus metus. Mano idėja – tokiems piktai nusiteikusiems žmonėms duoti deramą atkirtį“.
Miesto Tarybos narys Eugenijus Simutis sakė, kad jam „susidaro įspūdis“, kad „kai kas“ Palangoje bijo toli siekiančių, drąsių ir inovatyvių idėjų.
„Aš pasibaisėjau idėja Palangoje pastatyti Signatarų paminklą. Man atrodo, kad Palangoje einama link to, kad visos šventės Palangoje prasidės ir pasibaigs ėjimu į bažnyčią pasimelsti prieš tai užsukant prie paminklų, – sakė kavaryčio svečias. – Šventėje reikia leisti ir pašėlioti, o Palangoje to bijoma“.
E. Simutis atkreipė dėmesį, kad Palangoje labai trūksta mažosios architektūros.„Jos tiesiog čia nėra. O Klaipėdoje yra ir bronzinis šuniukas, parvažiavę iš Briuselio pasakojame visiems apie besišlapinantį berniuką, ar kada tampėme peliukui už ausies kažkur ar kad fotografavomės su Bremeno muzikantais Rygoje. Tai, ką pastatėme Tiškevičių alėjoje, yra patys pirmieji mažosios architektūros dalykai Palangoje. Jų reikia daug ir įvairių, – sakė E. Simutis. – Jeigu statyti paminklą Palangoje, jo reikia tik Kęstučiui ir Birutei – apie tai kalbėta šimtus kartų. Reikia išnaudoti Palangos Juzės, kaip populiarausherojaus,motyvą. O daugiau kitų paminklų – nereikia“.
Šių eilučių autorius pastebėjo, kad pasaulyje atsiranda vis daugiau interaktyvių, mobilių mažosios architektūros paminklų.
„Jeigu šunelis prie grafienės Tiškevičienės ir viauksėtų, ir uodegą vizgintų, jis neatsigintų lankytojų ir žiemą“, –pokštavo „Palangos tilto“ redaktorius.
Pasidomėjus, ar kavaryčio dalyviai yra „nusižiūrėję“ įdomių idėjų Palangai užsienyje, Virgilijus Danilevičius, neseniai grįžęs iš Japonijos, teiravosi kitų, ar Palanga turi viziją, strategiją, pagal kurias miestas būtų vystomas.
„Yra miesto strateginis planas, bet jis nuolat yra koreguojamas pagal poreikius“, – pastebėjo kažkuris iš svečių.
„Būkime realistai: Palanga nebus sala Lietuvoje, o tik atspindi, kas vyksta joje. Man atrodo, kad pagrindinės idėjos Palanga neturi. Esu daug keliavęs, man atrodo, kad svarbiausia yra tai, jog Palanga išliktų Palanga, dėl ko ji yra žinoma. Japonijoje itin puoselėjami parkai, mes turime savo nuostabų Botanikos parką, kuris niekuo nenusileidžia geriausiems pasaulio parkams, bet nesupratau, kai prieš kelis metus mes jame atitvėrėme teritoriją ir pristatėme metalinių vabalų bei dinozaurų. Jų neįsivaizduočiau Japonijos parkuose. Mums reikia išgryninti, ką turime geriausia“, – sakė V. Danilevičius.
Jis siūlė dar labiau apriboti triukšmą J. Basanavičiaus gatvėje.„Reikia joje palikti tik kavines ir mažas parduotuvėles“, – sakė ponas Virgilijus.
D. Paluckas pastebėjo, kad iš užsienio negalima parsivežti idėjų, o reikia patiems jas generuoti ir kurti naujas tradicijas.
„Pavyzdžiui, Gruzijos Batumis, kurį aplankiau, yra „iščiustintas“, veikia „Hilton“ viešbutis, bet jame daug kičo, neskoningumo, man Palanga yra mielesnė, nors ir ne tokia ryški kaip tas pats Batumis, – sakė D. Paluckas. – Reikia Palangoje akcentus dėti į sveiką Palangą ir kas „sukasi“ apie tai: atsinaujinančius energetikos šaltinius, ekologišką transportą“.
„Palangos tilto“ redaktorius prisiminė atostogas Kroatijoje, Splite, kur viešieji suoliukai yra apšiltinti ir apšviesti juose sumontuotų saulės baterijų.
„Tai galima padaryti ir Palangoje“, – pastebėjo diskusijos dalyviai.
„Apskritai kalbant, Palangoje yra mažai suoliukų, ypač prie tilto“, – pastebėjo E. Simutis.
J. Jukna pastebėjo, kad iš lėktuvo žvelgiant į Palangą, jį nemaloniai nuteikėpilki, šiferiu dengti Palangos namų stogai.„Apie kokias mes inovacijas šnekame, jeigu iki šiol, pasinaudodami europinėmis lėšomis, jų dar nepakeitėme?“ – retoriškai klausė J. Jukna.
Bendruomenės „Santarvė“ narysAlgirdas Rasimas, žinomas sporto aktyvistas, prisiminė, kad anksčiau miesto mokyklos pirmąją mokslo metų dieną mieste surengdavo eiseną. „Tai buvo šventė visiems“, – pastebėjo jis.
Miesto garbės pilietis Vitalius Litvaitis sakė, kad „senais laikais“ buvo jo atsakomybė įmonėje „Palangos vandenys“ organizuoti karnavalus– išeiti visiems į miestą.
„Tais sovietiniais laikais juose masiškai dalyvaudavo paprasti palangiškiai, karnavalai vykdavo ir nepriklausomybės pradžioje, kol pagaliau nunyko. O gaila, – sakė V. Litvaitis. – Matyt, žmonės pasikeitė“.
Jis pastebėjo, kad Palangos puošmena – Botanikos parkas – kenčia nuo dviratininkų.„Niekas nepaiso draudžiamų kelio ženklų, ištisomis grupėmis važiuoja jame“, – sakė gerbiamas miesto žmogus.
Miesto aktyvistas ir sporto sąjūdžio aktyvistasErnestas Doržinkevičius pritarė, kad Palangai reikia kuo daugiau renginių.„Tegul atvykę į Palangą žmonės turi galimybę čia pasigaminti pakabuką su Palangos simboliais, dalyvauti tokiame gaminimo procese. Sukurkime naują maršrutą, kaip Ventspilyje nuo karvės iki karvės. Rimtai kalbant, sukurkime maršrutą nors nuo gintaro ik molio dirbtuvių“, – sakė E. Doržinkevičius.
Anot jo, kai į Palangą atvyksta jo draugai ir klausia, ką čia veikti, dažniausiai visi patraukia link jūros ar vyksta į „Atostogų parką“.
„Jeigu turėtumėme naujus įdomius maršrutus, ir mano svečiai jais pasinaudotų“, – sakė žinomas sambo ir imtynių specialistas.
E. Simutis stebėjosi, kad net Palangos lankytinų objektų sąraše nėra parašyta, jog Palangoje kažkada buvo Lietuvos-Vokietijos siena, kuri ėjo Nemirsetoje.
„Galėtumėme nors stulpą ant „rubežiaus“ pastatyti. Jis, neabejoju, domintų miesto svečius“, – įsitikinęs E. Simutis.
Mažųjų verslininkų atstovė taip pat pritarė minčiai, kad reikia labiau turizmo reikmėms panaudoti mažojo verslo potencialą.
„Gigantomanijos čia nereikia, smulkiuosius gintaro amatininkus jau sunaikins „Bangos“ vietoje atsirasiantis pastatas“, – sakė ponia Zuzana.
E. Kuznecova kaip „labai blogo“ vystymo pavyzdį pateikė Kunigiškes.„Viskas užstatoma, neliko dar vieno unikalaus kampelio. Palanga verčiama į vieną daugiabutį rajoną“, – apgailestavo ji.
D. Eimanavičienė siūlė „labiau išnaudoti“ ką Palanga turinti geriausio.„Kodėl, pavyzdžiui, mums vasarą nesurengus smėlio skulptūrų festivalio, kuriame dalyvautų ir užsieniečiai? Kodėl ant Palangos tilto nėra teleskopo pasižvalgyti į dangų?“ – retoriškai klausė miesto aktyvistė.
Ji siūlė labiau ieškoti interaktyvių sprendimų, panaudojant mobilias ir skaitmenines priemones.
„Mažosios architektūros aš ypač matau Jūratės gatvėje, – sakė D. Eimanavičienė. – Jos galėtų būti prie kiekvieno suoliuko“.
Šventosios bendruomenės aktyvistasDomininkas Jurevičius sakė, kad pasigendąs Palangos ir Šventosios vizijos.„Kad būtų visiems žinoma, link kur yra einama. Šventojoje mes jau džiaugiamės pėsčiųjų gatve, bendruomenės darbo rezultatu“, – sakė šventojiškis.
Anot jo, jam kažkada yra tekę bendrauti su studentais iš Pasaulio turizmo asociacijos, kurie yra pateikę penkis įdomius ateities Šventosios eskizus.„Bet jie nieko čia labai nesudomino“, – pastebėjo ponas Domininkas.
Kadangi Lietuva netrukus jau minės savo valstybingumo šimtmetį, J. Jukna siūlė vietos amatininkams kalti simbolines monetas su Palangos simboliu.
„Gera idėja!” – jam pritarė visi „Palangos tilto“ kavaryčio „Fotokavoje“ dalyviai.

„Palangos tilto“ kavaryčio diskusijos „Ar Palanga turi idėjų?“ pagrindinės mintys:
Palangai reikia Idėjų banko. Jis gali būti net prie „Palangos tilto“ redakcijos;
Palangai reikia daugiau mažosios architektūros paminklų;
Palanga turi puoselėti tai, ką turi geriausio;
Lietuvai kitais metais minint šimtąsias valstybingumo metines, Palangoje sudaryti galimybes smulkiesiems amatininkams nukalti atminimo monetas ar medalius miesto svečiams;
Palangoje surengti smėlio skulptūrų festivalį;
Pastatyti teleskopą ant Palangos tilto;
Ieškoti Šventosios uosto atstatymo galimybių.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Plepalai ir kava 2017-11-28 23:16 (plepiai / IP: 78.57.230.163)
Prie kavos bambekliai pasakėles pasekė, papezėjo, patauškė ir viskas, pakalbėti visi gali, o ar padaryti jie ka nors gali? Nei vieno normalaus projekto ar pasiūlymo Palangos labui ir gyventojams iš tu kalbėtojų nei vieno ! Mieste šiuo metu diena stipri ir miestą bei jos gyventojus gerbianti komanda.

Donatas 2017-11-20 18:28 (dzviktorija@yahoo.com / IP: 99.126.245.17)
Dviratininkams - visos salygos koju pramankstinimui - naudokites ir megaukites. Bent jau Botanikos parko, mokyklu, ligonines teritorijas dviratinikams nederetu okupuoti. Juk kai kam dar kills noras su dviraciu apzvelgti ir baznyciu sventorius.

Palangiskis 2017-11-19 11:27 (IP: 193.219.12.71)
ka cia ir sneketi reikia daug ir dideliu renginiu, veiksmo ir gyvumo mieste, muzikos, sokiu ir naktinio gyvenimo. Geru ir prestiziniu darbo vietu, atrakcijono parko. Dabar kazkia babuliu gyvenenviete, baznytkaimis. Normalus kurortai uzsienyje i kuriuos vykstam tai yra sokiai, seksas, muzika. Nebukim tokie surugeliai kuriems maiso linksmybe...

Dailininkas 2017-11-18 20:50 (amorfatisemper@yahoo.com / IP: 86.100.63.99)
Kičas užvaldė Palangą: svečius pasitinka žalios kariškos spalvos skardiniai laivai, ežiai metalinėmis nosimis šalia "Žuvėdros", baltai padažyti metaliniai sovietinio stiliaus olimpiniai žiedai prie "dainuojančio fontano", plastmasinės palmės kavinėse ir t.t. Gelžbetoniniai architektūros grėmėzdai užgožia pušeles ir nenumaldomai juda kopų kryptimi, jei dar ne toliau. Tai ir yra strategijos įgyvendinimas? Kad gražiausias Baltijos valstybių kurortas (ir ne tik!) taptų Lazdynais ar Karoliniškėmis?

ARCHITEKTAS 2017-11-18 15:17 (IP: 88.119.119.241)
Ir dar prie to paties. Per kavos gėrimo rytmetį paminėjus Nimerzatę, buvusį Lietuvos Vokietijos pasienį ir jo galimą įamžinimą, pasižiūrėkit į ką mūsų akyse virsta legendinis Nimerzatės kurchauzas! Tikras tikros šio krašto istorijos liudininkas, Palangos kurchauzo vienmetis ir kolega. O virsta jis į griuvėsių krūvą. Griūva ir sugrius, jei mums jis nesavarbus ir nerūpi. Kaip koks Gedimino kalnas... Tik Palangoje, Nimerzatėje. Gelbėkim Nimerzatės kurchauzą!

ATSIPRAŠAU! 2017-11-18 14:57 (IP: 88.119.119.241)
Padariau klaidą trečiame komentare! Ten turėjo būti žodis BALDAI. Atsiprašau.

TĘSINYS... 2017-11-18 14:54 (IP: 88.119.119.241)
...tarp bažnyčios ir buvusio pašto įamžinti keturis Nepriklausomybės Akto signatarus (A.Smetona, J.Šaulys, K.S.Šaulys ir S.Kairys), kurie mokėsi Palangos progimnazijoje (tai buvusio pašto vieta) reikia sveikinti ir visokeriopai palaikyti. Kam kitam, jei ne Signatarams Neprilausomybė Akto šimtmečio proga miesto centre statyti paminklą? Palanga turi kam statyti paminklą. Ir pastatys. O "mažoji architektūra" šuniukams ir jų kolegomis iš Bremeno pakentės, kaip nors išgyvensime ir be tokių faunos "įamžinimų" istorinėje miesto dalyje. Iki! Statom!

"Palangai reikia daugiau mažosios architektūros paminklų&qu 2017-11-18 14:35 (IP: 88.119.119.241)
Kad Simutis "mažąja architektūra" ar "mažosios architektūros paminklais" vadina šuniukų ir kitokių Bremeno muzikantų (gyvūnėlių) skulptūrėles - kažkodėl labai nenustebino. Labiau netikėta, kad tokiai "mažosios architektūros paminklų" sąvokai pritarė ir visi kavos gėrimo rytmečio dalyviai... Šiaip jau, mažoji architektūra - tai viešųjų erdvių įranga bei lauko balbai: suoliukai, šviestuvai, šiukšlių dėžės, stendai, įvairios atitvaros, autobusų stotelės, reklaminės tumbos ir t.t.. Nepriklausomai nuo to, kad rytinės kavos gėrimo dalyviams labiau norėtųsi Palangoj su Šventąja daugiau matyti daugiau šuniukų ir kitokių Bremeno muzikantų atvaizdų ("mažųjų architektūrų"), Palangos savivaldybės norą

ALIS 2017-11-18 01:02 (butkusalfonsas@gmail.com / IP: 78.60.137.13)
Apskritai kalbant, Palangoje yra mažai suoliukų, ypač prie tilto ir ne tik prie tilto ...

na taip 2017-11-17 12:55 (nataip@gmail.com / IP: 86.100.63.84)
Dviratininkai parke užkliuvo. O automobiliai ir sunkvežimiai netrukdo?

Taip pat skaitykite

„Palangos tilto“ iniciatyva ieškoti idėjų Palangai, kad kurortas būtų dar gyvesnis ir įdomesnis, pasiekė kulminaciją: redakcija praėjusį antradienį į „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijų naujojo partnerio „Fotokava“ to paties pavadinimo kavinę sukvietė net 14 veiklių, žinomų palangiškių, kurie, mėgaudamiesi skania kava, sutelkė smegenis...


Mokytoja Kostancija, ilgametė „Palangos tilto“ skaitytoja ir bičiulė, redakciją per Užgavėnes pavaišinusi skaniais blynais, savo laimėjimą „Palangos tilto“ prenumeratorių loterijoje jau senai atsiėmė. Ar atsiėmėte jūs savo prizą? Paskubėkite tai padaryti, nes laimėjimus galima atsiimti tik iki kovo 17 dienos. Laukiame jūsų, „Palangos tilto“...


Dramatiško įvykio praėjusią savaitę ant Palangos tilto liudininkais galėjo tapti visi, kurie per „Palangos tilto“ internetinio puslapio www.palangostiltas.lt gyvą kamerą žvilgteli, kas dedasi ant tilto ar prie jo prieigų. Praėjusio ketvirtadienio ankstyvą popietę kaukdama ant tilto skubėjo greitoji – pagalbos prireikė epilepsijos ištiktam žvejui. Jei ne...


Tradiciniame „Palangos tilto“ kavarytyje kurorto visuomeninkai diskutavo, ką Palangai derėtų dar padaryti, kad ateinantis vasaros sezonas būtų geriausias. Redakcijos svečių teiravomės, ko miesto poilsio infrastruktūrai dar trūksta, į ką derėtų atkreipti dėmesį miesto valdžiai. Pasiūlymų ir minčių miesto valdžiai išsakyta nemažai, tačiau ar jos visos dėl laiko stokos galės...


Kiekvieno palangiškio svajonė, kad renovacijos darbai vyktų sklandžiai, greitai ir efektyviai. Bet kaip parodė „Palangos tilto“ tyrimas, renovaciją kurorte lydi ne tik džiaugsmai, bet ir keiksnojimai dėl broko ir defektų, neaiškių sąmatų ir išlaidų, painiavos, kiek ir kam teks mokėti. „Palangos tiltas“ tęsia straipsnių ciklą apie renovaciją...


Kokia buvo vasara Palangai? Svečiams, palangiškiams ir kurorto verslininkams? Ko pasigesdavo svečiai? „Gal kas nors nepatikės, bet bene dažniausiai atvykėliai, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, klausdavo, kur galima po bankų darbo valandų Palangoje pasikeisti valiutą“, – pastebėjo tradicinio „Palangos tilto“ antradienio kavaryčio (po...


Praėjusį penktadienį „Palangos tilto“ redakcijos darbuotojai darbą pradėjo nuo skambučio policijai – ryte atvykę į redakciją, radome sudaužytą laikraščio reklaminį stendą. Visą vasarą jis niekam iki mūsų laikraštyje praėjusią savaitę pasirodžiusių nepalankių straipsnių apie buvusį ministrą Raimundą Palaitį netrukdė. Chuliganų išpuolis, kurį redakcija...


Tik nuo šiandien iki Kalėdų, gruodžio 24-os dienos, „Palangos tilto“ prenumerata 2011-iems metams, atsiimant laikraštį redakcijoje, tik 39 Lt!


Beždžionių tilto gyvavimas tęsis

„Palangos tilto“ informacija, 2010 03 17 | Rubrika: Miestas

Pėsčiųjų tiltas, dar vadinamas Beždžionių tiltu, per Šventosios upę sulaukė kapitalinio remonto. Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo Stepono Šepučio, tilto remonto darbai pradėti dar prieš šventinį savaitgalį ir turėtų būti baigti iki Šv. Velykų.


Idėja – kavinė ant jūros tilto

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto vadovas Vytautas Stalmokas spaudos atstovus supažindino su bendrovės „Nesė Pramogų bankas“ pasiūlymu – verslininkai norėtų ant jūros tilto įrengti lengvų konstrukcijų lauko kavinę.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius