„Palangos tilto“ kavarytyje – apie mažąją architektūrą, teleskopą ant tilto ir jubiliejines monetas

„Palangos tilto“ iniciatyva ieškoti idėjų Palangai, kad kurortas būtų dar gyvesnis ir įdomesnis, pasiekė kulminaciją: redakcija praėjusį antradienį į „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijų naujojo partnerio „Fotokava“ to paties pavadinimo kavinę sukvietė net 14 veiklių, žinomų palangiškių, kurie, mėgaudamiesi skania kava, sutelkė smegenis valandai bendram tikslui: pasidalinti turimomis idėjomis miestui ir „ant smūgio“ generuoti naujas.
Diskusija prasidėjo šių eilučių autoriaus pastebėjimu, kad „auksinių“ idėjų Palangai neretai trūksta. Į tai Elena Kuznecova, miesto savivaldybės Tarybos narė ir Seimo nario Antano Vinkaus padėjėja Palangoje, atsakė, kad, dar ruošiantis rinkimams 2010 metais, kurorto konservatoriai numatė įkurti Palangos idėjų banką.
„Tokia mintis buvo mano. Praėjo beveik septyneri metai, bet geras sumanymas nebuvo įgyvendintas. Palangoje sklando daug gerų idėjų, tik ne visada jos yra viešinamos, juolab realizuojamos“, – pastebėjo ponia Elena.
Ji siūlė Palangoje įsteigti Palangos idėjų banką nors dabar.„Toks bankas turi būti viešas, kad niekas jo nefiltruotų. Jis galėtų būti ir prie jūsų laikraščio“, – sakė E. Kuznecova.
„Palangos tiltui“ tokia idėja yra priimtina – idėjas Palangai kaupsime ir viešinsime, raginsime jas generuoti.
Tuo tarpu kitam kavaryčio dalyviui, miesto savivaldybės Tarybos nariui Danui Paluckui atrodo, kad įgyvendinant šaunias idėjas mieste, trūksta susikalbėjimo.
„Pirmiausia reikia tokių susibūrimų kaip šis. Reikia visiems, o ne mažuose rateliuose kalbėtis, tartis, diskutuoti, juolab įtarinėti, kas slypi už vienos ar kitos idėjos“, – sakė kurorto socialdemokratų lyderis.
Jam entuziastingai pritarė ir kiti kavaryčio diskusijos dalyviai.
Palangos smulkiųjų verslininkų atstovė, gintaro amatininkė Zuzana Lubienė pastebėjo, kad yra daug trinčių tarp šaunių minčių.„Tokioje trintyje ir idėjos žūva“, – pastebėjo palangiškė.
Anot miesto bendruomenės „Santarvė“ pirmininkėsDainos Eimanavičienės, gera idėja yra ta, kuri pritraukia daug žmonių ir sulaukia visuotinio dėmesio bei palaikymo.
Miesto aktyvistas Justinas Masalskas apgailestavo, kad, pavyzdžiui, miestui energingai ėmusis Šventosios uosto atstatymo idėjos, vėliau ji užgeso.„Jeigu nepavyko jos įgyvendinti, kaip buvo planuota, reikėjo išbandyti kitus būdus“, – sakė jis. Jis siūlė ir uždaryti triukšmingiausias kavines J. Basanavičiaus gatvėje.
Vilimiškės seniūnaitisJonas Jukna dėmesį atkreipė į labiau žemiškus dalykus: „Man buvo bloga matyti, kaip Rūtos valandoje buvo šnekama, kad čia pas mus pilna palaidų šunų, kad šaligatviai nuolat išdraskyti. Pikčiausia, kad apie Palangą šnekėjo blogai tie, kurie čia nebuvo ilgus metus. Mano idėja – tokiems piktai nusiteikusiems žmonėms duoti deramą atkirtį“.
Miesto Tarybos narys Eugenijus Simutis sakė, kad jam „susidaro įspūdis“, kad „kai kas“ Palangoje bijo toli siekiančių, drąsių ir inovatyvių idėjų.
„Aš pasibaisėjau idėja Palangoje pastatyti Signatarų paminklą. Man atrodo, kad Palangoje einama link to, kad visos šventės Palangoje prasidės ir pasibaigs ėjimu į bažnyčią pasimelsti prieš tai užsukant prie paminklų, – sakė kavaryčio svečias. – Šventėje reikia leisti ir pašėlioti, o Palangoje to bijoma“.
E. Simutis atkreipė dėmesį, kad Palangoje labai trūksta mažosios architektūros.„Jos tiesiog čia nėra. O Klaipėdoje yra ir bronzinis šuniukas, parvažiavę iš Briuselio pasakojame visiems apie besišlapinantį berniuką, ar kada tampėme peliukui už ausies kažkur ar kad fotografavomės su Bremeno muzikantais Rygoje. Tai, ką pastatėme Tiškevičių alėjoje, yra patys pirmieji mažosios architektūros dalykai Palangoje. Jų reikia daug ir įvairių, – sakė E. Simutis. – Jeigu statyti paminklą Palangoje, jo reikia tik Kęstučiui ir Birutei – apie tai kalbėta šimtus kartų. Reikia išnaudoti Palangos Juzės, kaip populiarausherojaus,motyvą. O daugiau kitų paminklų – nereikia“.
Šių eilučių autorius pastebėjo, kad pasaulyje atsiranda vis daugiau interaktyvių, mobilių mažosios architektūros paminklų.
„Jeigu šunelis prie grafienės Tiškevičienės ir viauksėtų, ir uodegą vizgintų, jis neatsigintų lankytojų ir žiemą“, –pokštavo „Palangos tilto“ redaktorius.
Pasidomėjus, ar kavaryčio dalyviai yra „nusižiūrėję“ įdomių idėjų Palangai užsienyje, Virgilijus Danilevičius, neseniai grįžęs iš Japonijos, teiravosi kitų, ar Palanga turi viziją, strategiją, pagal kurias miestas būtų vystomas.
„Yra miesto strateginis planas, bet jis nuolat yra koreguojamas pagal poreikius“, – pastebėjo kažkuris iš svečių.
„Būkime realistai: Palanga nebus sala Lietuvoje, o tik atspindi, kas vyksta joje. Man atrodo, kad pagrindinės idėjos Palanga neturi. Esu daug keliavęs, man atrodo, kad svarbiausia yra tai, jog Palanga išliktų Palanga, dėl ko ji yra žinoma. Japonijoje itin puoselėjami parkai, mes turime savo nuostabų Botanikos parką, kuris niekuo nenusileidžia geriausiems pasaulio parkams, bet nesupratau, kai prieš kelis metus mes jame atitvėrėme teritoriją ir pristatėme metalinių vabalų bei dinozaurų. Jų neįsivaizduočiau Japonijos parkuose. Mums reikia išgryninti, ką turime geriausia“, – sakė V. Danilevičius.
Jis siūlė dar labiau apriboti triukšmą J. Basanavičiaus gatvėje.„Reikia joje palikti tik kavines ir mažas parduotuvėles“, – sakė ponas Virgilijus.
D. Paluckas pastebėjo, kad iš užsienio negalima parsivežti idėjų, o reikia patiems jas generuoti ir kurti naujas tradicijas.
„Pavyzdžiui, Gruzijos Batumis, kurį aplankiau, yra „iščiustintas“, veikia „Hilton“ viešbutis, bet jame daug kičo, neskoningumo, man Palanga yra mielesnė, nors ir ne tokia ryški kaip tas pats Batumis, – sakė D. Paluckas. – Reikia Palangoje akcentus dėti į sveiką Palangą ir kas „sukasi“ apie tai: atsinaujinančius energetikos šaltinius, ekologišką transportą“.
„Palangos tilto“ redaktorius prisiminė atostogas Kroatijoje, Splite, kur viešieji suoliukai yra apšiltinti ir apšviesti juose sumontuotų saulės baterijų.
„Tai galima padaryti ir Palangoje“, – pastebėjo diskusijos dalyviai.
„Apskritai kalbant, Palangoje yra mažai suoliukų, ypač prie tilto“, – pastebėjo E. Simutis.
J. Jukna pastebėjo, kad iš lėktuvo žvelgiant į Palangą, jį nemaloniai nuteikėpilki, šiferiu dengti Palangos namų stogai.„Apie kokias mes inovacijas šnekame, jeigu iki šiol, pasinaudodami europinėmis lėšomis, jų dar nepakeitėme?“ – retoriškai klausė J. Jukna.
Bendruomenės „Santarvė“ narysAlgirdas Rasimas, žinomas sporto aktyvistas, prisiminė, kad anksčiau miesto mokyklos pirmąją mokslo metų dieną mieste surengdavo eiseną. „Tai buvo šventė visiems“, – pastebėjo jis.
Miesto garbės pilietis Vitalius Litvaitis sakė, kad „senais laikais“ buvo jo atsakomybė įmonėje „Palangos vandenys“ organizuoti karnavalus– išeiti visiems į miestą.
„Tais sovietiniais laikais juose masiškai dalyvaudavo paprasti palangiškiai, karnavalai vykdavo ir nepriklausomybės pradžioje, kol pagaliau nunyko. O gaila, – sakė V. Litvaitis. – Matyt, žmonės pasikeitė“.
Jis pastebėjo, kad Palangos puošmena – Botanikos parkas – kenčia nuo dviratininkų.„Niekas nepaiso draudžiamų kelio ženklų, ištisomis grupėmis važiuoja jame“, – sakė gerbiamas miesto žmogus.
Miesto aktyvistas ir sporto sąjūdžio aktyvistasErnestas Doržinkevičius pritarė, kad Palangai reikia kuo daugiau renginių.„Tegul atvykę į Palangą žmonės turi galimybę čia pasigaminti pakabuką su Palangos simboliais, dalyvauti tokiame gaminimo procese. Sukurkime naują maršrutą, kaip Ventspilyje nuo karvės iki karvės. Rimtai kalbant, sukurkime maršrutą nors nuo gintaro ik molio dirbtuvių“, – sakė E. Doržinkevičius.
Anot jo, kai į Palangą atvyksta jo draugai ir klausia, ką čia veikti, dažniausiai visi patraukia link jūros ar vyksta į „Atostogų parką“.
„Jeigu turėtumėme naujus įdomius maršrutus, ir mano svečiai jais pasinaudotų“, – sakė žinomas sambo ir imtynių specialistas.
E. Simutis stebėjosi, kad net Palangos lankytinų objektų sąraše nėra parašyta, jog Palangoje kažkada buvo Lietuvos-Vokietijos siena, kuri ėjo Nemirsetoje.
„Galėtumėme nors stulpą ant „rubežiaus“ pastatyti. Jis, neabejoju, domintų miesto svečius“, – įsitikinęs E. Simutis.
Mažųjų verslininkų atstovė taip pat pritarė minčiai, kad reikia labiau turizmo reikmėms panaudoti mažojo verslo potencialą.
„Gigantomanijos čia nereikia, smulkiuosius gintaro amatininkus jau sunaikins „Bangos“ vietoje atsirasiantis pastatas“, – sakė ponia Zuzana.
E. Kuznecova kaip „labai blogo“ vystymo pavyzdį pateikė Kunigiškes.„Viskas užstatoma, neliko dar vieno unikalaus kampelio. Palanga verčiama į vieną daugiabutį rajoną“, – apgailestavo ji.
D. Eimanavičienė siūlė „labiau išnaudoti“ ką Palanga turinti geriausio.„Kodėl, pavyzdžiui, mums vasarą nesurengus smėlio skulptūrų festivalio, kuriame dalyvautų ir užsieniečiai? Kodėl ant Palangos tilto nėra teleskopo pasižvalgyti į dangų?“ – retoriškai klausė miesto aktyvistė.
Ji siūlė labiau ieškoti interaktyvių sprendimų, panaudojant mobilias ir skaitmenines priemones.
„Mažosios architektūros aš ypač matau Jūratės gatvėje, – sakė D. Eimanavičienė. – Jos galėtų būti prie kiekvieno suoliuko“.
Šventosios bendruomenės aktyvistasDomininkas Jurevičius sakė, kad pasigendąs Palangos ir Šventosios vizijos.„Kad būtų visiems žinoma, link kur yra einama. Šventojoje mes jau džiaugiamės pėsčiųjų gatve, bendruomenės darbo rezultatu“, – sakė šventojiškis.
Anot jo, jam kažkada yra tekę bendrauti su studentais iš Pasaulio turizmo asociacijos, kurie yra pateikę penkis įdomius ateities Šventosios eskizus.„Bet jie nieko čia labai nesudomino“, – pastebėjo ponas Domininkas.
Kadangi Lietuva netrukus jau minės savo valstybingumo šimtmetį, J. Jukna siūlė vietos amatininkams kalti simbolines monetas su Palangos simboliu.
„Gera idėja!” – jam pritarė visi „Palangos tilto“ kavaryčio „Fotokavoje“ dalyviai.

„Palangos tilto“ kavaryčio diskusijos „Ar Palanga turi idėjų?“ pagrindinės mintys:
Palangai reikia Idėjų banko. Jis gali būti net prie „Palangos tilto“ redakcijos;
Palangai reikia daugiau mažosios architektūros paminklų;
Palanga turi puoselėti tai, ką turi geriausio;
Lietuvai kitais metais minint šimtąsias valstybingumo metines, Palangoje sudaryti galimybes smulkiesiems amatininkams nukalti atminimo monetas ar medalius miesto svečiams;
Palangoje surengti smėlio skulptūrų festivalį;
Pastatyti teleskopą ant Palangos tilto;
Ieškoti Šventosios uosto atstatymo galimybių.