Parodija televizijos vardu

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 06

Visuotinės diržų veržimo akcijos fone, kai net ledų kaušelis vafliniame indelyje ant suoliuko parke yra ganėtinai didelė prabanga, visi gūžiasi prie televizoriaus ekranų. Suleidžiame akis kaip alkani į nerealų realybės vaizdą mirguliuojančiame ekrane ir tikimės... gerų naujienų. Kažin, ar mus ištiks kada tokia neapsakoma laimė, kai vietoj žodžio „krizė“ visu garsu kas nors ekrane rėks „krizė baigėsi“? Ar greičiau sulauksime laiko, kai vietoj pirmojo žodžio „mama“ krizės vaikai šūktelės „sunkmetis, mamyt“..?

 

Pasiduodu visuomenės spaudimui ir aš. Griūnu ant sofos, apsisiaučiu pledu tarsi skydu nuo blogybių, tūnančių už mano kambario sienų ir... spusteliu dulkėtą (niekada televizoriaus pernelyg nemylėjau) televizoriaus mygtuką ir įbedu akis į žybsinčią reklamą. „Taupykite – šis indelis net 20 procentų pigiau!“, - sako man storažandė nugrimuota teta iš ekrano. „Langai – už krizinę kainą“, - sako į roboto balsą panašiu tonu kažkoks už mane jaunesnis „specialistas“. Kitu kanalu transliuojama diskusijų laida, kurioje, kaip vakar, užvakar ir praeitą savaitę, kažkas kažko nepasidalija, kažkas nenusprendžia iš ko atimti paskutinį kąsnį – iš bedarbių, ligonių ar pensininkų. Kiti kanalai irgi neatsilieka – kažkoks holivudinis dievaitis bando išgelbėti pasaulį, sprogdindamas viską, kas tik juda aplink, čia pat ir soliariumų nimfos sprendžia kriminalinius detektyvus. Pavargau akimirksniu. Tiek daug „peno“ mano ausims ir akims, kad nespėju susivokti.

Visuotinė žmonių bukinimo akcija tęsiasi – matyt kažkam labai paranku turėti kvaištelėjusių, negebančių mąstyti individų tautą. Ji labiau paklūsta godžioms valdžios rankoms ir elgiasi pagal numatytą scenarijų. „Pripumpuosi“ žmonių smegenis, įteigsi, jog žolė mėlyna, ir jie tau net prabudę vidurnaktį išpyškins, jog taip ir yra. Praėjo tie laikai, kai žingeidumas vijo po patalais išsitraukti žibintuvėlius ir tiesiog ryte ryti knygas – galbūt net tas, kurias draudė tėvai, bet buvo itin įdomios ir atsakančios į opius tavo klausimus, kai norėjosi domėtis kažkuo daugiau, nei dabar pateikia kramtymo funkciją atliekanti televizija. Tačiau kol kas karaliauja visagalė televizija, siūlanti „informaciją“, kurią daugelis priima už gryną pinigą.

Norėčiau spustelėti tą patį mygtuką ir išjungti tą tarškalynę, bet negaliu – reiktų išsiurbti kilimą, bet palauksiu kol už elektrą reiks mokėti mažiau – naktimis visame daugiabučiame name atgyja skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, sulčiaspaudės ir kiti elektriniai prietaisai. Taupumas. Dukart. Be to, tyla be televizoriaus tarsi nenormali – girdžiu, kaip kaimynai barasi, mat vėl algas nukarpė ir vaikus išlaikyti darosi vis sunkiau. Ką jau kalbėti apie tą itališkų ledų kaušelį parke ant suoliuko... Tyloje girdžiu ir kapsintį vandenį iš krano – mintyse rieda skaičiukai, mėnesio pabaigoje man virsiantys į skaudžiai sunkius mokesčius... Ne, tyla nėra gerai.

Geriau gyvensiu su televizija – čia juk gražu, miela, šviesu, viskas įprasta ir net mokama atmintinai – ką televizija rodė prieš dešimtmetį, pridėdama žodį „premjera“, dabar kartoja pasiteisindama: „žiūrovu prašymu, mes vėl rodome...“. Pykina. Pykdo. Erzina. Gal dar neužaugau... O gal užaugau per daug – Kalėdų senelio nėra, dantukų fėjos irgi. Kaip ir geraširdžių dosnių dėdžių, sėdinčių valdžioje, savo noru susiveržiančių savo storus pilvus prieš ekranus vardan to, kad liaudžiai geriau būtų... (Juk už ekranų jie ir toliau statosi milžiniškas vilas draustiniuose, paežerėse, pajūryje, nacionaliniuose parkuose bei už tuos pačius mūsų visų pinigus atostogauja toliausiuose ir prabanga tviskančiuose žemės kampeliuose, visą tai vadindami „komandiruotėmis“, „ryšių palaikymais su kitais vadovais, valdžios atstovais“...)

Gink Dieve, negaliu teigti, jog viskas, ką mums sukramto ir pateikia televizija yra blogis – gėrio taip pat yra, tačiau sugebėjimų atsirinkti, kas tiesa, kas melas, kas išgalvota, kas pagražinta, o kas tikra, reikia turėti nemažai. Mat tas, kuris akių nenuleidžia nuo ekrane vykstančio gyvenimo, tikrai nesupras...

Todėl meskite į mane akmenį, bet televizorių kol kas užmiršiu. Įsijungsiu tik vienu atveju – jei sužinosiu, kad atėjo „tas metas“, kai pilkšvame ekrane didelėmis raidėmis atrasiu užrašą: KRIZĖ BAIGĖSI. O iki tol... man reikia suskaičiuoti žuvėdras pajūryje, prisirinkti maišelį akmenėlių, pauostyti visas spėjusias pražysti gėles ir medelius, pasivažinėti dviračiu už miesto, susitikti su draugais ir pasijuokti, paniūniuoti žvaigždėto dangaus fone... Tiek darbų, tiek tikro, realaus gyvenimo, sparnuotų minčių ir noro tikėti šviesiu rytojumi, jog neturiu laiko spaudinėti spalvotus mygtukus, tikėdamasi, jog kažkas man kažką parodys, papasakos, pasakys, pameluos... Ar netgi nustebins ta laukiama fraze... Tos frazės pasiieškosiu pati.

Išjungiu televizorių ir einu gyventi. Eikite gyventi ir Jūs.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kai visi „trenkti“ gerąja to žodžio prasme

"Palangos tilto" informacija, 2019 05 19 | Rubrika: Kultūra

Palangos kultūros ir jaunimo centro Kamerinis choras, įžengęs į penktuosius gyvavimo metus, gegužės 19 d. surengė dar vieną visiems įsimintiną pasirodymą chorinės muzikos šventėje „Cantate Palangai“ Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Choro vadovas Edmundas Jucevičius atvirame pokalbyje su „Palangos tiltu“ atsakė į klausimus apie...


Ne paslaptis, kad Palangos verslininkai sezoninių darbuotojų paauglių ne itin mėgsta, bet atkakliausieji moksleiviai įsitaisė kurorte vasarai prekiauti ledais, kava ar mažmožiais. „Jeigu pasiseks, per mėnesį gali užsidirbti net iki 700 eurų“, – „Palangos tiltui“ pasakojo J. Basanavičiaus gatvėje plušanti nepilnametė Karolina, dirbanti dviračių nuomos...


„Jūra traukiasi, o Palanga plečiasi“, – labai rimtai galvojau, skaidrų balandžio sekmadienio rytą ritmingai pėduodamas iš Saulėtekio tako Palangoje į Saulėtekio gatvę Užpelkiuose, link „Rados dvaro“, neabejodamas, kad dar po 50-mečio, kokiais 2060-aisiais, jos … susijungs. Susijungs – susivienys ir Šventoji su Didžiąja Palanga, ir...


Artėjant vienai iš pačių gražiausių pavasario švenčių – Motinos dienai – mintys skrieja pas mamas. Būti motina – neabejotinai prasmingas ir pasiaukojimo reikalaujantis kelias, tačiau džiaugsmo ir ašarų kiekvienai mamai Dievulis atseikėja skirtingai. Vienintelė palangiškės Inos Sudimtienės dukra Danielė – ypatingas vaikas. Nors supantį...


Paskutinę praėjusių metų dieną pagrindiniu Palangos kultūros židiniu tapusiame Kurhauze įvyko incidentas, jau spėjęs plačiai nuskambėti per visą šalį. Po dviejų miesto kultūriniam gyvenimui vadovaujančių žmonių – Kultūros skyriaus vedėjo Vyganto Rekašiaus ir Kultūros centro direktoriaus Žilvino Kažio – „santykių aiškinimosi“ pastarasis gydosi...


Lapkričio 10 dieną, pirmadienį, didžiulis Trolis Mumis (mokyt. D. Petkienės dovana) mokyklos bendruomenę ir smalsiuosius lopšelio-darželio „Sigutė“ ugdytinius su jų auklėtoja Alma Valaitiene pakvietė į Šviesos ir žodžio šventę. Taip Šventosios pagrindinėje mokykloje prasidėjo 18-oji Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. 2014-ųjų metų skaitymų...


Avarinė tarnyba – per didelė prabanga

Edvardas SKRITULSKAS, 2013 12 20 | Rubrika: Skundų dėžutė

  „Mažam miestui gyventojų sąskaita išlaikyti visą parą   budinčias tarnybas – per didelė prabanga“, - įsitikinęs palangiškis Edvardas Skritulskas. Garbus palangiškis jau nebe pirmą kartą kreipiasi į Palangos miesto savivaldybę prašydamas įvertinti, kad nuosavų namų gyventojai už avarinės tarnybos paslaugas susimoka patys, tuo...


Akcija „Gėlė - vietoj cigaretės“

„Palangos tilto” informacija, 2013 06 03 | Rubrika: Sveikata

Gegužės 31-ąją pasaulis minėjo Dieną be tabako. Minint Pasaulinę dieną be tabako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras prisijungė prie Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro organizuojamos akcijos „Gėlė vietoj cigaretės“. Visuomenės sveikatos specialistai kartu su mokiniais dalino praeiviams gėles, kurios skatino rūkalius bent vieną dieną nerūkyti ir susimąstyti apie...


Vaikystėje buvęs didelis nenuorama, aplankęs turbūt visus įmanomus būrelius Linas Vaitkus, dabartinis Lietuvos futbolo antros lygos komandos „FK Palanga“, jau šiemet užsitikrinusios lygos čempionės titulą, kapitonas, prisipažįsta vaikystėje svajojęs   žaisti Europos futbolo klubuose, tačiau likimas kol kas „nori“, kad jis žaistų Palangoje....


Parodija televizijos vardu

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 06 | Rubrika: Miestas

Visuotinės diržų veržimo akcijos fone, kai net ledų kaušelis vafliniame indelyje ant suoliuko parke yra ganėtinai didelė prabanga, visi gūžiasi prie televizoriaus ekranų. Suleidžiame akis kaip alkani į nerealų realybės vaizdą mirguliuojančiame ekrane ir tikimės... gerų naujienų. Kažin, ar mus ištiks kada tokia neapsakoma laimė, kai vietoj žodžio „krizė“ visu garsu kas nors ekrane rėks...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius