Partizanų vado kritika įžeidė, tačiau palangiškiai pripažįsta: būta visko

Partizanų vado kritika įžeidė, tačiau palangiškiai pripažįsta: būta visko

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 11 09

Rašytoja Rūta Vanagaitė, paskleidusi neigiamą žinią apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, sukėlė didžiulę diskusijų bangą. Kalbinti palangiškiai patikino, jog dėl tokių žodžių jie, patys kovoję už savo šalį, labai įsižeidė, tačiau neslepia, jog ir anuomet būta visko, visokių žmonių buvo tada, esama ir dabar.

„Niekam bendražygių neišdaviau“
Primename, jog R. Vanagaitė sukėlė skandalą pareiškusi, kad surinko skandalingų faktų apie Lietuvos karininką, partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą. Partizanas esą buvo KGB agentas, o Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas esą net surinkęs duomenų apie žydų žudynes. Vėliau žydų bendruomenė atsiribojo nuo R. Vanagaitės pasisakymų. R. Vanagaitė taip pat pareiškė, kad A. Ramanauskas nebuvo kankinamas, o susižalojo pats, bandydamas nusižudyti. R. Vanagaitė vėliau viešai atsiprašė už savo žodžius, tačiau visuomenė nepamiršo. Ypač tie, kurie kovojo už savo šalį, dėl to buvo ištremti, kankinami.
„Mane net labai sujaudino toks pasisakymas. Kaip taip galima, pasiskaitė paviršutiniškai ir netruko padaryti savas išvadas. Aš pats labai norėjau komentarą rašyti, bet turiu bėdų su sveikata, neparašiau. Baisu, ką galima daugiau pasakyti. Pats kovojau už mūsų šalį, buvau partizanas, žinau, ką reiškia tardymas, kankinimai. Mane kankino, bet aš niekada neišdaviau bendražygių. Visi žinojo, kad negalima nieko pasakoti“, – teigė palangiškis laisvės kovų dalyvis Kazimieras Algirdas Pečiukonis.
Pašnekovas pripažino, jog visokių ir anuomet buvo žmonių, kurie išduodavo savus, nepaisydavo garbės kodekso, tačiau čia kalbama apie vadą, žinomą, gerbiamą žmogų, kuris vedė į kovą būrį bendražygių.

Pasipiktino ne pirmą kartą
„Jeigu taip nagrinėjama istorija, vadinasi, ji nėra suvokiama, nesuvokiama istorijos visuma, reikia pagalvoti ir apie aplinkybes. Juk anuomet būdavo ir bylos fiktyvios, tam, kad kitiems būtų galima parodyti, nors tai visiškai neatitiko tiesos. Neneigiu, jog būdavo ir išdavysčių. Žiaurūs kankinimai taip pat savo padarydavo. Labai sudėtinga situacija. Tačiau tikrai manau, kad tas žmogus, kuris buvo taip apšmeižtas, tikrai buvo savo šalies patriotas, kovojęs už savo tautą“, – įsitikinęs K. A. Pečiukonis.
Pašnekovas pripažino, jog rašytojos teiginiais pasipiktino jau ne pirmą kartą. „Kuriam laikui anksčiau buvau išvykęs į užsienį. Grįžęs taip buvau pasiilgęs spaudos, jog nieko nelaukdamas puoliau skaityti laikraščius. Ir ką jūs manot, ką aš ten pirmiausia pamačiau: o gi buvo paskelbta, kad Lietuva – žydšaudžių kraštas. Nieko nelaukdamas aš tą laikraštį išmečiau ir nebeskaičiau. Visokių tų lietuvių buvo, bet taip pateigti, jog visi lietuviai žydus šaudė – absurdiška“, – teigė buvęs partizanas, tremtį iškentęs palangiškis K. A. Pečiukonis.

Šeimos pasakojimai atskleidė visko
Tremtį iškentusi palangiškė Vida Galdikienė žodžių „į vatą nevyniojo“ ir rėžė tiesiai: už tokius pasisakymus reikia ištremti ir atimti lietuvybę.
„Pirmokė būdama buvau su visa šeima ištremta. Mano dėdė, būdamas vos 19 metų, buvo nušautas. Praėjo 70 metų, kai buvom išvežti. Mus trėmė, mes priešinomės tuometinei valdžiai. Ką mes tokio buvome padarę, ką aš, būdama pirmokė, buvau padariusi, kad nusipelnėm tokios bausmės. O tik kovojom už savo šalį. Tad labai skaudina tokie pareiškimai, kai žmonių, troškusių vieno tikslo – apginti savo šalį – pastangos taip sumenkinamos. Mano nuomone, už tokius pareiškimus R. Vanagaitę reiktų ištremti ir atimti lietuvybę“, – kalbėjo V. Galdikienė.
Moteris pripažino, jog jos visa šeima buvo išdraskyta, daug istorijų iš kiekvieno giminaičio girdėjusi. „Aš tikrai esu visko prisiklausiusi, pilnai tikiu, kad visko buvo, visokių istorijų žinau, kaip žmonės keisdavo aprangas, kad vienas kitą apgautų, naudos kokios gautų. Kad kai kurie lietuviai buvo išdavikai, aš nuo seno žinojau. Tačiau dėl partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui mestų kaltinimų trūksta loginio mąstymo. Aš pati esu medikė. Teigti, kad pats sau žmogus nusiplėšė lytinius organus, išsidūrė akį, protu nesuvokiama. Žmogus sau įsidurti nelabai gali, o čia tokius veiksmus atlikti. Beje, mano teta Marija Jurevičiūtė sakydavo, kad jeigu žmogus tardomas ir kankinamas kažką prisipažįsta, jį visiškai galima suprasti, nes ne kiekvienas, net pats stipriausias, gali iškęsti didelius skausmus. Iš savo šeimos viena likau, o kai žinau tiek istorijų, man didžiulis siaubas nukrečia išgirdus tokius pasisakymus“, – svarstė palangiškė.
Ji taip pat prisiminė kilusi skandalą dėl to, jog neva lietuviai žydus šaudė. „Nesąmonė, lietuviai to nedarė. Galiu pasidalinti savo asmenine patirtimi dėl žydų. Aš labai geros nuomonės apie žydus, kartą jie mus nuo bado išgelbėjo, tad visada miniu žydus tik geru žodžiu“, – atskleidė palangiškė tremtinė V. Galdikienė.

Atrasti galima visko
Kalbinta istorikė pakomentavo, jog niekas neabejoja, jog visko būta anais laikais, būna visko visais laikais. Daug sužinoma kuriam laikui praėjus, tačiau vos tik ėmus analizuoti istorinius dokumentus, galima daug sužinoti. Bet būtina juos analizuoti atidžiai, tikrinant šaltinius, kitaip menksta patikimumas. „Kiekvienas atras kažką blogo, jeigu norės surasti, taip jau yra“, – pripažino istorikė.
Praėjusią savaitę į kilusį skandalą sureagavo ir meras Šarūnas Vaitkus. „Tęsiant šių kelių savaičių temą apie R. Vanagaitės cinišką melą, niekinant ir šmeižiant mūsų Tėvynės didvyrį – partizaną A. Ramanauską-Vanagą, darosi liūdna, kad tai dar vis vyksta, nors jau esame laisvi 27 metus. Aš tikiu, kad mūsų teisėsauga sureaguos ir šmeižikai atsakys įstatymų nustatyta tvarka“, – paskelbė jis.
Praėjusią savaitę buvo pasveikinta dar viena palangiškė tėvynės didvyrė – partizanė Augeniją Bieliauskienė (Tarvydaitė), kuri atšventė savo 93 metų gimtadienį. Augenija tapo partizanų ryšininke, priesaiką davė Lenkimų būryje 1947 m. ir gavo slapyvardį „Mirta“. Ji Margininko miško partizanams perduodavo jiems reikalingą informaciją, maistą, slaptus dokumentus. Esant reikalui, namuose slėpdavo partizanus, maitindavo. Už šią antisovietinę veiklą Tarvydų šeima, kaip ir kitus Lietuvos patriotus, sovietų saugumas buvo nekartą buvo suėmę ir tardydavo ištisas savaites Kretingoje, Skuode.

Partizanų vadas
Primename, jog partizanų pulkininkas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos signataras, LLKS gynybos pajėgų vadas. Nuo 1952 m. pabaigos, nutrūkus ryšiams su vyriausiąja vadovybe, A. Ramanauskas su šeima slapstėsi. 1956 m. spalio 12 d. A. Ramanauskas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė buvo išduoti ir suimti Kaune ir iš karto išvežti į KGB. Nuo pat pirmųjų tardymo valandų partizanų vadas buvo žiauriai kankinamas. A. Ramanauskas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje posėdžiavęs Aukščiausiasis teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Donatas 2017-11-15 19:38 (dzviktorija@yahoo.com / IP: 99.126.245.17)
Lietuvybes savoka aprepia lietuviu kalba, rasta, folklora, patiekalus, apranga ir t.t. Tai individo arba ju grupes elgsenos bei galvosenos budas. To atimti neimanoma nei juridiskai, nei techniskai. Istoriskai zinomi faktai, kai lietuvybes budavo issizadama arba naturaliai prarandama, patekus i kitokia gyvenimo aplinka (Chicago`je net ir mano kompiuteris neturi lietuvisku rasmenu). Pvz., Dauguma Lietuvos kilminguju kalbejo tik lenkiskai (t.t. net lietuviu literaturos klasikas A. Baranauskas), nes lietuviu kalba buvo laikoma neprestizine.

Taip pat skaitykite

Spalio 28 d. mūsų mokyklos mokiniai Tadas Valiukas, Tadas Jarulis (10 kl), Mantas Gaučius (8 kl.) ir Lukas Jarulis (7 kl.) drauge su Palangos V. Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinių komanda, vykdydami bendrą projektą „Mes iš pajūrio“, dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Kardo rinktinės partizanų takais“ maršrutu Salantai – Grūšlaukė.


Rašytoja Rūta Vanagaitė, paskleidusi neigiamą žinią apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, sukėlė didžiulę diskusijų bangą. Kalbinti palangiškiai patikino, jog dėl tokių žodžių jie, patys kovoję už savo šalį, labai įsižeidė, tačiau neslepia, jog ir anuomet būta visko, visokių žmonių buvo tada, esama ir dabar.


Praėjusią savaitę Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo atstovai Palangoje vykdė įprastinę kraujo donorystės akciją. Kaip teigė neatlygintinos donorystės koordinatorė-rinkodaros vadybininkė Rūta Ramanauskienė, labiausiai džiugina tai, jog vis daugiau kraujo donorais norinčių tapti yra jaunų žmonių, jie supranta tokios misijos svarbą.


Gegužės 14 dieną Klaipėdoje buvo minima partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, kurioje dalyvavo ir Palangos Šaulių sąjungos nariai.


2015-ųjų vasarą atsveikinau dukart: spalio 2-ąją arti „Medvalakio obuoliukų“ teritorijos, į kurią patekau per aplinkkelio „šernų vartus“, lepšiaujant, ir spalio 4-ąją, nuo Anaičių – Šaipių pusės aplinkui apeinant už jūrą aukščiau esantį Plazės ežerioką, kaip tartų aukštaičiai, o tada, smėlynų patalais palei jūrą...


Dabar tokia kieta biurokratų skūra, kad jokiais kritiniais straipsniais nepramuši jų biurokratinio šarvo. Tarybiniais laikais jeigu straipsnyje išsakytoje kritikoje buvo įžvelgiama tiesos, toks straipsnis būdavo svarstomas arba partijos komiteto biure, arba vykdomojo komiteto posėdyje. O dabar – jokios reakcijos. Siūlau Palangos miesto savivaldybės taryboje...


Vicemerui kritika – dar nesukramtomas maistas  3

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2013 03 21 | Rubrika: Savaitės komentaras

Lietuvos žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės užtarimo tikėjęsis Palangos vicemeras Saulius Simė sulaukė savotiško antausio – jo skundas pripažintas nepagrįstu, o pats pareiškėjas dar sulaukė pamokymų.


Šįmet sukako 22 metai, kai gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau dar ir šiandien dažno lietuvio galvoje sukasi mintis: „Ar dėl tokios Lietuvos kovojome?“.  Didelė jaunų žmonių emigracija, nedarbas, didėjantis savižudybių skaičius pasako kur kas daugiau nei žodžiai. Tačiau galbūt dabar pats metas atsigręžti į mūsų senolius, kurie užuot koneveikę valdžią...


Kas atrodė kaip akivaizdus Palangos miesto policijos komisariato viršininko Jurgio Kažio suklupimas –  sukelta avarija išgėrus, dabar, praėjus šiek tiek daugiau kaip mėnesiui, policijos departamentui, vykdančiam įvykio tarnybinį patikrinimą, atrodo kaip „išskirtinai sudėtingas“ tyrimas.


Ilgamečiui Sporto centro direktoriaus pavaduotojui Stanislovui Kašinskui, išėjus užtarnauto poilsio, šioms pareigoms užimti bus skelbiamas konkursas. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Savivaldybės įstaigos Sporto centro direktorius Romaldas Kazlauskas, šiuo metu yra ruošiami nuostatai bei konkurso sąlygos. „Konkursą planuojama skelbti kitą savaitę. Visa konkurso medžiaga bus patalpinta įstaigos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius