Pavasario šventė moko pažvelgti ir į bundančią gamtą, ir į savo gyvenimą

Pavasario šventė moko pažvelgti ir į bundančią gamtą, ir į savo gyvenimą

Rasa GEDVILAITĖ, 2011 04 25

Kasmet, artėjant didžiosioms metų šventėms, norom nenorom panirstam į dvasinį pasaulį, jame ieškom tarsi kažkur „praganytos“ ramybės, „pasimetusių“ dienų. Šiuo metu visi laukiam Šv.Velykų – gamtos atbudimo, o krikščioniškasis pasaulis laukia ir Kristaus prisikėlimo šventės. „Velykų šventė dar labiau parodo, jog mirtim gyvenimas nesibaigia, visi dalykai turi amžinybės prasmę“, - savo patirtimi pasidalino Palangos klebonas Marius Venskus.

 

Gyvenimo tempas – per greitas

Visuomet tokių švenčių metu gyvenimo tempas sulėtėja. Ne vienam atsiranda galimybė pajusti harmoniją, kurią išlaikyti itin sunku, tačiau įmanoma. Prie šio jausmo, žinoma, prisideda iš žiemos miego bundanti gamta. Pavargę nuo gyvenimo tempo tokiom akimirkom galim atsikvėpti, pabūti su šeima. „Juk turbūt yra tokių žmonių, kurie net nepastebėjo, jog nutirpo sniegas, jog gamtos kvapas jau kitoks, todėl, kad visuomet skubam, turim vieną taką link darbo ir juo einam, nepastebėdami nieko aplink“, - dabartinę gyvenimo padiktuotą situaciją apibūdino klebonas.

 

Formuojama klaidinanti informacija

Kaip pastebėjo palangiškių palankumą pelnęs klebonas, daug įtakos žmonių pasąmonei, jų mintims suteikia ir gausa informacijos. „Girdima, kaip siūloma tapti „dabartistais“, o ką gi reiškia „dabartistai“, vadinasi, bėk, slėpkis, ignoruok, neprisiimk jokios atsakomybės, nes apie rytojų galvoti nereikia“, - propaguojamos reklamos poveikį įvardino klebonas. Pasak jo, taip siūloma žmonėms išvengti gyvenime pasitaikančių kliūčių. Žinoma, jei nieko nedarysi, tuomet ir nesuklysi, tačiau to bijoti neverta. „Visi mes, aišku, turim siekių, tikslų, gal jie kiti ir neišsipildo, tačiau nustoti siekti dėl to neverta“, - gyvenimo variklį įvardino M.Venskus.

„Ir tokios reklamos, kaip pastebėjau, transliuojamos tendencingai. Pavyzdžiui, pamenu prieš Kalėdas buvo platinama tokia reklama – senelis džiaugiasi galėdamas įsigyti internetą, nes tuomet galės bendrauti su anūku ir jis labiau jį mylės. Vadinasi, kaip teigiama, svarbiausias yra materialusis turtas“, - reklamų eilutes diktavo klebonas.   

 

Jausti širdyje

Niekas nepaneigtų, jog egoizmas žmonėse stipriai veši, tarsi piktžolė sėja savo sėklas kiekviename, skatindama vis didesnį apetitą. Natūralu, kai žmonės nori geresnio, sotesnio gyvenimo, tačiau kuomet visko esama, tačiau vis ne gana, sustoti pasidaro sunkiau. „Kuomet plečiasi namai, dažniausiai plečiasi ir širdžių atstumai tarp žmonių, tampa svetimi vienas kitam“, - pastebėjo ir klebonas M.Venskus.

Tikinčiųjų vadovas patikino, jog nebūtinai turi lūžti nuo vaišių stalas, jog pajustum širdyje Velykų šventę. Pats svarbiausias tikslas ir yra – būtent širdyje „uždegti“ šios šventės pilnatvę, pajusti ramybę, susikaupimą, o ir visai šeimai drauge susirinkti atsiranda galimybė.

 

Nebijoti išbandymų

„Gavėnios metu žmonės kviečiami rimčiai, tuomet nebūtina ištarti nei žodžio, svarbiau – suprasti, kas mes tokie esam, ko siekiam, už ką turim būti dėkingi“, - kalbėjo klebonas M.Venskus, pastebėjęs, jog žmonės linkę pasiduoti kitai krypčiai.

Pasak klebono, svarbu atkreipti dėmesį į visą žmogaus gyvenimą, begalinę Dievo meilę žmogui, kuris – pats vargingiausias, tačiau nepraradęs garbingumo ir orumo. Šie bruožai, kaip patikino Palangos klebonas, turi keroti kiekviename.

 „Mes pateikiam žmonėms galutinį tašką, tobulą gyvenimo atramą, tačiau pabrėžiam, jog iki jo jiems teks patirti ilgą kelionę, gali laukti sunkūs išbandymai“, - apie žmonėms rodomą teisingą gyvenimo kelią pasakojo M.Venskus, patyręs, jog žmonės šių laukiančių išbandymų išties ir baiminasi. Pasak jo, niekuomet negalima sakyti, jog „man nepasiseks“ ar „aplinkybės kaltos“. „Kas pasiduoda pykčiui, nevilčiai, tampa patys sau vergais. Gyvenimo išbandymai – neatsiejama gyvenimo dalis“, - savo pastebėjimais dalinosi klebonas.

„Juk kada priimi visą gyvenimą tokį, koks jis yra, tuomet pajunti laisvę“, - taip trokštamos siekiamybės kainą įvardino M.Venskus.

 

Gyvenimas – trapus

„Velykų šventė mus moko pažvelgti į mirtį, suprasti, jog visi dalykai turi amžinybės prasmę, tad siekdami laimės čia, ją nusinešim ir ten. Viskas, ką susikursim – harmoniją, laisvę – laukia ir po mirties“, - kalbėjo dvasininkas, pataręs kiekvieną savo veiksmą atlikti apgalvotai, nekenkiant kitiems, linkint sau pilnatvės.

„Malda nėra įskaičiuojama į laiką, maldai skirtas laikas netrumpina dienos. Juk iš tiesų atsigulę vakare ar pabudę ryte mes jaučiam tarsi didžiulę virš galvos „kybančių“ darbų naštą, ką reikia nuveikti, kur nubėgti, kažką pabaigti, o būtent malda padeda mintims susikoncentruoti, pajusti vidinį ramumą“, - patarimais pasidalino Palangos klebonas.

Išties, ryt švęsime Šv.Velykas, ridensime margučius, svarbiausia, jausim artimo meilę. Kaip, kad įvardino klebonas M.Venskus, gyvenimas yra trapus, tad verta džiaugtis kiekviena diena ir padėkoti už ją, vos tik pakilus saulei.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangoje, pradedančioje aktyvųjį kurortinį sezoną, renginys veja renginį – jau rytoj pasimėgauti gintariniu lietumi pakvies Gintarinis savaitgalis, o pajudėti ragins asociacijos „Sportas visiems“ organizuojamas to paties pavadinimo festivalis. O štai kitą savaitgalį, gegužės 31 d. – birželio 2 d., į Palangą pakvies Kurorto šventė „Myliu...


Kartais pareigingai stoviu gatvėje ant šaligatvio laukdama, kada pro mano nosį prašvilps autobusas, ir aš saugiai galėsiu pereiti gatvę. Tačiau kartais, nė neatsigręždama, skuodžiu į kitą gatvės pusę. Žinau, kad taip rizikuoju savo gyvybe... Šis nutrūktgalviškasjausmas - suspėsi ar nesuspėsi - atsirado visai nesenai, ir tai yra rizikinga: gali nebesuspėti...


Net ir akylūs miesto poltikos stebėtojai galbūt praleido vieną svarbų įvykį – Palangos miesto Taryba jau įveikė savo darbo 2015–2019 metų kadencijoje pusiaukelę. Šiandien valdančioji Tarybos koalicija ir jos pirmininkas, miesto meras Šarūnas Vaitkus vis dažniau pavarto „žaliąją knygutę“, konservatorių rinkimų programą – ar spės miestas įvykdyti...


Palanga – ne tik vasaros metu poilsiautojų pamėgtas kurortas. Neretai mūsų miestą pasirenka ir sportininkai savo treniruočių stovykloms. Artėjant didžiausiam ir svarbiausiam 4 metų įvykiui – Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, sportininkai ruošiasi itin atsakingai. Viena tokių – Airinė Palšytė, 24-erių šuolininkė į aukštį. Mūsų kurorte Europos...


Politikai savo vizijas turi pasverti labiau  3

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2013 05 02 | Rubrika: Savaitės komentaras

Sėkmingai įgyvendinama valdančiosios koalicijos programa miesto gyventojus verčia reikliau vertinti priešrinkiminius partijų pažadus.


Ar visi mokame pasidžiaugti savo miestu?  12

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 02 02 | Rubrika: Savaitės komentaras

Viešojoje erdvėje už neveiklumą ilgai koneveikti Palangos vadovai pagaliau sulaukė šiokio tokio pripažinimo.


Joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės. Kai kurie gydytojai ne tik patys praktikuoja jogą, bet ir rekomenduoja ją savo pacientams, prilygindami ją kineziterapijai. Jogos užsiėmimai jau kuris laikas vyksta ir mūsų mieste. Jogos mokytoja Audronė Pašilytė „Palangos tiltui“ sakė, jog svarbiausia atrasti ryšį tarp fizinio kūno, amžinosios mūsų...


Kasmet, artėjant didžiosioms metų šventėms, norom nenorom panirstam į dvasinį pasaulį, jame ieškom tarsi kažkur „praganytos“ ramybės, „pasimetusių“ dienų. Šiuo metu visi laukiam Šv.Velykų – gamtos atbudimo, o krikščioniškasis pasaulis laukia ir Kristaus prisikėlimo šventės. „Velykų šventė dar labiau parodo, jog mirtim gyvenimas nesibaigia, visi dalykai turi amžinybės prasmę“, - savo...


Palangos mieste rengiamos didžiosios šventės padeda kurortui „neužgesti“ ne sezono metu ir palaikyti vasaros sezono šurmulį. Taip pat ir šį savaitgalį vykusi šventė „Palangos stalas 2010“ pritraukė daug žmonių, kurie „suko galvas“, kaip pasistatyti automobilį, kaip nepatekti į didelę spūstį. Toks žmonių antplūdis naudingas ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir miesto savivaldybei. „Mes...


Užgavėnės – tikra ar veidmainiška šventė?

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 01 | Rubrika: Miestas

Praūžus kaukėtai šventei (užgavėnėms), pasigirdo kalbų, esą šventė tapo nuvalkiota ir prarado prasmę. Nors šią šventę vienaip ar kitaip mini kone visas pasaulis, mūsiškė, atrodo, turėtų likti archaiška ir atitinkanti šimtmečių tradicijas. Tačiau kaip yra iš tiesų?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius