Po žymių palangiškių amžino poilsio vietas vedžios virtualus turas

Po žymių palangiškių amžino poilsio vietas vedžios virtualus turas

Rasa GEDVILAITĖ, 2016 10 20

Nepamirštami veiklūs žmonės būna net ir atgulę amžinojo poilsio vietose. Nuolat lankomi kapai įrodo, jog žmonės vertina jų nuveiktus darbus. Surasti kurorto vardą garsinusių žmonių kapavietes nuo lapkričio mėnesio bus dar lengviau, mat Palangos kapinėse sukurtas virtualus turas, įamžinantis žymių palangiškių amžino poilsio vietas. Šią Palangos miesto etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų programos priemonę sumanė Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai. Turą galima pamatyti adresu: www.palangoskapines.lt

Sąrašas bus pildomas
Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Aura Banevičienė pasakojo, jog nebuvo lengva tiek surasti, tiek apsispręsti, ką įtraukti į virtualaus turo sąrašą. „Kai kurių žymių žmonių, tokių kaip, pavyzdžiui, pirmosios kurorto fotografės Paulinos Mongirdaitės, kapų nepavyko rasti. Šiuo metu virtualiajame ture po Palangos kapines galima rasti keliasdešimt žymių žmonių kapų, tačiau sąrašas nėra galutinis, jis nuolat bus pildamas. Tikime, jog laikui bėgant sureaguos ir patys palangiškiai, pasigedę tam tikrų asmenų kapaviečių įtraukimo į parengtą virtualų turą“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.
Galimybė sukurti šį virtualų vadovą atsirado įtraukus ją į Palangos miesto etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų programos priemonių planų.

Būta daug laidojimo vietų
Palangoje įkurtos penkios kapinės: Palangos miesto (1,1968/5,3473 ha) ir Šventosios (6,3626 ha), Anaičių (0,2356 ha), Karių (0,4337 ha) ir Žydų senosios (apie 0,1085 ha) kapinės. Karių ir Žydų senosios kapinės neveikiančios, jos įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Ribotai veikiančios Anaičių kapinės taip pat yra Kultūros vertybių registre.
Kaip atskleidė istorijos šaltiniuose atradusi informacijos Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė kraštotyros darbui Bronislava Spevakovienė, istorijos eigoje Palangoje buvo daug laidojimo vietų, atrasti ir tyrinėti Birutės, Naglio kalnų, Jaunimo, Žemaičių kalnelių, Rąžės, Baltijos aikštės, bažnyčios šventoriaus ir kiti kapinynai.
„Įvedus krikščionybę, Bažnyčia įpareigojo mirusiuosius laidoti bažnyčios kriptoje arba šalia bažnyčios. Todėl Palangoje katalikai ilgą laiką buvo laidojami arti bažnyčios – šventoriuje arba šalia jo.
1824 m. Palangos katalikų kapinės iš centro iškeltos į šiaurės rytus nuo miestelio. Manoma, kad centre kapinėms jau nebuvo kur plėstis, todėl parapijos kapinės iškeltos į neapstatytą plotą už miesto. Kapinėse paskirta teritorija kitatikių – evangelikų-liuteronų ir pravoslavų – laidojimui. Būsimose kapinėse dar 1815 m. už parapijiečių ir aukotojų pinigus pastatyta medinė aštuoniakampė koplyčia ant žemų akmeninių pamatų. Tada ir prasidėjo dabartinių Palangos miesto civilinių kapinių istorija. Koplyčioje, skirtoje šv. Marijos Magdalenos garbei, šv. mišios laikytos ne nuolat, o tam tikromis progomis. Po koplyčios grindimis buvo įrengtas rūsys, tikėtina, jame buvo laidojama. Vertingas buvo koplyčios dviejų aukštų altorius, kurio centre buvo šv. Petro atvaizdas, aukščiau – drobėje tapytas šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Karo metu koplyčia apiplėšta, sunaikintas inventorius, neišliko ir paveikslai. Sovietmečiu koplyčios interjeras neatstatytas. Dabar koplyčios vidus apleistas, pagal paskirtį ji nenaudojama. Koplyčia istoriniu požiūriu vertinga kaip XIX a. I pusės medinės sakralinės liaudies architektūros tradicijų pavyzdys“, – byloja istorijos šaltiniai.

Kapinės buvo praplėstos
Apie 1931 m. kapinės praplėstos, senosios ir naujosios kapinės aptvertos tvora.
1942 m. kapinės aptvertos gelžbetonine tvora. Karo metu nukentėjo ne tik koplyčia, bet ir pačios kapinės – apgadinta didesnė dalis paminklų, nuo kai kurių kapų pavogtos metalinės tvorelės, sulaužyti vartai.
„Po karo kapinės buvo apleistos, prižėlusios krūmų, tebuvo vienas takas nuo vartų iki koplyčios, netvarkomi kapai. Klebono J. Ilskio pastangomis kapinės sutvarkytos, nutiesti ir išžvyruoti takai. Prie pagrindinių takų ir pagal vidinę kapų sieną pasodinta liepų. Imta prižiūrėti, puošti kapus, ypač Motinos dienos ir Vėlinių progomis, statyti paminklus.
1958 m. Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Vietinio ūkio valdybai pavesta priimti savo žinion visas Palangoje esančias kapines, užtikrinti jų priežiūrą, o neveikiančias – uždaryti.
1983 m. Palangos kapinės uždarytos, nes nebuvo laisvų laidojimo vietų. Miestiečiams artimuosius teko laidoti Šventosios kapinėse. 2009 m. Palangos kapinės praplėstos į šiaurės pusę, ir miestiečiai vėl gali laidoti savo artimuosius Palangoje“, – pasakojama.

Lengviau surasti ir daugiau sužinoti
Palangos miesto civilinėse kapinėse (senųjų kapinių teritorijoje) yra 5 kultūros paveldo objektai: medinė koplyčia, aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio, kalbininko Antano Vireliūno, muziko Balio Dvariono kapai, Paulauskų kapo antkapinė koplytėlė.
Lietuvos kultūros vertybių registre įrašytam muziko B. Dvariono kapui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, jo vertingųjų savybių pobūdis – memorialinis bei istorinis.
Prie kapo, kuriame palaidotas lietuvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, profesorius B. Dvarionas (1904–1972) vertingųjų savybių priskiriamas antkapis, kurį sudaro raudono granito plokštė su smuiko grifo ir penkių stygų akcentu ir raudono granito bordiūras, taip pat lakoniškas įrašo ant bordiūro tekstas: „Balys Dvarionas“. Antkapinio paminklo, pastatyto 1978 m., autorius skulptorius Regimantas Midvikis.
Nacionalinio reikšmingumo lygmuo suteiktas ir aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio kapui, kurio vertingųjų savybių pobūdis – memorialinis.
Kultūros vertybių registre trumpai įrašyta, jog čia palaidotas sklandymo pradininkas Lietuvoje, 1932 m. parengęs pirmo lietuviško sklandytuvo T1 brėžinius ir vadovavęs jo gamybai, vėliau ištobulinęs ne vieną sklandytuvą, pedagogas, rengęs sklandymo instruktorius, B. Oškinis (1913–1985). Antkapio, kurį sudaro pilko granito paminklas, simbolizuojantis sklandytuvo sparnus ir pilko granito bordiūras, autorė – grafikė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė.

Ir daugiau vertybių
Nacionalinio reikšmingumo objekto lygmuo suteiktas kalbininko Antano Vireliūno kapui, kurio vertingųjų savybių pobūdis – memorialinis bei dailės.
Prie vertingųjų savybių priskiriamas antkapis, kurį sudaro betoninis, obelisko formos, užsibaigiantis kryžiumi 2,5 metro aukščio paminklas ir pilko granito plokštė su užrašu „Vireliūnas Antanas“ bei apačioje įrašytais mirimo ir gimimo metais: „1925-1887“.
Seniausias iš keturių 1993-aisiais metais į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų – 1813 metais pastatyta Paulauskų kapo antkapinė koplytėlė. Šiai kultūros vertybei, pripažįstant, jog jos vertingųjų savybių pobūdis – dailės – yra ne tik lemiantis reikšmingumą, bet ir retas, suteiktas vietinės reikšmės objekto lygmuo.
Palangos kapinėse palaidota daug žymių žmonių, kurie garsino kurortą. Virtualusis vadovas po Palangos kapines suteiks galimybę išmaniųjų prietaisų pagalba ne tik lengviau rasti sužymėtas žymių žmonių kapavietes, bet ir daugiau apie juos sužinoti.
„Bet, žinoma, informacija bus glausta, žmonės apie žymius palangiškius, atgulusius amžino poilsio, jei tik norės, neabejotinai suras ir daugiau informacijos“, – sakė A. Banevičienė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas skelbia poilsio namų „Baltija“, esančių Palangoje, 100 proc. akcijų paketo pardavimą. Pradinė pardavimo kaina – 4 mln. eurų.


Palangoje esanti Kunigiškių vaikų poilsio stovykla neilgai trukus atgims ir vėl atliks savo funkciją – čia vėl numatoma organizuoti vaikų poilsį bei edukacines veiklas.


Konkurse gali dalyvauti Palangos savivaldybėje veikiančios biudžetinės įstaigos, vaikų meno ir sporto klubai, nevyriausybinės organizacijos ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurių nuostatuose (įstatuose) nurodyta, kad gali vykdyti vaikų poilsio stovyklų, sportinę, pramogų ir poilsio organizavimo veiklas. Paraiškos programoms finansuoti su priedais iki 2017 m. gegužės 5 d....


Nepamirštami veiklūs žmonės būna net ir atgulę amžinojo poilsio vietose. Nuolat lankomi kapai įrodo, jog žmonės vertina jų nuveiktus darbus. Surasti kurorto vardą garsinusių žmonių kapavietes nuo lapkričio mėnesio bus dar lengviau, mat Palangos kapinėse sukurtas virtualus turas, įamžinantis žymių palangiškių amžino poilsio vietas. Šią Palangos miesto etninės kultūros...


Po kazimierinių jau šeštą kartą lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ vietinis atrankos turas. Šis kas dvejus metus organizuojamas konkursas, skirtas Regionų metams, skatina jaunąją kartą domėtis savo krašto tradicine kultūra...


Kaip partijoms skaičius, kuriais jos bus įrašytos rinkimų biuleteniuose, paversti viliojančiais, įsimintinais ar net magiškais? Dėl to suka galvas šalies partijos ir visuomeniniai judėjimai, kurie vakar Seime išsiaiškino, kokiu numeriu jos bus įrašytos rinkimų biuleteniuose. Išdalinti numeriai Antrą numerį ištraukė...


Prieš Visų Šventų dieną bei Vėlines Palangos kapinių naujoje dalyje baigiamas sumontuoti granitinis kolumbariumas. Jame amžino poilsio vietą ras beveik 700 velionių.


Šių metų rugsėjo 13-14 d. pasiruoškite kelionei po kitokią Palangą. Pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“ Jums atvers nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklus Palangoje. 20-ies stotelių maršrutas istorinėje Palangos miesto dalyje, paįvairintas vaizdine ir grafine medžiaga bei renginiais...


Antradienį prie salės, kurioje vyksta Palangos miesto Tarybos posėdžiai, būriavosi būrys verslininkų, kurie buvo pateikę paraiškas antrus metus vykstančiam konkursui-loterijai dėl galimybės pirmumo teise įgyti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas tam numatytose viešosiose vietose Palangos centre. Tie, kuriems tikrąją to žodžio prasme sėkmė nusišypsojo, džiaugėsi, kam...


Šiandien, penktadienį, Palangos senosiose kapinėse amžino poilsio atgulė Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Palangos meras Algimantas Vincas Ulba. Po Šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje velionis įveikė paskutinę kelionę per miestą, kuriame jis paliko ryškų pėdsaką. Prie duobės, nuklotos gėlėmis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius