„Pradėkime sportuoti tiesiog nuo rytmetinės mankštos, lengvo krosiuko prie jūros“
Ko gero visi, nuo mažiausio iki vyriausio, yra girdėję apie nuolatinio sporto naudą žmogaus kūnui ir sielai. Nuolatinis fizinis aktyvumas stiprina mūsų raumenis, kaulų sistemą, širdies ir kraujagyslių veiklą, kvėpavimo sistemą. Tačiau norint prisiversti sportuoti vien gražių žodžių ar pažadų „nuo rytojaus“ – nepakanka. „Visų pirma trūksta teisingo visuomenės požiūrio į sveiką gyvenseną. Visi kaip ir supranta, kad sportuoti reikia, tačiau tam ryžtasi tik nedaugelis“, – pastebėjo karatė kyokushin mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius.
Palengva propaguoti sveiką gyvenimo būdą
Vos susipažinęs su sveikos gyvensenos pagrindais ar sportu, žmogus užsibrėžia gana aukštus tikslus: „Noriu numesti svorio kuo griečiau“, „Tas riebaliukas nuo pilvo turi išnykti po dviejų savaičių“, tačiau karatė trenerio manymu, pradėti reikia palengva: „Pradėkite tiesiog nuo rytmetinės mankštos, lengvo krosiuko prie jūros, treniruotės sporto klube, dalyvavimo kūno kultūros pamokose. Tai turi tapti normalia dienotvarke. Norėdami pakeisti situaciją – keiskite savo požiūrį. Nors pripažįstu, jog tai ir nėra lengva. Šis procesas būtų lengvesnis ir efektyvesnis, jeigu nuolatos būtų formuojamas sveikos gyvensenos požiūris įvairiuose visuomenės socialiniuose sluoksniuose. Kitaip sakant, visi: šeima, ugdymo įstaiga, darbovietė bei pati valstybė propaguotų ir skatintų sveiką gyvenimo būdą. Vieningai bendradarbiaujant būtų galima pasiekti tikrai gerų rezultatų ir sportas taptų kasdieniu malonumu. Būtent malonumu. Tuomet nedaugeliui ir iškiltų klausimas: „Kaip prisiversti sportuoti“. Išties norėtųsi, kad Lietuvoje taip būtų, bet gal tai tiesiog utopija“.
Nuoseklaus darbo rezultatas – pats Lukas, kuris lapkričio mėnesį Japonijoje vykusiame dešimtajame Absoliutaus pasaulio karatė čempionate užėmė ketvirtą vietą bei pademonstravo antrą per visą Lietuvos karatė kyokushin 30 metų gyvavimo istoriją rezultatą.
„Tai buvo tikrai aukščiausio lygio varžybos ir rezultatu esu labai patenkintas. Tai nuoseklaus, daugiau nei 10 metų trukusio darbo rezultatas. Kažkada startuoti pasaulio čempionate buvo tik svajonė. Žiūrėdavau video įrašus apie pasaulio čempionatą ir galvodavau, kad nuvykti į Japoniją būtų tiesiog nerealu. Svajonių reikia turėti, bet vien tik to neužtenka. Reikia stengtis, nuosekliai dirbti. Juk viskas yra įmanoma“, – sakė L. Kubilius.
Karate – gyvenimo būdas
Europos karatė kyokushin čempionui L. Kubiliui karatė yra ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas. „Tos vertybės bei moraliniai principai, kurių išmokau užsiiminėdamas karatė ir kaip sportu, ir kaip kovos menu, mane išugdė tuo, kuo esu dabar. Tai bandau įskiepyti ir savo mokiniams. Šiuo metu net neįsivaizduoju savęs kitoje sferoje. Didžiąją dienos dalį mokau vaikus kovos meno bei pats sportuoju. Tai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Darbas su vaikais bei jų ugdymas man labai patinka bei teikia daug malonumo. O kuomet užsiimi širdžiai malonia veikla – geriau būti tiesiog negali. Taigi, mano sveikatos filosofija paprasta – sveikame kūne, sveika siela“, – kalbėjo sportininkas.
Tačiau ar visuomet sportas yra sveikata? Juk traumos, ligos yra dažnas palydovas kone kiekvienoje sporto šakoje? „Taip, profesionalus sportas ne visuomet yra sveikata. Tačiau mano gyvenime yra kiek kitaip. Sportuoju išties daug, bet rimtų traumų niekuomet nesu turėjęs. Treneriu dirbu daugiau nei dešimt metų ir per šį laikotarpį nepamenu nė vieno atvejo, kuomet auklėtinis varžybų metu ar per treniruotes būtų patyręs labai rimtų traumų. Karatė tai – kovos menas, kurio mokykloje mokosi ne tik vaikai, jaunimas, bet ir vaikų tėvai, – pabrėžė L. Kubilius, kuris savo mokinius ugdo posakiu „Lengvas kelias – ne mūsų kelias“. – Lengvų kelių gyvenime ieškoti nereikia, nes ne visuomet jie būna teisingi. Svarbiausia – mokėti įveikti sunkumus bei neleisti jiems nugalėti tavęs. Suklupus turime išmokti vėl atsistoti ant kojų, pradėti viską iš naujo“.
Džiugina palangiškių aktyvumas
Palangoje vaikus karatė mokantis klaipėdietis džiaugiasi pastarųjų aktyvumu. „Palangiškiai yra ne tik labai aktyvūs, bet labai sportiški ir gabūs. Mūsų kurorte yra užaugęs ne vienas Lietuvos čempionas bei prizininkas. Praėjusiais metais iš Europos jaunučių čempionato su apdovanojimais grįžo net trys palangiškės: Erika Jokubauskaitė ir Aušrinė Mažulytė tapo Europos vicečempionėmis, o Giedrė Grigūnaitė iškovojo bronzą. Palangoje turime net tris grupes: vaikus iki 10 m., 11-14m. bei 15 m. ir vyresnius. Jau ketvirtus metus vykstantys užsiėmimai vaikams patinka. Turime ne tik visus šiuos metus nuolat sportuojančių vaikų, bet priimame ir naujokus. Puikūs ir Palangoje sportuojančiųjų vaikų tėvai. Jie ne tik palaiko savo vaikus, bet ir skatina bei įvertina juos. Mūsų karatė mokyklos užduotis, kad vaikas sustiprėtų ne tik fiziškai ir psichologiškai, įgytų drausmės bei pagarbos, tačiau kad jis formuotųsi kaip protinga, ryžtinga, tikslo siekianti bei dedanti visas pastangas asmenybė, kuri vėliau taptų vertinga bei pilnavertė mūsų visuomenės dalis“, – kalbėjo Lukas bei išdavė savo geros sveikatos formulę: „Sportuok tada, kada gali ir daryk tai su malonumu. Stenkis dažniau šypsotis bei būti geros nuotaikos!”