Pradelsti mokėjimai Palangoje rekordiniai – beveik 50 tūkstančių litų

Pradelsti mokėjimai Palangoje rekordiniai – beveik 50 tūkstančių litų

2014 02 20

Vidutinė senatvės pensija Palangoje 2013-aisiais augo sparčiausiai

 

Analizuojant Klaipėdos regioną, matyti, kad finansiškai geresnė ir tvaresnė situacija yra arčiau jūros esančiose savivaldybėse, o judant gilyn į žemyną – rodikliai prastėja.

Tokias vakarų Lietuvos ekonomines ir socialines tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas (AFI), ketvirtus metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę. Vis dėlto, vadovaujantis jos duomenimis, galima konstatuoti, kad jei regionui pavyktų susidoroti su didžiausiu iššūkiu – pradelstais mokėjimais, tikėtina, ekonominiai pragiedruliai pasiektų ir problemiškiausias regiono vietoves.

 

Pajamos augo

Vidutinis darbo užmokestis 2013-aisiais augo visose šalies savivaldybėse. Pajūris – ne išimtis. Klaipėdoje atlyginimai augo sparčiau nei Vilniuje (augimas – 5,3 proc.), o vidutinio atlygio dydis buvo antras didžiausias šalyje (1913 Lt/mėn. atskaičius mokesčius). Sparčiau nei uostamiestyje vidutinis atlygis praėjusiais metais augo Neringos ir Šilutės r. savivaldybėse – atitinkamai 8,7 ir 7,5 proc. Nepaisant to, Neringos dirbančiųjų vidutinis atlygis vis dar yra vienas mažiausių šalyje ir nesiekia nė 1400 Lt/mėn. atskaičius mokesčius.

Tuo tarpu Klaipėdos rajono savivaldybėje labiau nei vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais augo vidutinė senatvės pensija. Paguosti dirbančius gali nebent tai, kad jų vidutinis atlygis buvo didesnis nei kitų šalies didmiesčių – Vilniaus ir Kauno – rajonų savivaldybėse ir siekė 1643 Lt/mėn. „į rankas“.

Ne tik Klaipėdos r. savivaldybė, bet dar trys regiono savivaldybės – Neringos, Palangos, Klaipėdos m. – praėjusiais metais pateko tarp tų, kuriose vidutinė senatvės pensija augo labiausiai. Klaipėdos mieste ji buvo penkta didžiausia šalyje (876 Lt/mėn.), Palangoje, kur vidutinis gyventojų amžius keturiais metais viršija šalies vidurkį, – vienuolikta (821 Lt/mėn.), o Neringoje – didžiausia Lietuvoje (936 Lt/mėn.). Vis dėlto pastarosios savivaldybės finansinius rodiklius vertinti sudėtinga, nes didžioji dalis gyventojų – fiktyvūs.

 

Regiono netikėtumas – Šilutė

Gyventojų pajamos yra glaudžiai susijusios su darbo santykiais, kurie buvo vienas didžiausių iššūkių pastaraisiais metais. Nedarbas šalyje per metus sumažėjo vos 0,3 procentinio punkto. Vis dėlto keletas savivaldybių kovoje su nedarbu pasiekė svaresnių rezultatų. Viena jų – Kretingos r. savivaldybė. Čia nedarbas per metus sumažėjo 2,5 procentinio punkto ir buvo vienas mažiausių šalyje (7,5 proc.)

Mažesnis nei šalies vidutinis nedarbas taip pat fiksuojamas Neringos savivaldybėje (7 proc.), Klaipėdoje (8,7 proc.) ir Palangoje (10,8 proc.). Klaipėdiečiai taip pat yra aktyvūs, ieškodami individualios veiklos galimybių.

Tuo tarpu sudėtingiausia situacija, vertinant Vakarų Lietuvos regioną, ko gero, yra Skuodo savivaldybėje. Čia gyventojams nepalankūs ne tik darbo rinkos rodikliai (nedarbas – 16,2 proc.), vidutinė senatvės pensija – viena mažiausių šalyje, bet ir, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų kainos yra vienos didžiausių šalyje. Tad nereikėtų stebėtis, jog savivaldybėje pastebimas didelis socialinės paramos poreikis, o gyventojų skaičius per pastaruosius septynerius metus sumažėjo penktadaliu.

Šešioliktas pagal dydį nedarbas fiksuojamas ir Šilutės r. savivaldybėje. Tačiau pastarąją savivaldybę galima vadinti regiono netikėtumu – per metus vidutinis darbo užmokestis čia ūgtelėjo beveik sparčiausiai regione, verslo liudijimų skaičius padidėjo penktadaliu, o tiesioginės užsienio investicijos užpernai – beveik 40 proc. Tad jei ši pažanga ir pastangos neatlėgs, tikėtina, šiais metais savivaldybėje mažės socialinės paramos poreikis ir finansinė situacija stabilizuosis.

 

Savivaldybes vienija įsiskolinimai

Nors Vakarų Lietuvos regione pastebimas netolygus ekonominis išsivystymas, regiono savivaldybes, kaip ir visą šalį, vienija pradelsti įsiskolinimai. 2013-aisiais Lietuvoje neliko nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, o skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo absoliučiai visose savivaldybėse.

Pradelsti mokėjimai – vienas didžiausių iššūkių Klaipėdos regione. Pavyzdžiui, Palangoje vidutinė pradelsta suma yra didžiausia šalyje ir viršija net 48 tūkst. litų. Tam, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantis palangiškis galėtų grąžinti tokią sumą, jam tektų dirbti beveik tris metus.

Daugiau nei 20 tūkst. litų vidutinę sumą yra pradelsę ir Klaipėdos gyventojai, o 1000-iui gyventojų 2014 metų pradžioje teko net 115 pradelsusių sumokėti skolas. Ko gero, tokius duomenis galima paaiškinti didmiesčio gyventojų pagundomis gyventi ne pagal savo finansines galimybes bei nepasiteisinusiais investiciniais projektais į nekilnojamąjį turtą pajūryje.

Kaimynystėje esančio didmiesčio problemomis „užsikrėtę“ ir Kretingos r. savivaldybės gyventojai. Čia fizinių asmenų pradelstos sumos yra vienos didžiausių šalyje (daugiau nei 15 tūkst.) ir praėjusiais metais augo išskirtinai sparčiai – 14,5 proc. Vis dėlto, vietos gyventojų finansinei situacijai reikšmingos įtakos turėjo ir išskirtinai žemos pajamos.

Vienintelė savivaldybė Klaipėdos regione, iš kurios galima pasimokyti šiuo klausimu – Skuodo r., ypač žinant tai, jog gyventojai susiduria su didesniais nei aplinkinės savivaldybės ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Tokias tendencijas iš dalies gali lemti „vyresnė“ savivaldybės visuomenė. Vyresni žmonės tradiciškai nėra linkę prisiimti daug finansinių įsipareigojimų ir su pinigais paprastai elgiasi atsakingiau. Būtent šios išminties vertėtų pasimokyti ir kitų savivaldybių gyventojams.

 

Odeta BLOŽIENĖ

AFI vadovė Lietuvoje


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Pliuralizmas... 2014-02-24 14:27 (. / IP: 86.100.63.40)
"VIDUTINIS" darbo užmokestis ir pensijos -didėjo dęl KLERKAMS + PADIDINTŲ atlyginimų bei VALSTYBINIŲ pensijų +priemokų ir priedų!!!Eiliniams žmonėms - tai špygą... Tik tos priemokos,klerkams, deja ,iš mūsų visų!...Štai kaip ir kieno sąskaita -padidėjo VIDUTINIS" atlyginimas!?

Taip pat skaitykite

Suverti rekordiniai Šimtmečio gintaro karoliai

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 05 10 | Rubrika: Miestas

Šeštadienį Palanga atgijo tarsi įprastą vasaros dieną. Žmones viliojo tądien organizuotos įvairios pramogos, kurių pagrindinė – Gintarinis savaitgalis. Minint išskirtinius Lietuvai metus, šiais metais Gintarinio savaitgalio metu buvo suverti rekordiniai Šimtmečio gintaro karoliai.


Į mūsų kurortą atvykstantys svečiai miesto biudžetą kasmet papildo lėšomis, kurios skiriamos tam, kad Palanga taptų gražesnė, patrauklesnė, o jos vardas kuo garsiau skambėtų Lietuvoje ir už jos ribų. Per tris vasaros mėnesius surinkta kiek per pusę milijono litų vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o „ratuoti“ poilsiautojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 sumokėjo per...


Pernai Palangos miesto savivaldybė pagaliau pardavė buvusį lopšelį-darželį „Saulutė“. Kaip rašoma Tarybos posėdyje patvirtintoje Savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2013-ųjų metų veiklos ataskaitoje, už viešo aukciono būdu parduotą privatizuojamą objektą – pastatą su priklausiniais Gintaro g. 13 – gauta 1 mln. 296 tūkst. Lt, iš kurių už patį pastatą – 720 tūkst. Lt, o už objektui...


Analizuojant Klaipėdos regioną, matyti, kad finansiškai geresnė ir tvaresnė situacija yra arčiau jūros esančiose savivaldybėse, o judant gilyn į žemyną – rodikliai prastėja.


Nuo praėjusio savaitgalio į Palangos gyventojus nusitaikė telefoniniai sukčiai. Trečiadienį pateiktais duomenimis, Palangos miesto policijos komisariatui vienuolika gyventojų pranešė, kad jiems buvo skambinta ir bandyta išvilioti internetinės bankininkystės kodus. Keturios patiklios palangiškės iš viso neteko 9 tūkst. 300 Lt.


Nuo praėjusių metų rudens „Omnitel“ pasiūlymais lojaliems klientams jau pasinaudojo daugiau negu pusė klientų, kurių numeris „Omnitel“ tinkle veikia 5 metus ir ilgiau. Auksiniai ir sidabriniai „Omnitel“ klientai dovanų jau gavo beveik 9 milijonus nemokamų minučių pokalbių ir 2 milijonų litų vertės nuolaidų naujiems telefonams. Tai reiškia, kad...


Šimtą tūkstančių litų kainavęs skaidrumas

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 03 29 | Rubrika: Savaitės komentaras

Vasarą viešose kurorto vietose prekyba ir paslaugų teikimu užsiimantiems verslininkams paskutiniu metu turėjo sapnuotis stalo teniso kamuoliukai. Ypač oranžinės spalvos. Išvydus baltą kamuoliuką net per miegus juos, matyt, mušė šaltas prakaitas.


Finansų ministerijos parengtame 2012-ųjų metų Privatizavimo fondo (PF) lėšų dalies paskirstymo projekte, kuris turėjo būti pateiktas Vyriausybei praėjusį pirmadienį, nebuvo numatytas finansavimas Palangos kurhauzo restauracijai, nors 700 tūkstančių litų Vyriausybė tam buvo pažadėjusi. Apie nemalonų netikėtumą meras Šarūnas Vaitkus sužinojo  praėjusį penktadienį...


Šiemet Savivaldybės biudžete miestelėnų sveikatinimo programai finansuoti numatyta skirti 857,8 tūkst. litų. Svarstant biudžeto projektą, programą pristačiusi Savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė teigė, kad numatomi finansavimo šaltiniai bus Savivaldybės biudžeto lėšos – 258 tūkst. litų,  Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios lėšos – 69,9 tūkst. litų, Visuomenės sveikatos rėmimo...


Bendrovės apetitas – beveik pusė milijono litų

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 16 | Rubrika: Miestas

Praėjusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas  klausimas dėl daugiabučių  namų administravimo mokesčio. Šiuo metu bendrovė „Palangos butų ūkis“, laimėjusi skelbtą konkursą ir pasiūliusi vieno cento už kvadratinį metrą buto naudingojo ploto mokestį, jau pageidauja net dvidešimt kartų didesnės kainos. Norima, kad Taryba patvirtintų 22 centus (be PVM) už 1 kv....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius