Privalomas matematikos egzaminas: vieningos nuomonės „už“ ar „prieš“ nėra

Privalomas matematikos egzaminas: vieningos nuomonės „už“ ar „prieš“ nėra

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 09 11

Lyg perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjęs švietimo ir mokslo ministro sumanytas privalomas matematikos egzaminas vis dar kelia diskusijas. Nors jos begali padėti kaip myruoliui kompresai: nuo 2016-ųjų metų stojantieji į valstybės finansuojamas vietas universitetuose arba kolegijose privalės būti išlaikę matematikos egzaminą. Ir vis dėlto prisiminkime, kaip jo būtinybę aiškina ministras ir kokia Palangos esamų ir buvusių moksleivių nuomonė dėl šios naujovės?

 

Stiprins loginį ir matematinį mąstymą

Privalomas matematikos egzaminas įvedamas siekiant sustiprinti visuomenės loginį ir matematinį mąstymą bei padidinti tiksliuosiuos mokslus išmanančių žmonių skaičių, teigia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Interviu „Žinių radijui“ ministras sakė, jog pagrindiniai sprendimo motyvai esą tie, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje trūksta matematiką, tiksliuosius mokslus ir visą šią sritį suprantančių žmonių.

„Žiūrint į Lietuvos perspektyvą, iš ko mes gyvensime, iš ko gaminsime, ką eksportuosime (juk mes neturime nei naftos didžiulių klodų, nei dujų, nei kokių naudingų iškasenų), vienintelis mūsų turtas yra mokyti žmonės, galintys gaminti, kurti ir panašiai“, – aiškino švietimo ir mokslo ministras.

Anot jo, matematikos sustiprinimu yra suinteresuotos visos švietimo grandys nuo pradinės iki aukštosios mokyklos, taip pat darbdaviai ir pati visuomenė.

„To reikia tam, kad visa mūsų visuomenė kiek labiau mokėtų skaičiuoti, suskaičiuoti, logiškai išdėlioti, kas dėl ko, kad susiskaičiuotų, kiek jie ima greitojo kredito, žinotų, kaip gali suskaičiuoti savo namų ūkį. Mes dažnai pasiduodame nesuskaičiuojamoms emocijoms, ir tas niekur neveda“, – interviu sakė D. Pavalkis.

 

Protestų nepaisė

Ministro aiškinimu, pradinis siūlymas dėl privalomojo matematikos egzamino tvarkos buvęs analogiškas lietuvių literatūros ir kalbos egzamino tvarkai – jei moksleivis jo neišlaikė, nebaigė vidurinės mokyklos.

„Tam tikrai pasipriešino moksleiviai, išreiškė kai kurių abejonių Tėvų forumas, todėl pasirinktas švelnesnis variantas, kad ne visi, o tik tie, kurie nori gauti valstybės finansuojamą vietą, laiko matematikos egzaminą“, – aukščiau minėtame interviu sakė ministras, paklaustas, kodėl įvedant privalomą matematikos egzaminą, nepaisyta moksleivių atstovų protesto.

Jis pripažino, kad šiuo metu matematikos egzamino užduotys yra per sudėtingos ir turės būti labiau orientuotos ne į teorinius, o į praktinius dalykus.

Ministras patvirtino ir tai, kad nors išimtis dėl privalomo matematikos egzamino nuo 2016-ųjų ir bus taikoma menų specialybių studentams, dalis jų vis dėlto turės šį egzaminą laikyti.

„Vienintelė grupė, kuri bus atleista nuo bet kokios formos matematikos egzamino, yra tie, kurie planuoja stoti į menų studijas. Bet tikrųjų menų – skulptūra, tapyba, dainavimas, bet ne muzikos ar dailės ir kultūros istorija. Jie turės išsilaikyti mokyklinį egzaminą“, – sakė ministras.

 

Matematikos egzamino reikia

„Mano įsitikinimu, privalomas matematikos egzaminas yra net labai geras dalykas, – tokios nuomonės laikosi šiais metais Senąją gimnaziją baigęs Jonas Simutis. – Tiek viešoje erdvėje, tiek įvairiose uždaresnėse diskusijose vis daugiau kalbama apie tai, kad jaunimas „degraduoja“, kad jo žinių lygis vis prastėja. Ir kad vis mažiau abiturientų renkasi studijuoti tiksliuosius mokslus ir kasmet vis labiau jaučiamas su šiais mokslais susijusių specialistų stygius“.

Pasak J. Simučio, bus sunku nusikratyti stereotipų, neva matematika esanti sunkus mokslas ir jos vos ne apskritai nereikia ar bent jau retai kam prireikia. Tačiau šie stereotipai esą klaidingi.

„Privalomas matematikos egzaminas, mano nuomone, net padės atrinkti tuos, kurie išties yra gabūs, ir atvers jiems kelius į nemokamą aukštąjį išsilavinimą“, – sakė buvęs abiturientas.

Pliusų būsimoje egzaminų tvarkoje, su kuria teks ir pačiai susidurti, įžvelgia gimnazistė Ona Labžentytė.

„Pritariu nuomonei, kad matematika skatina loginį mąstymą, kad šis mokslas yra išties svarbus ir reikalingas visapusiškam išsilavinimui. Tuo tarpu pastaruoju metu dažnai nuo vienuoliktosios klasės, kai moksleiviai rinkdavosi, ką mokysis paskutinius dvejus metus, matematika būdavo „numetama“ į šalį kaip nereikalinga disciplina“, – sakė ji.

Tačiau, pasak O. Labžentytės, pats sprendimas priimtas skubotai, per greit, neįsigilinus į visus „už“ ir „prieš“. „Nemanau, kad šis egzaminas turėtų būti valstybinio lygio. Privalomas matematikos mokyklinis egzaminas – už tokią formą aš pasisakyčiau“, – teigė gimnazistė.

 

Užkirs kelius

Tuo tarpu jos kolega gimnazistas Žygimantas Mitkus, kuriam taip pat jau teks laikyti privalomą matematikos egzaminą, nors ir pritaria, kad matematikos žinios reikalingos, ir ne tik dėl loginio mąstymo, įsitikinęs, kad tokia forma, kokia numatoma nuo 2016-ųjų, ydinga.

„Visų pirma ši „naujovė“ trinktelėjo kaip žaibas iš giedro dangaus: sprendimas priimtas greitai ir nepamatuotai. Mums, buvusiems dešimtokams ir būsimiems vienuoliktokams, kurie turėjome rinktis, kokius dalykus toliau mokytis, buvo, galima sakyti, šokas“, – prisipažino Ž. Mitkus.

Pasak jo, matematika – toli gražu ne visiems „pasiduodanti“ disciplina. Ir tame nieko keisto, nes vieni moksleiviai gabesni humanitariniams, kiti – socialiniams, treti – tiksliesiems mokslams.

„Mane labiausiai glumina tai, kad jei egzamino 60 proc. neišlaikei, galėsi perlaikyti tik mokykliniu lygiu, ir tuo pačiu nebepateksi į valstybės finansuojamas studijas aukštojoje mokykloje. Man gerai sekasi lietuvių kalba ir literatūra, ketinu studijuoti žurnalistiką. Tuo tarpu jeigu nepasiseks matematikos – kuri nėra tarp geriausiai man besisekančių mokslų – egzamine, man bus užkirstas kelias į nemokamas studijas Vilniaus universitete“, – sakė Ž. Mitkus.

 

Permainos – nuo 2016-ųjų

Kaip jau skelbta, nuo 2016-ųjų metų stojantieji į valstybės finansuojamas vietas universitetuose arba kolegijose privalės būti išlaikę matematikos egzaminą.

Pretendentai į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas turės būti išlaikę valstybinį matematikos egzaminą, stojantieji į humanitarinių mokslų sritį ar kolegijas – mokyklinį. Išimtis numatoma tik menų studentams.

Ministerija tikina, kad įsakymo projektas buvo derintas su visomis valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, Lietuvos studentų sąjunga ir moksleivių organizacijomis. Esą atsižvelgta į pastarųjų siūlymus, ir matematikos egzaminas bus reikalaujamas norint nemokamai studijuoti aukštosiose mokyklose, tačiau gauti brandos atestatą bus galima ir be jo.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Vėlinės – tai vėlių diena, laikas, kuomet pagal mūsų protėvių padavimus bei pasakojimus, į gyvųjų pasaulį grįžta vėlės. Tai ir tarpsnis, kai arčiau susieina gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai, o šiuos skirtingus būvius skirianti trapi riba tampa lengviau įveikiama. Ar žinomi palangiškiai bijo mirties? Ar yra patyrę pranašiškų sapnų ir regėjimų? Ką reiškia...


Abiturientai šią savaitę sužinojo galutinius pagrindinės sesijos valstybinių egzaminų rezultatus. Kaip paaiškėjo, palangiškiai turi kuo džiaugtis ir didžiuotis: iš viso surinkta 17 šimtukų, laikant valstybinius egzaminus, vienos abiturientės – Urtės Lisaitės – pasiekimai įvertinti net trim šimtukais. Labiausiai švietimo bendruomenę...


Seniai knieti viešai prisiminti ir mūsų buitinės elgsenos esmines pastarųjų dviejų dešimtmečių permainas. Kolektyvizmą, draugiškumą, nuoširdumą pakeičia savanaudžių egoistų – pseudokapitalistų primetamas įžūlumas ir net agresyvus chamizmas. Betgi mandagumas privalomas visais laikais!


Matematikos egzaminas abiturientams tapo iššūkiu

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 06 16 | Rubrika: Miestas

Šalies abiturientai baiginėja abitūros egzaminų sesiją. Birželio 10 dieną visos šalies abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą, kuris šiais metais privalomas visiems, pretenduojantiems į nemokamą studijų vietą. Egzaminas vienodas net tiems, kurie matematikos mokėsi bendruoju mokymosi lygiu.Ir nesvarbu, sekėsi ją suprasti ar ne.   


Lyg perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjęs švietimo ir mokslo ministro sumanytas privalomas matematikos egzaminas vis dar kelia diskusijas. Nors jos begali padėti kaip myruoliui kompresai: nuo 2016-ųjų metų stojantieji į valstybės finansuojamas vietas universitetuose arba kolegijose privalės būti išlaikę matematikos egzaminą. Ir vis dėlto prisiminkime, kaip jo būtinybę...


Ryški – nebūdingai mažam provincijos miesteliui, laisvai – pagal sąžinę ir suvokimą – balsuojanti politikė, stipri asmenybė ir kartu paprasta, lengvai gebanti rasti bendrą kalbą su kiekvienu. Tokia –Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė Elena Kuznecova. Sutikusi atviram pokalbiui su „Palangos tiltu“, politikė suabejojo kai kuriai valdžios „oficialiais“ sprendimais. Merą Šarūną Vaitkų...


Sausio 25 dieną Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį ir paliko galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį, kuria Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 rugpjūčio 22 d. nutarimu Edmundas Butrimas už ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą nubaustas 1500 Lt dydžio bauda. Ši nutartis svarbi tuo, kad sukurtas...


Vakar ir šiandien Palangoje, „Gabijos“ viešbutyje, teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų mokymus kaip kovoti prieš vyrų smurtą prieš moteris šeimose surengė šios srities specialistė, JAV teisininkė Cheryl Tomas. Ji šių metų kovo mėnesį žurnalo „Newsweek“ buvo tituluota nominacija „Moterys, kurios sukrėtė pasaulį“.


Konstitucijos egzaminas palangiškių nesudomino

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 11 02 | Rubrika: Miestas

Ar Palangoje gyvena didžiausi pagrindinio šalies įstatymo, Konstitucijos, žinovai? Kažin. Spalio 25-ąją visuomet minima Konstitucijos diena. Šia proga spalio mėnesį visi Lietuvos gyventojai kviečiami išbandyti savo žinias, kiek gi jie išmano pagrindinį įstatymą, įtvirtinantį piliečių laisves ir teises. Tačiau Palangoje miestelėnai ne itin buvo linkę demonstruoti savo žinias ...


Bendrovė „Palangos vandenys“ dėl prieš dešimtmetį pasirašytos sutarties su UAB „ „Palangos šilumos tinklai“ ir po kurio laiko tuomečio mero Raimundo Palaičio iniciatyva papildytos įmonei nenaudingu susitarimu, kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 2 – asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, pakeitė sutarties tarp UAB „Palangos vandenys“ ir šiuo metu valdančios miesto šilumos ūkį UAB...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius