Projekte „Kuriame Respubliką“ – svarus Senosios gimnazijos indėlis

Vyresnioji karta kartais pabamba jaunimo adresu – neva mes buvome visai kitokie, mokytojus labiau gerbėme, į mokslus rimčiau žiūrėjome, Lietuvą labiau mylėjome, visuomeninėje veikloje aktyviau dalyvavome. Žodžiu, anuomet ir žolė buvo žalesnė, ir vanduo šlapesnis. O dabartinis jaunimas esą tik į internetą sukritęs, ir apskritai – kur ritasi pasaulis!

Sunku ginčytis su tokiais bambekliais. O gal ir neverta – vargu ar pavyktų juos įtikinti, jog nėra teisūs, juolab kalbėdami apie visą jaunimą, taip sakant, urmu.

Jaunimas visais laikais buvo ir yra visoks. Ir bus. Kalbant gi apie šių dienų Palangos augančiąją kartą ne kartą teko maloniai nustebti ir dėl jų iniciatyvumo, ir darbštumo, ir dėl to, kokie „idėjų generatoriai“ jie moka būti. Ir kaip mokosi save pristatyti – sakydama tai turiu omenyje jau nekart minėtą laikraštį „Aš esu kultūra“.

Šįkart jūsų, malonūs skaitytojai, dėmesiui siūlome šio laikraščio antrajame numeryje spausdintą bei www.senojigimnazija.lt skelbtą Skaistės Miceikaitės straipsnį „Jaunimas nusprendė – kuriame respubliką!“, kuriame kalbama apie geriausius moksleivių pilietiškumo projektus, tampančius nacionalinėmis pilietinėmis iniciatyvomis, pakeisiančiomis Lietuvą.

Ir tegu kas nors pabando pasiginčyti su manimi: tai mums, vyresniajai kartai, reikia mokytis iš jaunimo, kaip ne tik kurti pilietinę visuomenę, bet ir tapti, būti tikra, gyva, veikiančia jos dalimi.

„Kuriame Respubliką“

Kai didžioji dalis lietuvių palieka gimtinę, o kiti nuolatos skundžiasi, kad Lietuvoje greitai bus neįmanoma gyventi, jaunoji karta neigia visas juodas ateities prognozes ir imasi iniciatyvų, kurios turėtų pakeisti Lietuvą. „Kuriame Respublika“ – taip vadinasi projektas, skatinantis moksleivius būti neabejingiems savo krašto problemoms ir aktyviai įsitraukti įgyvendinant pilietines iniciatyvas. Spalio devynioliktą dieną vykusioje šio projekto nacionalinėje konferencijoje ir buvo išrinktos trys geriausios iniciatyvos, kurios tapo nacionaliniais projektais.

Viena laimėjusių idėjų sutelks didžiųjų Lietuvos miestų moksleivius projektui „Pažinkime kraštą“, kurio dalyviai pateikė puikių sumanymų, kaip susipažinti su gimtojo krašto istorija, atkurti kultūros paveldą bei patraukliai pateikti šiuolaikinei visuomenei ir turistams.

Antrasis jaunimo projektas „Auginkime vieni kitus“ skatins skirtingo amžiaus mokinių solidarumą, ugdys vyresniųjų lyderystės ir atsakomybės gebėjimus, spręs mažesniųjų patyčių problemas ir kitus rūpesčius, kurs draugišką aplinką mokyklose.

Trečiuoju nacionaliniu projektu buvo išrinkta Anykščių gyventojų „Skaidrumo laboratorija“, kuri skatins kovą su korupcija ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp moksleivių. Projekto iniciatoriai teigia, jog korupcija – tai ne tik kyšio davimas ar ėmimas, ji pasireiškia kur kas įvairesniais būdais, net ir nusirašinėjant per pamokas, tad svarbu suprasti korupcijos žalą ir skaudžius jos padarinius. Kovoti su šia problema būtina pradėti nuo ankstyvojo amžiaus, skatinant mokinius atsispirti nusirašinėjimui ir kitoms nesąžiningoms pagundoms bei pranešti apie pastebėtus pažeidimus tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų.

Šimtas dvidešimt dalyvių

„Mokiniai paneigė mitą, kad jie yra abejingi tautos praeičiai ir ateičiai. Daugeliui jų rūpi ne tik vietos bendruomenė, bet ir visa valstybė. Vykdydami pilietiškumo projektus jaunuoliai išmoks pasirūpinti savo šalimi, o tikruosius šio darbo vaisius pamatysime netrukus – jiems tapus visateisiais piliečiais“, – pastebi Tadas Langaitis, projekto „Kuriame Respubliką“ valdybos pirmininkas ir ekspertas.

Anot T. Langaičio, nacionaliniams projektams įgyvendinti bus pasitelkti įvairūs partneriai: vietos bendruomenės, savivaldybės, policija, turizmo departamentas, regioninės ir nacionalinės žiniasklaidos priemonės ir kitos organizacijos. Daugelis mokyklų, kurios ėmėsi vietos veiklos iniciatyvų, jau įrodė, kad geba sudominti aplinkinius, rasti bendraminčių ir pritraukti socialinius partnerius.

„Skirtingų mokyklų iniciatyvas sujungsime į nacionalinius projektus ir parengsime metodologiją, kaip juos įgyvendinti. Medžiagą pristatysime visoms šalies bendrojo ir profesinio lavinimo mokykloms bei kolegijoms ir kviesime jas prisijungti prie vieno ar kelių pasirinktų nacionalinių projektų. Projektų temos aktualios daugeliui švietimo įstaigų, todėl tikimės, kad bent kas antra mokykla jais susidomės“, – sparčiai įsibėgėjančiu projektu džiaugiasi VšĮ „Mes Darom“ vadovas Karolis Sargūnas.

Iš viso projekte „Kuriame Respubliką“ dalyvavo 120 šalies bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų bei kolegijų iš 30-ies savivaldybių. Jos išskyrė svarbiausias savo bendruomenių ir visos valstybės problemas ir ėmėsi jas spręsti. Ekspertai tikina, kad pralaimėjusiųjų nėra – visos mokinių iniciatyvos buvo įdomios ir reikšmingos. Anot jų, ypač svarbu savo rankomis kurti šalį, kurioje patiems būtų gera gyventi, mokytis ir dirbti. Numatyta parengti metodines rekomendacijas, kaip atnaujinti pilietinį ugdymą mokyklose ir padaryti jį dar įdomesnį. Siekiant pasidalyti vertinga mokyklų sukaupta patirtimi, buvo sukurti 23 edukaciniai filmukai.

Senoji gimnazija – nugalėtojų ketvertuke

Iš 120 dalyvavusių mokyklų į 25 geriausiųjų sąrašą pateko Palangos senoji gimnazija ir Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla.

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinei mokyklai atiteko Lietuvos krašto apsaugos įteikta nominacija, o Palangos senoji gimnazija pateko į nugalėtojų ketvertuką.

„Projekto metu Palangos senosios gimnazijos komanda iškėlė šalyje opią problemą – neefektyviai veikianti mokinių savivalda. Todėl nusprendė savo mokykloje sukurti naują Mokinių savivaldos modelį ir jį pritaikyti praktiškai – mokyklos mokinių parlamentas dirba bendradarbiaudamas su seniūnų taryba. Šis naujas mokyklos savivaldos modelis paskatina greitesnę informacijos sklaidą, stiprina mokyklos bendruomenę, suteikia mokiniams galimybę prisiliesti prie mokyklos valdymo. Seniūnų susirinkimai buvo organizuojami kiekvieną mėnesį, kurių metu mokinių parlamentas vykdė mokymus, kūrybines laboratorijas. Seniūnai turėjo galimybę iškelti pagrindines mokyklos problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų, tobulėti patys kaip asmenybės ir lyderiai. Projektui įsibėgėjus seniūnams buvo pateiktos apklausos, kurių rezultatai parodė, kad projektas eina teisinga linkme“, – pristatė savąjį projektą Palangos gimnazistai.

Palangos senoji gimnazija tapo projekto nugalėtoja ir jos pateiktas mokyklos savivaldos valdymo modelis bus pradedamas taikyti visos Lietuvos mastu.