Psichologė: saikinga įtampa gyvenime – normalu ir net sveika

Psichologė: saikinga įtampa gyvenime – normalu ir net sveika

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 02 25

Blogą nuotaiką, stresą ar nerimą, ypač tamsiuoju metų laiku, kai Palanga ištuštėja, dėl įvairių priežasčių patiriame turbūt kiekvienas. Bet, kaip teigė „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijoje dalyvavusios geros nuotaikos specialistės, neišsprendžiamų problemų dažniausiai nėra. Svarbu yra išmokti valdyti stresą ir patirti kuo mažiau neigiamų emocijų.

Svarbu pailsėti ir atsistatyti
Palangos reabilitacinės ligoninės psichologė Rima Dambauskienė teigia, kad tam tikras streso lygis ir šiokia tokia įtampa mūsų gyvenime yra normalu, o kartais ir sveika.
„Tačiau viskas turėtų būti saikingai. Ir neigiamų emocijų, turbūt, išvengti nepavyksta, nes tai natūrali reakcija į tai, kas vyksta mūsų gyvenime, o vyksta ne visada tik gražūs ir geri dalykai. Problema atsiranda tada, kai sunkūs ir tamsūs laikotarpiai užsitęsia – kai mes nepailsime, kai daug streso faktorių vienu metu, kai jie tik didėja, kaupiasi ir nerandame periodo atstatyti normaliai psichologinei ir fizinei būsenai. Viena didžiausių problemų – darbo ir poilsio režimo derinimas, sąmoningas ir tikslingas planavimas atsipalaiduoti, pailsėti, atitrūkti nuo visko. Darbe neretai pradedamos spręsti asmeninės problemos, tad nukenčia ir darbo kokybė“, – sakė ji.
Kalbant apie patiriamą stresą būtent darbe, nemažai, anot psichologės, priklauso ir nuo darbo aplinkos: „Žmogaus talentai, gebėjimai, potencialai ir darbo vietos reikalavimai turi atitikti vienas kitą. Tad jau atrankos proceso metu tas vertinimas vyksta, kaip žmogus toje darbo vietoje jausis. Jeigu žmogus užsiima ta veikla, kuri tikrai jam priimtina, jis gabus toje sferoje, tai darbo sąlygos vaidina mažesnį vaidmenį. Svarbu yra ir vadovavimas. Vadovas turėtų būti ugdantis, palaikantis, leidžiantis tobulėti ar suklysti, padedantis save atskleisti“.
Kolektyvas, kaip pasakojo psichologė R. Dambauskienė, dažnai būna net vienas iš svarbių dalykų, kodėl žmogus lieka darbo vietoje: „Santykiai su kolegomis yra ypatingai svarbūs. Tyrimai rodo, kad dažnai žmogus pasirenka likti darbo vietoje, kur ne visai tenkina atlygis, jei yra artimi santykiai su kolegomis. Tai labai svarbus ir motyvuojantis veiksnys“.

Skirtingos amžiaus grupės patiria skirtingą stresą
Palangos švietimo pagalbos tarnybos socialinė pedagogė Inga Vaitkienė mano, jog norint išvengti blogos nuotaikos ir streso darbe, žmogus turi mylėti savo darbą. „Tada jis natūraliai patiria mažiau streso, ateina į darbą kaip į šventę. Kolektyvas ir vadovas taip pat labai svarbu. Bet, mano manymu, kiekvienas žmogus savo profesinį kelią turėtų pasirinkti pagal save, pagal savo būdą ir asmenybę. Deja, bet mūsų visuomenėje dažniausiai būna kitaip. Vis dažniau dirbame tai, ką galime dirbti, o tokiu būdu streso atsiranda daugiau. Patiriamą stresą galima išskirti pagal amžiau grupes, nes visų patiriamą nerimą ar stresą veikia skirtingos priežastys. Mūsų centras teikia pagalbą vaikams, tėvams ir pedagogams. Pagal poreikį teikiama psichologinė pagalba. Neretai mūsų centre pagalbos ieško pedagogai, kurie praranda motyvaciją dirbti. Rinkdamasis profesiją žmogus jau turi žinoti, kas jo laukia ateityje profesinėje veikloje. Pasirinkę pedagogo profesiją, turi norėti dirbti su vaikais, turi juos mylėti ir mokėti reaguoti į bet kokią situaciją. Ir pedagogų darbą lemia įvairūs patiriamo streso ar blogos nuotaikos faktoriai: didelės klasės, skirtingi vaikai ir pan. Tad motyvacija, natūralu, po ilgos metų patirties krenta“, – sakė I. Vaitkienė.

Didžioji dalis geros savijautos priklauso nuo gyvenimo būdo
„Žmogaus savijautą veikia ir išorė, ir aplinkiniai, ir darbas. Kiekvienas žmogus žiūri iš savo prizmės. Ir aplinkiniai dažniausiai mus sutinka taip, kaip sugebame save pateikti. Jei mes sutinkame žmones su geromis emocijomis, dažniausiai būna ir grįžtamasis ryšys, – pastebėjimais dalijosi sveikos mitybos specialistė, Geros savijautos ir sveikos mitybos klubo organizatorė Inga. – Žmogaus gera savijauta, taip pat ir puiki nuotaika net 80 procentų priklauso būtent nuo mitybos, nes mūsų organizmas – gana sudėtinga biologinė „mašina“. 20 procentų skiriama fiziniam aktyvumui ir kokybiškam poilsiui. Kad gerai jaustumėmės, turime nueiti miegoti šiandien ir atsikelti rytoj. Turi būti susiformavęs režimas, nes labai dažnai mus valdo įpročiai. Dažnai galvojame, kad reikėtų sportuoti ar sveikiau gyventi, bet neprisiverčiame pradėti. Tad reikia labai dirbti su savimi, galiausiai išmokti susitarti su savimi, kad išmoktume laiku nueiti miegoti, atsikelti, rasti laiko fiziniams pratimams. Laiku ir teisingai pavalgyti, ypač daug dėmesio skirti pusryčiams. Nuo rytinio valgymo labai priklauso visos dienos darbingumas, puiki nuotaika. O pakeisti įpročius – gana sudėtinga ir ne kiekvienas tai sugeba. Pas mus atėję į sveikos gyvensenos klubą, iš esmės pakeičia požiūrį į mitybą“.
Yra nuomonių, kad juodas šokoladas pakelia nuotaiką, tad klausėme mitybos specialistės, ar tai tiesa. „Nedidelis gabalėlis šokolado tikrai veikia kaip geros nuotaikos užtaisas, bet tai labai trumpalaikis dalykas. Reikia išmokti maitintis taip, kad nereikėtų ieškoti produktų, kurie laikinai suteiktų tonizuojantį poveikį“, – atsakė ji.

Svarbu kuo įvairesnė veikla
Pasak psichologės R. Dambauskienės, mes reaguojame į aplinką ir tokiu būdu priimame neigiamas ar teigiamas emocijas: „Labai dažnai maršrutas „darbas-namai“ sukelia mums neigiamas situacijas. Koncentruojamės į tam tikras problemas, o apskritai žmogus dažniausiai dėmesį telkia į nerimą keliančius dalykus, neišsprendžiamas problemas, tad tame „darbas-namai“ režime labai susiaurėja galimybė patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, jei sąmoningai neieškome tam būdų“.
Anot jos, reikėtų planuoti, kaip tų teigiamų emocijų susirinkti kuo daugiau. „Fizinė veikla pakelia nuotaiką, buvimas gryname ore, aplinkos pakeitimas, lankymasis įvairiuose renginiuose, bendravimas su artimais, buvimas vietose, kuriose nesi dar buvęs – begalė galimybių, kaip nuvyti blogas mintis šalin ir atitrūkti nuo rūpesčių. Ir tai daryti nuolat, įtraukti tai į savaitės planus“, – dėstė Palangos reabilitacinės ligoninės psichologė.
Soc. pedagogė I. Vaitkienė dirba su trimis amžiaus grupėmis – vaikais, tėvais ir senjorais. „Dirbau ir su socialinės rizikos šeimomis, ir vaikais. Laba dažnai suaugę akcentuoja tik savo bėdas, savo patiriamą stresą ir jo priežastis, bet vaikai jo patiria ne ką mažiau. Kuomet dirbau su vaikais iš rizikos šeimų, tai jie nuolatinėse stresinėse būsenose gyvena nuolat. Vaikai pas mane ateidavo po pamokų, kad praleistų bent kiek ramiau laisvalaikį ir užsimirštų, ką patiria šeimose. Vaikų stresui mažinti mes rengdavome piknikus prie jūros, dailės terapiją ir pan. Jautėme, kad tai veikė“, – prisiminė pedagogė.
R. Dambauskienė ją papildė sakydama, kad labai svarbu teigiamas emocijas gauti natūraliais būdais: „Labai dažnai ieškome tokių būdų, kurie suteiktų greitą efektą: alkoholis, kompiuteriniai ar azartiniai žaidimai ir pan. Visa tai būna pirmo pasirinkimo spektras, o šeimoje dažniausiai mokomės, kaip reikia ilsėtis, kaip susireguliuoti režimą, kad jaustumėmės darbingi ir visada puikios nuotaikos. Moksliškai įrodyta, kad ir vieni su kitais bendraujame vis mažiau. Tai lemia naujosios technologijos, per kurias „įlendame“ į telefonus, kompiuterius ir pan.“

Depresijos diagnozė ne visada atitinka tikrovę
Labai dažnai žmonės, apimti blogos nuotaikos, savijautos nepagrįstai klijuoja depresijos etiketę. Specialistų klausėme, kada jau tikrai blogos emocijos paima viršų ir kada reikėtų sunerimti?
R. Dambauskienė dalijosi savo patirtimi, kad labai dažnai žmonės suvokia, jog kažkas yra ne taip: „Apėmęs blogumas būna visai kitoks nei šiaip prasta nuotaika. Bet žmonės ne visada kreipiasi pagalbos. Bloga nuotaika yra gana plati sąvoka. Ir blogą nuotaiką kiekvienas suvokia skirtingai, tad svarbu rasti priežastį: ar tai susiję su konkrečia situacija, ar ilga problemų vilkstine, kuomet laukiama, kada viskas išsispręs savaime. Yra ir tokia blogos savijautos būsena, kuomet nieko nebenori, niekas aplink nebeįdomu ir nebetikiu, kad problemos išsispręs. Atsiranda problemų sprendimo vengimas, darbingumo stoka, išnykęs gebėjimas patirti kuo daugiau teigiamų emocijų – depresijos požymiai. Jei esame pavargę ir kokybiškai pailsime, blogą nuotaiką ar vangumą pavyksta sumažinti, o depresijos atveju jau yra kitaip, poilsis nebepadeda, žmogus gali gulėti savaičių savaitėmis. Bet čia jau gydytojų kompetencija“.
Psichologė dirba reabilitacijos įstaigoje, tad dažniausiai susiduria su žmonėmis, kurie patiria tam tikrų fizinių sunkumų. „Jiems tenka susitaikyti, kad jų galimybės veikti ir save realizuoti stipriai sumažėja, netenkama darbingumo ir pan. Tada atsiranda depresija, nerimas, nepagrįsta baimė. Tad mūsų įstaigoje žmogus gali pasinaudoti įvairių terapijų paslaugomis: meno terapija, individualus ir grupinis psichologo konsultavimas, relaksacija, dienos šviesos terapija, biblioterapija. Pastarosios terapijos metu pacientui stengiamės parinkti tekstus ar knygas pagal jo emocinę būseną“, – pasakojo specialistė.

Pokalbiai su savimi – nuolatinis darbas
„Mes kiekvienas esame skirtingi, tad vieniems žmonėms lengviau sekasi susidoroti su bėdomis, kitiems – sudėtingiau. Kalbant apie darbinę atmosferą, tai neretai nemokame priimti kritikos iš darbdavio. Tad būtina išmokti susikalbėti su savimi. Darbe labai svarbu išlaikyti orientaciją į tikslą, ko mes atėjome į darbą. Kartais nukrypstama pernelyg stipriai į santykių aiškinimąsi, į tarpasmeninius ryšius, apkalbas, o visa tai atitraukia dėmesį nuo darbo. Tad nuolat sau reikėtų priminti, ko aš atėjau į darbą, ką aš čia turėčiau veikti ir priminti kolegoms. Kilusias problemas visada naudinga ne slopinti, o spręsti. Verta dirbti su savimi: savo elgesiu, reakcijomis į tam tikras situacijas. Bet tai jau nuolatinis darbas“, – patarimus dalijo R. Dambauskienė.
Apsisprendimas keisti gyvenimo būdą, anot sveikos mitybos konsultantės Ingos, taip pat yra darbas. „Įpročiai per vieną dieną nepasikeičia, tad tenka investuoti nemažai laiko. Jeigu norime kažką gyvenime pakeisti, turime pradėti nuo savęs. Jeigu mes gerai jaučiamės, jeigu esame sveiki ir energingi, visai kitaip reaguojame į aplinkos dirgiklius, daugiau pastebime geresnių dalykų nei blogų. Nėra nė vieno žmogaus, neturinčio problemos, bet yra skirtingas požiūris į tas bėdas, nes neišsprendžiamų klausimų nėra“, – sakė ji.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kėliausi kone kas valandą: skalavau gerklę druskos tirpalu, gėriau karštą vandenį su citrina. Kas kartą prabusdavau išmušta prakaito – reiškia, organizmas kovoja su liga. Ir tai teikė vilčių, kad mano rytas išauš geresnis, nei užsibaigė mano vakaras. Nors ir nebuvo matyti, jutau, kad prasideda nauja diena. JIS buvo suplanavęs eiti fotografuoti...


Vakar Palangoje lankėsi ambasadorius, ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus. Jis apsilankė renginių ciklo „Palangos dienos 2016“ parodoje „Suneštinis muziejus“, bendravo su miestiečiais, dalijosi savo turimomis žiniomis apie Palangos istoriją. Popiet A. Vinkus lankėsi Palangos senojoje gimnazijoje, kur skaitė paskaitą Trečiojo amžiaus...


Blogą nuotaiką, stresą ar nerimą, ypač tamsiuoju metų laiku, kai Palanga ištuštėja, dėl įvairių priežasčių patiriame turbūt kiekvienas. Bet, kaip teigė „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijoje dalyvavusios geros nuotaikos specialistės, neišsprendžiamų problemų dažniausiai nėra. Svarbu yra išmokti valdyti stresą ir patirti kuo mažiau neigiamų emocijų.


Bėglė moksleivė atsirado gyva ir sveika

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 09 17 | Rubrika: Miestas

Rugsėjo 12 dieną žinia apie nepilnametės palangiškės, „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleivės Dangiros Miežinskaitės pasėjo nerimą tarp palangiškių. Penkiolikmetė ant kojų sukėlė ne tik policijos pareigūnus, bet ir mokyklos bendruomenę.


Nuolat besišypsanti, ramybę ir meilę aplinkiniams spinduliuojanti, nestokojanti geros energijos, pozityviai žvelgianti į gyvenimą ir šalia esančius žmones – tokia atrodo Palangos V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja dirbanti Tatjana Moždžer. Gimusi tolimoje Astrachanėje, moteris drąsiai persikėlė gyventi į Lietuvą, išmoko lietuviškai ir...


Mano gyvenimo būdas ėmė keistis dar paauglystėje, užklupus sunkioms, senatvinėms ligoms. Tai buvo reumatoidinio pobūdžio sąnarių artritas, skrandžio bei viso žarnyno susirgimai, nuolatos atsinaujinanti mažakraujystė, silpnumas ir t.t.


Anot gydytojų, kas antra mirties priežastis Lietuvoje – širdies ligos. Pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių jau ne vienerius metus pirmaujame tarp kitų Europos šalių. Statistika bauginanti, tačiau ji tokia dėl to, kad pas mus pernelyg daug žmonių vargina per aukštas kraujospūdis, per didelis cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje. Deja...


Lik sveika, mokykla!

Gina KUBILIŪTĖ, 2012 05 28 | Rubrika: Miestas

Šypsenos, dainos, šokiai, ovacijos, sveikinimai – tokiomis nuotaikomis nuvilnijo paskutinis skambutis kurorte. Nors prieš akis dar egzaminų maratonas, tačiau Palangos senojoje gimnazijoje tarp gerai nusiteikusio jaunimo netrūko klegesio.


Laimingiausia gyvenime diena...

Rasa Balsienė Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Vaikų socialinės globos skyriaus socialinė, 2009 08 13 | Rubrika: Miestas

Šiltą vasaros popietę Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Vaikų socialinės globos skyriaus globotiniai kartu su socialine pedagoge, naktine aukle Birute Kabaliniene ir jaunaisiais savanoriais Agne, Birute ir Pranu išsiruošė į išvyką baidarėmis Minijos upe.


Sveika, sveika, sveika Diena

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2009 01 21 | Rubrika: Kultūra

Juokingos visos tos mūsų godžios kalbelės apie visokias ekonomines krizes, apie tai, kad mus supa „vien vagys“, apie politikus „klounus“, bloga linkinčius pavyzduolius kaimynus, nutylint savojo EGO ir jo dramblį praaugančius apetitus...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius