Pusiaužiemis. Kretinga. Eurosenienos

Ir dabar, pusiaužiemyje, mudu su Vlada Marija nužvalgėme pagoniškai įspūdingų lauko riedulių nugaras „Saulės kelio“ kalnelyje, parke, aplink tvenkinius, Žiemos sodą, o tuose akmenyse „surašyta“ istorija nuo ledynmečių. Tik reik mokėti skaityti. Mosėdyje mokėjo Vaclovas Intas. O Palangoje tiek sniego nebūta ir nėra. Priejūriuose žiemą „aksominis“ klimatas greit tirpdo sniego pamušalus. Palangoje daug ko nėra to, ko yra Kretingoje. Net atvirumo, šilumos, pasitikėjimo žmonių tarpusavio santykiuose. Gražuolė Palanga ir jos dažnas gyventojas žiemą-vasarą, dieną-naktį vaikšto su mini kalkuliatoriumi, diletantiškai manipuliuoja skaičių piramidėmis, bandydamas sau ir kitiems įsiteigti greito praturtėjimo galimybes. Sau, o kitiems dažnai rodo rožiaspykliais apipintą... špygą. Net kaimynui. Palangiškio kapitalistėjantis egoizmas, nenoriu įžeisti, perauga jį patį. „Palangoje žmonės šalti“, - sako kretingiškė, tiesdama kavos puodelius ir kvapius pyragaičius jaukioje užbėgoje netoli Policijos komisariato, kuriam vadovauti kaip tik dabar imasi palangiškiams gerai pažįstamas, savas, malonus skuodiškis, buvęs VAI (autoinspekcijos) vadovas Jurgis Kažys. Amžių ir santvarkų sankirtose nelengva nepasimesti, ypač viduriniojo sluoksnio žmogui, socialiai lengvai pažeidžiamam, nes bedarbystės ‚sūpuoklės“ greit gali „nutupdyti“ net iki skurdo, net iki ‚konteinerių aristokratijos“. Žiūrėk, eina jauni vyrai paryčiais su kuprinėmis, dirbti jau nebenori, verčia, rūšiuoja atliekas, tarp jų randa ir kotlečiuką, mišrainių, taip ir maitinasi, - šiurpu, antihigieniška, o jie – sveikiausi kūnais, tvirti, tik... „Dieve, dieve“, tartų uošvienė... „Gležnapročiai:“. Kitaip nedegraduotų, žvalgytųsi darbų. Žmogus degraduoja, praradęs motyvaciją siekti tikslų, idealų, prasmės, - kurį laiką bando dirbinėti, o paskum, įžeistas darbdavių nesąžiningumo, nunyra į svaigomaniją ir ... pabėga nuo pareigų, atsakomybės. Nuo savęs, savo pirmapradės esaties. Tarnauja tik kūnui. Tokių nelaimėlių pamatysi Kretingoje, bet dar daugiau – Palangoje. Sovietmečiu, kai buvo visuotinė lygiava, tokie „vaizdeliai“ akių negadino. Gaila, bet tai įrodo, jog gyvenime kapitalizme išlieka stipriausieji, kalvočiausieji, ir nereikia laukti malonių nei iš gamtos, juo labiau – iš valdžių, o stengtis ir pačiam pasirūpinti savimi, o tuo pačiu praturtinti savo bendruomenę. Kretingiškių gali sutikti kas antroje darbavietėje Palangoje ir dirba nepriekaištingai. Žemdirbiškas šio rajono charakteris išmokė žmones gal išradingiau kovoti už savo būvį ir neverkšlenti dėl nelaimėto milijono teleloterijoje. Bedarbystė Kretingoje mažesnė, negu Palangoje. Šitaip visą pastarąjį dešimtmetį. Čia patvaresnės šeimos, jaučiamos pastangos giminiuotis. Net norai suvokti tikėjimo tiesas – su didžiule meile tvarkomos ir kretingiškių šventyklos. Ypač gražiai atgimsta garsiojo pajūrio klebono, darbštuolio, dirbusio ir Kretingoje, tvarkyti pradėtoji Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios interjeras. Parapijos bendruomenės nariai aktyviai ir noriai talkina šeimininkiškiems pranciškonams. Tvarkytis, puošti gyvenimą niekada ne vėlu. Vasario pirmos savaitės pabaigoje garbingą 70 – metį minėsiantis poilsio namų „Baltija“ ilgametis vadovas Jonas Juchnevičius savo laiku dirbęs vadovaujantį darbą Kretingoje, sugebėjo net „brežnevizme“ išrūpinti Vilniuje lėšų Žiemos sodui, parkui, tvenkiniams tvarkyti. Nebūkime vienadieniai. O kad nebūtume, pirmiausiai reikia ‚sumesti“ bet kokių krizių įveikimo savyje planą. Įdomu Kretingoje pastebėti ir laikmečio kitimą, stilių, charakterį, centre esančiame jau išoriškai perdažytame, atšvitusiame pastate. Jame tarybmečiu buvo „šutnas“ restoranas, daug aistringos muzikos, kalbų, čia – ir didžiulė valgykla. Dabar čia tyliai – tyliai prekiaujama iš visos Europos šalių suvežtomis senienomis, baldais. Laikas keičia ne tik pastatų išvaizdą, funkcijas. Ir mus, Kretingoje ir Palangoje.