Referendumas pilietybės išsaugojimo klausimu – galimybė išlaikyti tautos vienybę

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 20

Gegužės 12 d. kartu su šalies Prezidento rinkimais visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai bus kviečiami referendume išsakyti savo nuomonę pilietybės išsaugojimo klausimu. Šio referendumo rezultatai lems mūsų visų (ne tik užsienyje gyvenančių, tačiau ryšių su Lietuva nenutraukusių mūsų tautiečių) rytdieną, todėl labai svarbu, kad gyventojai atsakingai apsispręstų bei savo nuomonę išsakytų aktyviai dalyvaudami referendume.

Pilietybės išsaugojimo klausimas
Referendumo formuluotė jau patvirtinta – yra aiškus sąrašas šalių, kurių piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgiję kitos valstybės pilietybę, esant teigiamam šio referendumo rezultatui. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas, parlamentaras Antanas Vinkus įsitikinęs, jog referendumas pilietybės išsaugojimo klausimu yra labai svarbus ne tik užsienyje gyvenantiems tautiečiams, bet ir tiems, kurie savo šiandieną ir ateitį kuria Lietuvoje.
Vadovaudamas minėtai komisijai, kurios paskirtis ¬ – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, A. Vinkus nemažai bendrauja su pasaulio lietuviais ir pripažįsta, jog artėjantis referendumas bei jo rezultatai pasaulio lietuviams šiuo metu yra vienas svarbiausių klausimų. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų aspektą – šiuo referendumu bus sprendžiamas ne antros pilietybės suteikimo, o gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo klausimas. Tai – ne imigracijos klausimas, kai sprendžiama, už kokius nuopelnus atvykusiems iš svetur suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Gegužę vyksiantis referendumas klausia, ar leisti lietuviams, gimimu įgytą, t. y., jau turimą Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti, įgijus kitos valstybės pilietybę. Juk tapęs kitos valstybės piliečiu, lietuvis vis tiek liks lietuviu ir Lietuvos patriotu. Kaip Seimo narys, gydytojas ir diplomatas, labai palaikau gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą, nes išties tai – duotybė, kuri ateina su Dievu. Žmogus gimsta šalyje, atsinešdamas tos šalies pilietybę“, – įsitikinęs A. Vinkus.

Nė vienas neišvyksta amžinai
Tenka pripažinti, jog mūsų šalies istorijoje buvo laikas, kai tėvynė išeivijos lietuviams buvo tapusi „uždraustu vaisiumi. Džiugu, kad mūsų tauta nuėjo teisingu keliu, todėl galime džiaugtis, kad Lietuva šiandien – demokratinio pasaulio tautų šeimoje. Pasaulis tapo mažas, o Lietuva šiame pasaulyje – didelė.
Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas neabejoja, jog nė vienas lietuvis neišvyksta amžinai. „Pasaulio lietuviai sako: „išvykstame trumpam, gyvenimo sąlygų priversti“. Tai – viena iš skausmingiausių patirčių gyvenime, kuomet lietuviui reikia sukurti gyvenimą iš naujo svetimame krašte. Turime suprasti, kad praėjęs sunkų integracijos į kitą aplinką kelią, įgijęs šalies, kurioje šiuo metu gyvena pilietybę, lietuvis vis tiek grįžta į Lietuvą atostogų, aplankyti savo tėvų, draugų, dažnas čia stato namą, tikisi grįžti ir čia gyventi, o gauna Migracijos departamento laišką, kad jis nebėra Lietuvos Respublikos pilietis, kad Lietuvai jo nebereikia. Toks laiškas paliečia iki širdies gelmių. Kaip gydytojas liudiju, kad tokia žinia yra ne mažiau skaudi, nei artimo žmogaus mirtis. Manau, taip neturi būti“, – kalbėjo A. Vinkus.

Raktas į namus
Kodėl ne Lietuvoje gyvenantiems lietuviams mūsų šalies pilietybė yra tokia brangi, ir jiems nepakanka tiesiog prigimtinio tautinio ryšio su Lietuva? Į šį klausimą A. Vinkus atsako neabejodamas: „Man graži pasaulio lietuvių naudojama viską pasakanti metafora, kad „išsaugota gimtosios šalies pilietybė – tai lyg paliktas raktas į namus“. Nuolat bendrauju su užsienio lietuviais, lankau jų bendruomenes užsienio šalyse. Visur matau, kad išvykę svetur lietuviai užtikrina lietuvybės tęstinumą, moko lietuvių kalbos, skiepija tautines tradicijas savo vaikams. Visa tai jie daro savo iniciatyva. Tą daryti yra žymiai sunkiau, nei Lietuvoje, nes jie dar turi garbingai įsilieti į naują šalį, gerbti kitos šalies tradicijas. Kartais tam reikia nepaprastai didelių pastangų. Ši kova, siekiant išsaugoti tapatybę, padaro žmones stiprius. Po Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo pajutau nepaprastą tautos atgimimą, didelį patriotiškumo, meilės tėvynei sužydėjimą, jaučiau pasididžiavimo jausmą savo valstybe, augantį susidomėjimą savo šalies istorija, kalba, kultūra. Tas lietuvybės suklestėjimas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pernai į Lietuvos šimtmečio dainų šventę atvažiavo 67 užsienio lietuvių meno mėgėjų kolektyvai iš 15 pasaulio šalių: Airijos, Argentinos, Australijos, Austrijos, Belgijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos. Visi – su tautiniais rūbais, lietuviškomis dainomis ir šokiais. Ar galime šiems žmonėms pasakyti: „Išvyk, nes tavo
viza Lietuvoje baigėsi, tu nebegali čia būti“? Esu nuėjęs nemažą gyvenimo kelią ir žinau, kad kai gyvenime jau daug pasiekta, supranti, kad jau laikas namo, ir norisi grįžti. Bet jei nebeturi rakto, kaip grįžti? Turime palikti lietuviams tą namų raktą, antraip mūsų tauta išbyrės kaip smiltys smėlio laikrodyje, kurio apversti galimybės jau nebebus“.

Svarbu – ne tik pilietybė
Juo labiau, kad ne vien Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybė yra svarbu pasaulio lietuviams. „Didelį nerimą jiems kelia tai, kad Lietuvos piliečiai dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis užsienyje dėl kalbos nemokėjimo, nepasitikėjimo savo jėgomis, per didelio patiklumo, savo teisių nežinojimo, todėl šiuolaikinė vergystė ir prekyba žmonėmis – dažnas klausimas mūsų komisijos posėdžių darbotvarkėse. Pasaulio lietuviams svarbi švietimo situacija Lietuvoje, aukštojo mokslo sistemos stiprinimas, jo kokybės gerinimas, šalies informacinio saugumo užtikrinimas, kova su neigiama propaganda, nesvetimi pasaulio lietuviams ir kiti mums visiems aktualūs klausimai“, ¬– kalbėjo A. Vinkus.
Įsibėgėję Pasaulio lietuvių metai bei būsimasis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo motyvuoja ir Lietuvoje gyvenančius lietuvius atsigręžti į savo tautiečius užsienyje, išgirsti jų balsą bei būti vieningus.

Tautos ateities klausimas
Pilietybės išsaugojimas labai svarbus bei vertingas ir pačiai Lietuvai, kadangi tai yra mūsų tautos ateities, jos išlikimo klausimas. Pasak A. Vinkaus, Lietuvos pilietybė – tarsi nematomas mūsų valstybės magnetas, suburiantis visus jos vaikus bendram labui. „Turime mąstyti, kaip jungtis, kaip burtis ir vienytis, o ne skaldytis ir priešintis. Gal Lietuvos pasas mus apdovanos šviesiausiais protais: mokslininkais, išradėjais, investuotojais, olimpiniais čempionais ar net prezidentais? O gal tiesiog dorais ir darbščiais piliečiais? Be to, tai ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas, ir svarbi ekonominės gerovės sąlyga“, – kalbėjo A. Vinkus.
Lietuvai neabejotinai labai svarbi ir pasaulio patirtis, tautiečių sukauptas patyrimas bei jo pritaikymas čia, mūsų valstybėje. Juo labiau kad didelis užsienio lietuvių pasišventimas ir noras bendradarbiauti yra nuolat juntamas. „Anuomet, po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Pasaulio lietuvių bendruomenė parodė neįtikėtiną drąsą, tikėjimą, vienybę. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai suformulavo apeliaciją tuometiniam Amerikos Prezidentui Džordžui Bušui ir paprašė paskirti ambasadorių Lietuvos Respublikai. Kaip diplomatas žinau, kad po 1990 m. Kovo 11-osios į Lietuvą atvyko nemažai išsilavinusių jaunų žmonių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Jungtinės Karalystės ir padėjo kurti Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą. Tad kodėl šiandien užsienio lietuvis, turintis patirties NATO šalies kariuomenėje, negalėtų mokyti Lietuvos karių? Kodėl mokslininkas, kitoje valstybėje sukūręs vaistą nuo nepagydomos ligos, negalėtų grįžti į Lietuvą, nes ir Lietuva jau pasistatė modernius mokslo slėnius. Aš sakau: džiaukimės ir skatinkime lietuvius siekti daugiau, kilti aukščiau, nes kuo daugiau sėkmės istorijų, tuo sėkmingesnė Lietuva“, – įsitikinęs A. Vinkus.

Suteikia ir pareigų
Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybė suteikia ne tik teises, bet taip pat ir pareigas: pareigą dalyvauti rinkimuose, pareigą atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pareigą ginti savo šalį nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Daugybinės pilietybės atveju tarptautinė teisė jau išsprendusi klausimus, kaip suderinti dviem valstybėms duotas priesaikas bei įsipareigojimus. „Pasaulio lietuviai noriai priima ir pareigas. Man žinomi jaunuoliai, kurie grįžta savanoriais į karo tarnybą. Tai gera proga jaunuoliams, išvykusiems su tėvais į Airiją ar Jungtinę Karalystę, grįžti ir pasilikti Lietuvoje. Nesinori užkirsti kelio tokiam reiškiniui, kaip sugrįžimas. Jau dabar Lietuva turi demografinių problemų: mažėja gimstamumas, santuokų skaičius, trūksta darbo jėgos, nes išvyko jauni ir veržlūs“, – kalbėjo A. Vinkus.

Balsuoti – atsakingai
Apsispręsti, kaip balsuoti gegužės 12 d. vyksiančiame referendume, turės tauta. „Skelbdama referendumą tokios jaunos demokratijos šalis, kaip Lietuva, rodo nepaprastai didelę brandą. Konstitucijos antrame straipsnyje parašyta: „Lietuvos valstybę kuria tauta“. Tauta ir nuspręs, kuriuo keliu eisime. Tampame brandžia visuomene, lietuviai tampa vis labiau pilietiški, todėl tikiu referendumo dėl pilietybės išsaugojimo sėkme. Aktyvus dalyvavimas rinkimuose leidžia pasijusti savo valstybės piliečiu, jaustis atsakingu už priimtus sprendimus. Valstybė ir jos galybė yra jos piliečiai, todėl gegužės 12 d. mes visa tauta turime galimybę įteisinti vieningos Lietuvos ateitį. Nuoširdžiai kviečiu šio krašto žmones aktyviai dalyvauti referendume“, ¬– ragino Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Paskutinį šio mėnesio šeštadienį, rugpjūčio 31 d., pajūryje ties Palanga bei Šventąja nušvis laužai – kurortas tradiciškai prisijungs prie Senovinės ugnies nakties renginių, o katu visus, neabejingus istoriniams praeities įvykiams, pakvies į Baltijos kelio laužų sąšauką.


Gegužės 12 d. kartu su šalies Prezidento rinkimais visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai bus kviečiami referendume išsakyti savo nuomonę pilietybės išsaugojimo klausimu. Šio referendumo rezultatai lems mūsų visų (ne tik užsienyje gyvenančių, tačiau ryšių su Lietuva nenutraukusių mūsų tautiečių) rytdieną, todėl labai svarbu, kad gyventojai atsakingai...


2020 metų rugsėjo 6-ąją visi kas gyvi Lietuvoje, kas dar neabejingi sakytinei-rašytinei-dainuotinai meninei kūrybai minėsime poeto, drąsaus savanorio (ir nesavanorio!) kareivio, jūreivio Klaipėdos žvejybiniame laivyne Povilo (Pauliaus) Širvio 100-ąsias gimimo metines. Šis vyras valdė didelius lobius, kurie tebešildo kiekvieno lietuvio likimą. Iš kartos į...


Daugelis tų pačių  finansinių paslaugų komerciniuose bankuose yra apmokestinamos keletą kartų brangiau nei kredito unijose. Palangos kredito unija išlaiko prieinamus finansinių paslaugų mokesčius miesto ir aplinkinių rajonų gyventojams.


„ Logiška, jei gydytojas ligoniui pasako: liga neišgydoma. Žmogus susitaiko, nebeieško, nebesistengia pasveikti. Svarbu ieškoti išeities ir tikėti – tada organizme gali įvykti stebuklas. Tik pakeitus mąstymą, emocijas, pasikeis ir gyvenimas. Rytų filosofai sako: per ligą Dievas kalbasi su tavim; kuo sunkesnė liga – tuo jis arčiau tavęs, tuo daugiau galimybių save pakeisti. Pasinaudokime ligų...


Antradienį Palangos miesto apylinkės teisme teisėja Diana Vercinskė iš esmės išnagrinėjo bylą pagal ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, restitucijos taikymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byla...


  Rinkimuose į Seimą dalyvavo tik apie pusė rinkėjų. Iš jų nemažai balsavo tik rinkimuose. O ir iš dalyvavusiųjų referendume dalis – ir aš – balsavo už Ignalinos atominę elektrinę (AE). Taigi tik maža dalis turinčiųjų teisę balsuoti pasisakė prieš AE. /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table...


Vaikų sveikata – tautos kultūros dalis  1

Regina LELIENĖ Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ direktorė , 2013 07 18 | Rubrika: Sveikata

Lopšelio-darželio ,,Žilvinas“ pedagogai, įgyvendindami Valstybinės sveikatą stiprinančių mokyklų plėtros programos nuostatas, organizavo pedagogams seminarą ,,Vaikų sveikata – tautos kultūros dalis“ ir kvalifikacijos tobulinimo programą minėtos asociacijos nariams ,,Vaikų sveikatos, kaip tautos kultūros dalies įgyvendinimas lopšelyje-darželyje“.


„Žemaičių draugijos“ ilgametis seniūnas Augustas Narmontas ruošiasi Naujųjų metų pagal senąjį – jis sako, lietuviams tikrąjį – senovės arijų kalendorių sutikimui kovo mėnesį. Palangos gyventojas, Sąjūdžio aktyvistas ir vienas Konservatorių partijos Palangos skyriaus kūrėjų, teigia, kad žemaičių alka Būtingėje, kurioje nors kartą per metus susirenka senojo...


Pinigai – tik socialinėms įstaigoms išlaikyti

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 01 27 | Rubrika: Miestas

Šiųmečiame kurorto savivaldybės biudžeto projekte Socialinės apsaugos programai įgyvendinti iš viso numatyta skirti 702 tūkst. litų. Kaip sakė programą pristačiusi Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Genutė Kavarzienė, iš esmės lėšos skirtos įstaigoms išlaikyti. Globos namams - 380,2 tūkst. litų, Socialinių paslaugų tarnybai – 260,7 tūkst. litų bei L.ir J.Siručių šeimynai ir socialinėms...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius