Registrų centras: kas penktas įsigytas butas – investicinis

Palangos tiltas, 2023-04-20
Peržiūrėta
1089
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Praėjusiais metais dėl pasikeitusių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius nesumažino šio nekilnojamojo turto investicinio patrauklumo. Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkančio Registrų centro analitikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu maždaug kas penktas įsigytas butas gali būti laikomas investiciniu.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, 2022 metais visoje šalyje įregistruota daugiau nei 34 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba maždaug 13 proc. mažiau nei 2021-aisiais. Investicinių butų, kai buto pirkėjas ar pirkėjai jau turi bent vieną gyvenamosios paskirties NT objektą, skaičius per metus taip pat sumažėjo apie 13 proc., tačiau jų dalis nuo visų parduotų butų per metus ūgtelėjo 0,5 procentinio punkto iki 21,9 procento. 

„Skaičiai rodo, kad pernai investicijai įsigytų butų dalis bendrame sandorių skaičiuje padidėjo – maždaug kas penktas butas buvo įsigytas asmens ar asmenų, kurie jau turi butą ar namą ir, tikėtina, kad butą įsigijo kaip investiciją. Praėję metai buvo pažymėti įvairių geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų, kurie atsiliepė bendram NT sandorių skaičiaus mažėjimui, tačiau kaip matome iš statistikos tai nepadarė reikšmingos įtakos pirkėjų norui investuoti į butus“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis. 

Registrų centro duomenimis, absoliučiais skaičiais pagal įsigytus investicinius butus, be abejo, pirmavo šalies didmiesčiai, tačiau investicinių butų dalis juose šiek tiek skyrėsi. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse investicinių butų dalis 2022 metais siekė 18 proc. ir buvo 1 procentiniu punktu didesnė nei 2021 metais, Kaune šis rodiklis per metus sumažėjo 1,8 procentinio punkto ir siekė 21 proc., o uostamiestyje jis per metus nežymiai ūgtelėjo ir siekė net 25,5 procento.

„Kitose didžiausiose šalies savivaldybėse investicinių butų dalis taip pat buvo didesnė nei sostinėje ir siekė 23-24 procentus. Tarp regionų investicijų patrauklumu, be abejo, išsiskyrė kurortai: Birštonas, Druskininkai, Palanga, kur investicinių butų dalis svyravo tarp 30 ir 40 procentų“, – kalba P. Rudzkis. 

Registrų centro skaičiavimais, praėjusiais metais butams įsigyti šalyje išleista iš viso apie 2,3 mlrd. eurų, o vien tik investiciniams – per 450 mln. eurų. Per metus – 2022 metus, palyginti su 2021 metais – bendra butams įsigyti išleista suma beveik nepakito, tačiau investiciniams butais pernai išleista suma buvo 3 procentais didesnė. 

Šių metų kovo 1 dieną po 1 ar daugiau butų Lietuvoje turėjo apie 816 tūkst. namų ūkių. Nuo 2019 metų, kai buvo fiksuotas didžiausias rodiklis (820 tūkst.), šis skaičius sumažėjo 4 tūkstančiais. Tik vieną butą turinčių asmenų skaičius per šį laikotarpį taip pat sumažėjo 3 proc. iki 640 tūkst., tačiau padaugėjo namų ūkių, turinčių po du, tris, keturis ar daugiau butų. Po du butus šalyje šiuo metu turi beveik 140 tūkst. namų ūkių, arba 7 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, po tris butus – 26,5 tūkst. namų ūkių (19 proc. daugiau), po keturis butus – beveik 5 tūkst. namų ūkių (31 proc. daugiau), po penkis ar daugiau butų – 1,6 tūkst. namų ūkių (48 proc. daugiau).

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Būsto kainų skirtumai tarp Lietuvos ir užsienio valstybių stebina net ekspertus. 



Praėjusiais metais dėl pasikeitusių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius nesumažino šio nekilnojamojo turto investicinio patrauklumo. 


NT kainoms šalyje stabilizuojantis, panašu, toli gražu ne visi pardavėjai linkę mažinti kainų. Net jei būsto dydis siekia vos 18 kvadratinių metrų, pardavėjai šiandien vis dar drąsiai prašo daugiau nei 6 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą.


Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius informuoja, kad nuo rytdienos, birželio 10 d., pradedamas mokinių priėmimas į 5-tas klases. 


Investicinis objektas šalia Palangos!!! Parduodama Virkštininkų dvaro užeiga viešbutis, restoranas, alaus darykla. Viešbutyje yra 11 kambarių svečiams ir 150 m² apartamentai. Restoranas su lauko terasa, taip pat 4 atskiros banketinės salės. Yra veikianti alaus darykla kurioje per parą galima išvirti 2 tonas alaus.


Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (LTICA), vienijanti 45 Lietuvos turizmo informacijos centrus, visą rugpjūčio mėnesį kvietė pasigrožėti po visą šalį išsibarsčiusiais fontanais, juos aplankyti kelionių po Lietuvą metu ir išrinkti gražiausią. Palangos fontanas tarp prizininkų nepateko – liko penktas....


Minint Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva paskelbtą kovos su vėžiu dieną, kiekvieną vasarį skelbiama vis labiau bauginanti sergamumo vėžiu statistika – pasaulyje apie 20 mln. žmonių serga vėžiu. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga apie...


Praėjusį ketvirtadienį, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje buvo atidarytas papildomas Jaunimo darbo centras (JDC), kurį atidarant dalyvavo Palangos miesto vadovams bei administracijos darbuotojams, būsimųjų darbdavių atstovams, kurorto Darbo biržos kolektyvui bei kolegoms iš Klaipėdos,  taip pat ir tiems, kam skirtas naujasis centras – jaunimas.


Rinkliavų centras tapo biudžeto išlaikytiniu

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 10 17 | Rubrika: Miestas

Papildomas pajamas į Palangos miesto iždą turėjęs nešti praėjusių metų pradžioje savivaldybėje įkurtas Rinkliavų centras kurorto biudžetui tampa sunkia našta. Praėjusių metų pradžioje Rinkliavų centras buvo įkurtas tam, kad jis administruotų automobilių stovėjimą kurorto gatvėse.  Iš šios, vasarą labiausiai poilsiautojus apmokestinančios rinkliavos buvo planuojama solidžiai...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius