Rekonstruoti valymo įrenginiai – pagalba jūrai ir miškams

Aistas Mendeika, 2009 06 03

Vargu ar kas šiandien galėtų apkaltinti palangiškius labai teršiant Baltijos jūrą – neseniai pradėjo veikti šiuolaikiški, Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys rekonstruoti Palangos miesto buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginiai.

 

Iki šiol veikę nuotėkų valymo įrenginiai pastatyti prieš 16 metų. Projektuoti dar tarybiniais metais, statyti naudojant tuometines technologijas bei medžiagas, šiandien jie jau nebepajėgė susitvarkyti su padidėjusiu nuotėkų kiekiu, juo labiau, nebeatitiko šiandieninių aplinkosaugos reikalavimų. Mechaniniai valymo įrenginiai nuotėkas nuo teršalų išvalydavo tik apie 50 proc. Tad sunku būtų pasakyti, kad į Baltiją patekdavo itin švarus vandenėlis...

Pasak UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus Prano Madzajaus, rekonstruotų, šiuolaikiškų įrenginių kurortui labai reikėjo. Palanga yra specifinis miestas, išsiskiriantis iš kitų savo sezoniškumu. Vasarą bei žiemą labai skiriasi nuotėkų kiekiai bei jų užterštumas. Žiemą per parą valoma nuo 6700 iki 13000 kub. metrų, o vasarą – nuo 9000 iki 14000 kub. metrų nuotėkų. Be to, valymo įrengimai yra 18 kilometrų nuo miesto centro, todėl nuotėkos, kol pasiekdavo valytuvus, vamzdynuose išbūdavo apie 1,5 paros. Tai labai apsunkindavo biologinį valymą.

Dabar visiškai rekonstruota mechaninio nuotėkų valymo įrenginių elektrinė dalis, grotų pastatas su technologine įranga, smėliagaudės, pakeista uždaromoji armatūra – nerūdijančio plieno skląsčiai, sumontuota dumblo sausinimo įranga, sraigtinis presas, pagamintas Vokietijos įmonėje „Huber“, taip pat rekonstruoti pirminis ir antrinis sodintuvai.

Taip pat aerotanke sumontuoti kontrolės prietaisai, matuojantys fosfatų ir nitratų koncentracijas. Įrengta aliuminio sulfato ir cheminės medžiagos „Brenntaplus“ dozavimo įranga azoto ir fosforo junginiams šalinti.

Dabar, valant nuotėkas biologiškai, sulaikoma apie 95 proc. teršalų.

Rekonstruoti Palangos miesto nuotėkų valymo įrenginiai ne tik pagerins į Baltiją patenkantį vandenį, bet ir padės miškininkams, atsodinantiems miškus. Sukauptas sausintas dumblas bus panaudojamas jaunuolynams tręšti. Anot P.Madzajaus, jau suderinta su Kretingos miškų urėdija, ruošiamas projektas. Ketinama dumblą vežti į Darbėnų miškus ir juo tręšti sodinukus

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos paplūdimiuose – moderni smėlio valymo technika

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 14 | Rubrika: Miestas

Palangos paplūdimiuose nuo rugpjūčio 14 d. triūsia nauja ir moderni smėlio valymo mašina „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione. Tokios technikos Palangai bei Šventajai labai trūko, nes anksčiau kurorto paplūdimiuose stambesnės atliekos buvo surenkamos rankiniu būdu. 


Liepą veiklą kurorte pradėjo Palangos miesto visuomenės sveikatos biuras, besirūpinsiantis miesto gyventojų sveikata bei aktyvų laisvalaikį mėgstantiems kurorto gyventojams ir svečiams pasiūlysiantis įdomių nemokamų sveikatai naudingų veiklų.


Jau netrukus Šventosios gyventojai ir svečiai džiaugsis visiškai atnaujinta Jūros gatve – rekonstrukcijos darbai bus baigti dar šiais metais.


Šią savaitę teko perskaityti genialią garsiam rusų mokslininkui Sergejui Kapicai priskiriamą mintį: „Prieš pradedant veikti, iš pradžių reikia suprasti“. Tiesą pasakius, ši paprasta gyvenimo tiesa genialumu lyg ir nekvepia, nors, kita vertus, viskas, kas yra genialu, dažniausiai yra paprasta.


Kavinė „Banga“: griauti negalima rekonstruoti

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 23 | Rubrika: Miestas

„Griauti negalima rekonstruoti“ – kur šioje frazėje bus padėtas kablelis, kokį sprendimą priims tie, nuo kurių priklausys 1976 metais architekto Gintauto Telksnio projektuoto vėlyvojo modernizmo stiliui priskiriamo kavinės-restorano „Banga“ pastato, esančio J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, likimas? Dabartiniai jo šeimininkai siūlo:...


Dar visai neseniai prasidėjus mokslo metams, o mokykloms jau beveik „įsivažiuojant“ į savo įprastą ritmą, to nebūtų galima sakyti apie Palangos moksleivių klubą, kuris tik laukia mokinių klubo būreliuose.


Šventosios uoste vyksta valymo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė informavo, kad nuo balandžio pirmosios dienos prasidėjo uosto valymo darbai. Konkursą laimėjusi Latvijos kompanija „BGS“ jau kurį laiką valo Šventosios uostelio įplaukos kanalą. Iš viso planuojama iškasti per 66 tūkstančius kubinių metrų grunto. Jis nebus plukdomas į jūrą, o liks formuoti būsimo Šventosios uosto teritorijai. Nuo 20-30 centimetrų...


Palanga sėkmingai siekia tikslo draugauti ir bendradarbiauti su visomis savivaldybėmis, reprezentuojančiomis kiekvieną Baltijos regiono šalį – kovo 4 dieną Palangos miesto savivaldybės delegacija, kurią sudarė vicemeras Rimantas Garolis ir administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, Vokietijoje pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį su šios šalies Riugeno salos...


Vargu ar kas šiandien galėtų apkaltinti palangiškius labai teršiant Baltijos jūrą – neseniai pradėjo veikti šiuolaikiški, Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys rekonstruoti Palangos miesto buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginiai.


Nauji valymo įrenginiai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Būtingėje simboliškai atidaryti nauji Palangos nuotekų valymo įrenginiai. Pasak AB „Palangos vandenys“ direktoriaus Prano Madzajaus, apie 12 milijonų litų kainavę įrenginiai sėkmingai pakeis senuosius, kurie jau buvo beveik nebetinkami naudoti. Naujų valymo įrengimų statyba finansuota Europos Sąjungos bei mūsų šalies lėšomis.  


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius