Rekordiškai ilgame posėdyje – politikų debatai net dėl elementarių klausimų

Rekordiškai ilgame posėdyje – politikų debatai net dėl elementarių klausimų

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 02 27

„Šiandien pasiekėme rekordą – šioje kadencijoje tokio ilgo posėdžio dar nebuvo. Tiesa, ir klausimų buvo daug – beveik pusšimtis“, – trečiadienį apie trečią valandą popiet kalbėjo Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai. Tiesa, patys politikai pripažino, jog ir diskusijų buvo kaip reta daug, ir net ne tiek dėl patvirtinto šių metų miesto biudžeto, kiek net pačiais, regis, elementariausiais klausimais.

 

Nepritarė vienam iš 50 sprendimo projektų

Antrajame šių metų Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje išbraukus iš jo darbotvarkės tris, o papildomai įtraukus du klausimus, politikai priėmė net 50 sprendimų. 49 sprendimų projektams buvo pritarta, vienam – ne.

Nepasisekė teritorijos prie Kontininkų gatvės ir Kontininkų gatvės atkarpos detaliojo plano rengėjams ir jo užsakovams. Komercinės paskirties ir prekybos, paslaugų bei pramogų objektams formuoti žemės sklypai ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos planuotojai neįtikino Tarybos narių daugumos, jog jie tikrai sugebės pastatyti 10 tūkst. kv. m objektą bei įgyvendinti sutartį, kuria įsipareigojama į infrastruktūrą investuoti apie 3 mln. Lt.

Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas patikino, jog visi planavimo dokumentai atitinka galiojančius teisės aktus, o investuotojų norai nesikerta su miesto bendruoju planu, kuris numato teritorijoje prie Kortininkų gatvės kurorto infrastruktūros objektų statybą. Tačiau Tarybos nariams buvo neaišku – o ir investuotojai to nesakė – koks objektas turėtų iškilti. Nepriimtina daugumai politikų pasirodė ir tai, kad sklypo užstatymas siektų net 80 proc. – replikuota, kad čia bus tik didžiuliai statiniai ir privažiavimai prie jų, o žaliesiems plotams teritorijoje, esančioje 400 metrų nuo jūros, bent kol kas supamoje pušynų, nebeliks vietos.

„Teisinio pagrindo atmesti detalųjį planą nėra. Tačiau nežinau, ar jo sprendiniai gali būti realizuoti – tokia kvadratūra ir toks užstatymo intensyvumas, jau nekalbant apie 3 milijonus kainuosiančią infrastruktūrą, reikalingą vien privažiavimams bei komunikacijoms, man atsiduoda fantastika. Per visas buvimo taryboje kadencijas tokio projekto nesu matęs“, – kalbėjo Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Želvys.

Vaidas Šimaitis pajuokavo, jog ir „Elija“ kažkada atrodžiusi fantastiniu projektu. Ir jau rimtai pridūrė, kad dėl užstatymo intensyvumo „papešiojamos“ 30 tūkst. kv. m „Elijos“ intensyvumas esąs 35 proc., tad Tarybos nariai gali pamėginti įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti daugiau nei dukart intensyvesnis sklypo užstatymas.

Dauguma Tarybos narių, matyt, įsivaizdavo, ir tai, ką mintyse išvydo, jiems pasirodė nepriimtina, tad detalusis planas nebuvo patvirtintas.

 

Patvirtino biudžetą ir programas

Prieš pradedant svarstyti sprendimo projektą dėl šių metų miesto biudžeto, buvo tvirtinama 11 Palangos miesto Savivaldybės 2014-ųjų metų programų. Diskusijos kilo dėl 9-osios – Švietimo – programos. Tarybos nariui Danui Paluckui nebe pirmą kartą užkliuvo punktas „Aukšto meistriškumo komandų rėmimas“, kuriuo komandoms skiriama 150 tūkst. Lt. D. Paluckas priminė, jog dar 2011-aisiais kontrolieriai nustatė, jog lėšos dviems komandoms – krepšinio ir futbolo – skirtos prieštaraujant įstatymams, nes privalu pinigus skirti konkurso būdu.

Politikui paprieštaravo vicemeras Saulius Simė, teigęs, jog be reikalo kimbama prie dviejų išties aukščiausio meistriškumo Palangoje pasiekusių komandų. Pasak jo, jeigu atsirastų ne tik krepšinio ar futbolo, bet ir rankinio, tinklinio ar kitų šakų meistriškų komandų, visi tik džiaugtųsi ir mielai jas remtų.

Jokios bėdos šio punkto formuluotėje neįžvelgė ir Tarybos posėdyje dalyvavusi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš: jeigu programoje nėra nurodytas nei konkretus komandų skaičius, nei juolab jų pavadinimai, tai su jokiomis teisės normomis neprasilenkia. Tačiau reikia pasitarti su Savivaldybės kontroliere: jeigu būta klaidų skiriant lėšas konkrečioms komandoms, jas reikia ištaisyti. Be to, visada galima teikti sprendimo projektą dėl biudžeto pakeitimo, o šiame posėdyje privalu jį patvirtinti.

Klausimų sulaukė Švietimo, kultūros ir sporto komitetas: kodėl papildomai prašyta lėšų Senosios gimnazijos didžiosios salės rekonstrukcijai bei Sporto centrui, kad šis galėtų lizingo būdu įsigyti autobusą? Komiteto pirmininkas Vytautas Stalmokas priminė kolegoms politikams: nors buvo ir daugiau prašymų dėl papildomų lėšų skyrimo komiteto kuruojamoms sritims bei įstaigoms, atsižvelgta į šiuos du visų pirma todėl, kad apie Senosios gimnazijos salės, kuria renginiams aktyviai naudojasi visas miestas, būklę kalbama jau gerą dešimtį metų – jos konstrukcijos tokios, kad grasinasi užgriūti salėj esantiesiems ant galvų. Gimnazija pateikė 160 tūkst. Lt siekiančią būtiniausių darbų sąmatą, prašoma skirti 150 tūkst.

„Sporto centro autobusu naudojasi ne tik sportininkai: juo važiuoja ir meno kolektyvai, ir moksleiviai į ekskursijas, ir visi, kas tik nori ir gali jį išsinuomoti. Patys girdėjote, ką sakė Sporto centro direktorius: autobusas per 20 metų nuvažiavo du milijonus kilometrų“, – sakė V. Stalmokas.

Dėl naujo autobuso būtinybės niekas labai ir nesiginčijo. Padiskutuota dėl to, gal verčiau būtų iškart sumokėti už jį, o ne pirkti išsimokėtinai – taip bus brangiau. Prakalbus apie brangumą, mėginta svarstyti: o gal dar geriau būtų transporto priemonę nuomotis, juk taip daro ir Kultūros centras, savo laiku atsisakęs autobuso? N. Stasiulis pastebėjo, jog Kultūros centras dažnai būtent Sporto centro autobusą ir nuomojasi. O apskritai Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas mano, kad Savivaldybei būtina miesto reikmėms turėti ir didelį autobusą, ir mikroautobusą, kuriuos valdyti gali Sporto centras.

Tarybos nariai priėmė tris su miesto pinigais susijusius sprendimus: patvirtino šių metų programas bei biudžetą ir nusprendė paimti 4,8 mln. Lt paskolą.

 

Diskusijos dėl etatų

Itin daug diskusijų kilo svarstant klausimus, susijusius su pareigybėmis. Pirmoji audra įsisiūbavo svarstant sprendimo projektą dėl didžiausio leistino darbuotojų pareigybių skaičiaus Palangos kultūros centre. 2007-iaisias Taryba patvirtino 23 darbuotojų pareigybes. Trečiadienį sprendimo projektą pristatęs Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius, motyvuodamas, kad panaikinus Šventosios kultūros centrą ir perėmus restauruotojo Kurhauzo administravimą, Palangos kultūros centrui reiktų 29,5 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių.

Tačiau ne visus politikus įtikino Kultūros centro prašymas vieną iš tų pareigybių kurti būtent Kurhauzo administratoriui.

Nuo balsavimo šiuo klausimu nusišalinęs N. Stasiulis Tarybos nariams pateikė Kultūros ministerijos parengtą visų Lietuvos kultūros centrų veiklos atskaitą, iš kurios matyti, kad palangiškiai, turėdami mažiausiai kultūros darbuotojų, dirbančių už mažiausius atlyginimus bei gaunančius menkiausią finansavimą, užima pirmą vietą Lietuvoje pagal darbo rezultatus. O to darbo auga sulig kiekviena diena, ir, perėmus Kurhauzo administravimą, su tokiu pat skaičiumi žmonių, kiek dirba jau 15 metų, išsiversti neįmanoma.

Vietoj palaikymo ir supratimo N. Stasiulis sulaukė priekabių iš kolegų: A. Jokūbauskas sakė nesuprantąs, kodėl nuo balsavimo nusišalinęs N. Stasiulis apskritai ėjo kalbėti šiuo klausimu ir koks buvęs jo statusas.

„Ar jis kalbėjo kaip jūsų pavaduotojas ūkio reikalams, gavęs „Auksinį feniksą“, ar kaip Tarybos narys?“ – kreipėsi į Kultūros skyriaus vedėją V. Rekašių A. Jokūbauskas, kuris besistengdamas kuo kandžiau paironizuoti, matyt, pamiršo, kieno pavaduotojas yra N. Stasiulis.

Prie politikų pasisakymų, labai aiškiai pailiustravusių, koks yra jų požiūris į kultūrą, dar grįšime kitoje publikacijoje. O visos nelabai gražios diskusijos baigėsi tuo, kad kultūrininkų motyvų neįtikinta Tarybos dauguma vieno etato jiems vis dėlto nedavė.

Įsidiskutavusių politikų neįtikino ir Savivaldybės kontrolierė Aušra Kedienė, kalbėjusi dėl jos vadovaujamos tarnybos pareigybių skaičiaus. Tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas viena pareigybe šią tarnybą mažinti, nes etatas buvo laisvas praktiškai trejetą metų. Nors A. Kedienė sakė, kad etatas nebuvo užimtas taupumo sumetimais – taupytos biudžeto lėšos, – o tarnybos strateginiame plane buvo numatyta šiais ar vėliausiai 2015 m. skelbti konkursą į šią pareigybę, šių bei kitų išsakytų argumentų politikams nepakako.

Užtat balsų dauguma nuspręsta nuo 108 iki 109 padidinti Savivaldybės administracijos pareigybių skaičių. Ironiška tai, kad visiškai neseniai, vos prieš kelis mėnesius, ši Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė buvo panaikinta. Sprendimas vėl ją atkurti motyvuotas tuo, kad įsibėgėjant daugiabučių renovacijai Palangoje, kuri yra šio proceso lyderė visoje šalyje, būtinai reikalingas žmogus, kuruosiantis šią sritį.

 

Moksleivių klubas – be direktoriaus

Ilgiausiame iš 40 šios kadencijos Tarybos posėdžių matyt pavargę kai kurie politikai vėlėsi į diskusijas, regis, pačiais elementariausiais klausimais. Vienas iš tokių – dėl Palangos moksleivių klubo direktoriaus. Ilgametė Moksleivių klubo, anksčiau – Pionierių namų direktorė Rūta Gecienė pateikė prašymą atliesti ją šalių susitarimu, išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

Ir vėl, kaip ir atleidžiant iš pareigų ilgametę Pradinės mokyklos vadovę Angeliną Komarovą, progą patylėti praleido A. Jokūbauskas, savo kalbomis anksčiau svarstant analogišką klausimą pravirkdęs A. Komarovą.

„Per tris dienas direktorė pateikė tris prašymus: kas čia per trileris ir kurį iš tų prašymų mes dabar turime tenkinti? Ir kodėl šis sprendimo projektas rengtas Statybos ir miesto ūkio komiteto teikimu?“ – teiravosi sprendimo projektą pristačiusio Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto Raimondo Andziulio politikas.

Teisininkui A. Jokūbauskui priminta, kad į tokį prašymą, pagal darbo santykius reguliuojančius teisės aktus, privalu atsakyti per 7 dienas. Paskutinis jos prašymas gautas vasario 21 dieną, ir svarstytas tame komitete, kuris operatyviai susirinko. O dėl trilerio – iš pradžių direktorė prašė ją atleisti pagal teisės aktus, paskui prašė 12 mėnesių išeitinės kompensacijos, dar vėliau – 6 mėnesių.

„Tai gal mes dabar dar sumažinkime ir skirkime 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką“, – siūlė A. Jokūbauskas.

Ir vėl teisininkui priminta, kad tai jau nebebus „šalių sutarimu“. O A. Jokūbauskas leidosi į svarstymus pats su savimi, kas yra tasai „šalių susitarimas“, ir jeigu tariamasi su Taryba, tai pasiūlymą reikėję teikti vos ne kiekvienam jos nariui atskirai ir su juo tartis.

Įsikalbėjusį kolegą bandė stabdyti Elena Kuznecova, siūliusi pritarti sprendimo projektui. Anot jos, iš darbo išeina ilgametė darbuotoja, jau esama praktikos, kad tokiais atvejais skiriama 6 mėnesių išeitinė kompensacija, tad derėtų tą praktiką pratęsti.

„Noriu atkreipti A. Jokūbausko dėmesį: kalbame apie vadovę, kuri ne vieną dešimtmetį nuoširdžiai rūpinosi vaikų popamokiniu ugdymu ir tikrai nenusipelnė pašaipų, – sakė N. Stasiulis. – Aš pats esu jai nuoširdžiai dėkingas už tą laiką, kurį praleidau jos vadovaujamoje įstaigoje“.

A. Jokūbauskui vėl mėginant kabinėtis, kad ne tas komitetas svarstė direktorės atleidimo klausimą, nebeištvėrė tiek meras, tiek vicemeras, priminę, kaip neetiškai politikas elgėsi ir A. Komarovos atžvilgiu.

„Nemalonu klausytis A. Jokūbausko išvedžiojimų. Kažin kodėl jis taip nusiteikęs prieš pedagogus?“ – replikavo vicemeras.

Dar kartą priminę A. Jokūbauskui, jog Tarybos posėdžiai – ne Teismo salė, politikai balsavo už sprendimo projektą.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Trečiadienį, rugsėjo 18 d., Palangos meras Šarūnas Vaitkus dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, kurios viceprezidentu jis yra, posėdyje.


Ketvirtadienį, rugpjūčio 29 d., įvykusiame Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdyje dalyvavo 17 Tarybos narių. Salėje buvo karšta tarsi šią savaitę paplūdimyje – neveikė kondicionavimo sistema. Meras Šarūnas Vaitkus su šeima šią savaitę atostogauja, todėl posėdžiui vadovavo vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas. Miesto politikams buvo pateikti...


Paskutinę kalendorinio pavasario dieną įvyko 28-asis Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo sprendžiami 27 klausimai. Posėdis be kelių kiek daugiau diskusijų sukėlusių klausimų praėjo sklandžiai. Tiesa, daugiau aistrų sukėlė sprendimo projektas, kuriame buvo numatyta suteikti galimybę automobilius statyti tiems gyventojams, kurie gyvena mokamose teritorijose. Vėl...


Vakar įvykusiame miesto Tarybos posėdyje už miesto politikų nugarų sėdo didžiausių savivaldybės valdomų įmonių direktoriai. Jie– UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus, UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnėir UAB „Klevas“...


Vakar vakare Kretingoje, Šv. Antano rūmuose, įvyko kandidatų Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje debatai, kuriuos moderavo žinoma Lietuvos televizijos žurnalistė Rita Miliūtė, beje, gimusi Kretingos rajone. Debatuose dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Vaidotas Bacevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Antanas Vinkus...


Praėjusį antradienį įvykęs savivaldybės Tarybos posėdis padėjo tašką mieste gyvoms spekuliacijoms dėl „Litesko“ ateities po 2016-ųjų, kuomet baigiasi su šia privačia bendrove Palangos sutartis dėl miesto šildymo. Taryba pakartojo apsisprendimą: sutartis su „Litesko“ nebus pratęsta, o palangiškius po 2016-ųjų šildys savivaldybės įmonė...


Ši vasara daliai Palangos verslininkų keista: birželio vėsa staiga virto į alinančius karščius, o dėl įvykių Ukrainoje ir neretai antirusiškos retorikos Lietuvos žiniasklaidoje ženkliai sumažėjo rusų turistų. Juos pakeitę baltarusiai rusams negali prilygti išlaidumu ir restoranine kultūra. „Baltarusiai prisiperka „,Maximoje“   mėsos...


„Šiandien pasiekėme rekordą – šioje kadencijoje tokio ilgo posėdžio dar nebuvo. Tiesa, ir klausimų buvo daug – beveik pusšimtis“, – trečiadienį apie trečią valandą popiet kalbėjo Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai. Tiesa, patys politikai pripažino, jog ir diskusijų buvo kaip reta daug, ir net ne tiek dėl patvirtinto šių metų miesto biudžeto, kiek net pačiais, regis...


Regis, baigiantis Tarybos kadencijai, išsisemia ir Tarybai teikiami svarstyti klausimai. Arba, gal tiksliau būtų pasakyti, aštrūs, daug debatų keliantys klausimai – tokie, pavyzdžiui, kaip paplūdimio paviljonų išdėstymo schema ar rinkliavų dydžiai - jau paliekami svarstyti naujajai Tarybai.


Kad eilinių žmonių žinios apie Europos Sąjungos paramą dažniausiai apsiriboja trafaretiniu pasakymu „pinigų davė Europos Sąjunga“, nieko nuostabaus –dauguma žmonių apie Sąjungos paramą sprendžia pagal renovuojamas mokyklas ar rekonstruojamas gatves. Tačiau iš politikų, juolab savivaldybės Tarybos narių, suprantama tikėtis gilesnių žinių apie ES paramos panaudojimą, projektus, jų „virtuvės“...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius