Alvydas Ziabkus, "Lietuvos ryto" apžvalgininkas

Alvydas Ziabkus, "Lietuvos ryto" apžvalgininkas

Rinkimus liberalai prisiminė tik baigiantis kadencijai

Alvydas ZIABKUS, "Lietuvos rytas", 2015 02 06

Atsitiko tai, kas buvo užprogramuota. Kuo arčiau rinkimai, tuo labiau šiai kadencijai į vieną koaliciją susibūrę Palangos konservatoriai ir liberalai ima skersakiuoti vienas į kitą ir jau raitojasi rankoves.

Liberalus pastebimai suerzino konservatorių išleista kadencijos ataskaita, kurioje vardinant mieste atsiradusius naujus objektus ir realizuotas idėjas – nė žodžio apie koalicijos partnerius. Nors taip ir lieka neaišku, kodėl savo rinkiminiame leidinyje viena partija turėtų minėti politinius varžovus? Ataskaita juk ne visos koalicijos, o konservatorių. Juk niekas netrukdė ir liberalams viešai pasigirti, kokius savo rinkimų programos pažadus jie yra įgyvendinę. Tik kad tos programos be „sieksime, skatinsime, remsime, rengsime, gerinsime“, ne kažin ką. Per 4 metus nesugebėta pasistūmėti net įvedant įvažiavimo rinkliavą, nors eismo organizavimui mieste vadovauja liberalų vicemeras Saulius Simė.

Nepaisant prieš ketverius metus iškilmingai skambėjusių gražių šūkių apie Palangoje esą įvykusį dešiniųjų jėgų susijungimą, į valdžią patekę liberalai nublanko jau pačioje bendro darbo pradžioje atsitraukę taip toli, kad už išpūstų konservatorių krūtinių jų nebesimatė visą kadenciją. Nors naudodamiesi trapia daugumos politine persvara keturi liberalai galėjo šokdinti konservatorius kiek norėjo. Kas liberalams tuomet trukdė realizuoti savo rinkimų programos punktus, siekti apčiuopiamo savo partijos įnašo į Palangoje prasidėjusius pokyčius? Juo labiau visą tą laiką turint tokį garvežį – su abiem premjerais – konservatoriumi Andriumi Kubiliumi ir socialdemokratu Algirdu Butkevičiumi gerai sutariantį merą Šarūną Vaitkų.

Tačiau tuomet apie kitus savivaldos rinkimus, regis, negalvoję ir iniciatyvą konservatoriams atidavę liberalai šiandien raško visiškai neprinokusius ir karčius vaisius. Šnipšto verta jų paruošta rinkimų programa, agitaciniuose laikraštukuose išguldyti gražūs pažadai bei įsipareigojimai. Nes nuo 2006 metų Palangos valdžioje esantys, praėjusią kadenciją beveik pusę tarybos mandatų ir du merus turėję, o dabar vicemero postą užimantys liberalai neturi atsakymo į vienintelį palangiškių klausimą – kur jūs buvote, ką valdžioje veikėte iki šiol, kad nemažai dalykų reikia žadėti jau trečią kartą?

Dabar, likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų, jau neužtenka visa gerkle šaukti, kad už miestą keitusius sprendimus taryboje bendrai balsavo visa koalicija. Argumentai, kad konservatoriai tik tęsė praėjusioje kadencijoje sumanytus ir, esą, pradėtus liberalų darbus, žmones jau ne juokina, o erzina. Visiems suprantama, kad vien Tarybos sprendimais pastatų nepastatysi. Rekalingas savivaldybės administracijos sutelkimas, valstybės ir ES finansavimas, kuriam gauti būtinos didelės miesto vadovų pastangos ir nuolatinis rūpestis.

Beje, apie liberalų rūpestį Palanga. Neprošal prisiminti, kodėl, gelbstint nuo privatizavimo, 2010 metų rudenį Palangos valdžia buvo priversta perimti Vasaros estradą.

Tų pačių metų pavasarį atsiskaitydamas už praėjusius metus liberalų meras Vytautas Stalmokas palangiškiams viešai melavo, kad „nuolat bendradarbiaujama su Lietuvos nacionaline filharmonija rengiant Vasaros estrados rekonstrukcijos techninį projektą“. Tačiau tuo pačiu metu filharmonijos paraiška dėl Vasaros estrados techninio projekto finansavimo Lietuvos verslo paramos agentūroje buvo atmesta antrą kartą. Vadinasi, priešingai nei teigė miesto valdžia, projektavimas net nebuvo prasidėjęs.

O tam, kad rekonstruota vasaros estrada jau būtų veikusi pernai, reikėjo visai nedaug. Tais pačiais metais atlikus apklausą buvo išsiaiškinta, kad techninį projektą rangovai atliktų už 0,5-1,7 mln. litų. Pusę šios sumos turėjo būti skirta iš ES fondų, o kita pusė – pridėta Kultūros ir Ūkio ministerijų. Tačiau Kultūros ministerija atsisakė finansuoti estrados rekonstrukcijos pradžią, todėl filharmonijos paraišką atmetusi LVPA oficialiai atsakė, kad šis objektas nepateko į kultūrinio turizmo prioretinių projektų sąrašą.

Ar tuomet V. Stalmokas bandė Vyriausybei įrodyti, kad vasaros estrada Palangoje turi būti svarbiausias šalies kultūrinio turizmo prioritetas?

Apie tai, kad valstybė vasaros estrados rekonstrukcijos atsisakė net du kartus, tuometė Palangos valdžia sužinojo tik po to, kai šis projektas buvo perbrauktas. Anot tuometės filharmonijos vadovės, taip atsitiko todėl, kad estrados rekonstrukcijos „prastūmimui“ trūko lobizmo. Paprasčiau tariant, šiam projektui pritrūko įtakingų užtarėjų, nors liberalcentristai tuomet buvo šalies valdančiojoje daugumoje, o Palangos liberalų atstovas ministras Raimunda Palaitis sėdėjo Vyriausybėje.

Regis, tuomet dėl šio projekto miesto meras turėjo išnaudoti visas savo pažintis Lietuvos valdžioje, panaudoti valdančiojoje koalicijoje esančios liberalcentristų partijos frakcijos Seime įtaką. Spausti kultūros ir ūkio ministrus, kad pradžioje būtų prisidėta bent prie techninio projekto finansavimo. Pagaliau, pusę projektavimui rekalingų lėšų galėjo skirti pati Palangos savivaldybė. Jei ne iš biudžeto, tai iš paskolos. Turint projektą, kuriam panaudoti ES pinigai, vėliau Vyriausybę buvo galima prispausti ir dėl pačios objekto rekonstrukcijos.

Palangos savivaldybė vis tik finansavo estrados rekonstrukcijos techninį projektą. Ir šalies Vyriausybė įtikinta modernios koncertų salės būtinybe Palangoje. Ir rekonstrukcijos darbams ES finansavimas gautas, prie kurio nemaža dalimi prisideda ir miesto savivaldybė. Ir dar šį rudenį duris atversiantys koncertų rūmai statomi sparčiai.

Tik visa tai, deja, padarė ne V. Stalmokas, kuris šiandien teigia „turįs sugrįžti, kad tęstų pradėtus darbus“ (įdomu, kur jis buvo išėjęs, juk visą tą laiką sėdėjo Tarybos valdančiojoje daugumoje). Ir ne liberalai, kurie dabar 2010 metų spalio 28 dienos Tarybos sprendimą iš Nacionalinės filharmonijos perimti vasaros estrados pastatą pateikia, kaip jos rekonstrukciją nulėmusį savo nuopelną.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Siekiant įgyvendinant bendruomeninių organizacijų plėtros politiką Savivaldybėje, stiprinti bendradarbiavimą tarp Savivaldybės institucijų, įstaigų ir bendruomeninių organizacijų, Savivaldybės tarybos sprendimu trejų metų kadencijai sudaryta bendruomeninių organizacijų taryba.


Buvę, išėję užtarnauto poilsio kurorto vandentiekininkai antrus metus susitiko pabūti kartu prieššventiniu laikotarpiu. Ir prisiminti smagius nuotykius, pasipasakoti apie pastarųjų dienų įvykius, o ir paliūdėti jau dėl išėjusių bičiulių, – tokio tikslo vedinas antrus metus vakarojimą organizuoja ilgametis Vandentiekio priežiūros ir statybos skyriaus vedėjas...


Liberalų pasitraukimo iš Liberalų sąjūdžio (LS) banga atšniokštė ir į Palangą – šią savaitę posėdžiavusi LS Palangos skyriaus Taryba nusprendė, kad į Savivaldybės tarybos rinkimus kurorto liberalsąjūdiečiai eis kaip dar savo pavadinimo nepaskelbusio visuomeninio rinkimų komitetas. „Buvo ir kitų pasiūlymų: ignoruojant, kas vyksta visoje šalyje...


Rinkimus liberalai prisiminė tik baigiantis kadencijai

Alvydas ZIABKUS, "Lietuvos rytas", 2015 02 06 | Rubrika: Savaitės komentaras

Atsitiko tai, kas buvo užprogramuota. Kuo arčiau rinkimai, tuo labiau šiai kadencijai į vieną koaliciją susibūrę Palangos konservatoriai ir liberalai ima skersakiuoti vienas į kitą ir jau raitojasi rankoves.


Lietuva – jūrinė valstybė, o Jūros diena pirmą kartą mūsų šalyje paminėta būtent Šventojoje – tokią žinią šį savaitgalį paskelbė Šventosios bendruomenė bei Palangos kultūros centras. Mieste švenčiama ir Baltų vienybės diena.


Šeštadienį Palangos socialdemokratai rinkosi į ataskaitinį-rinkiminį visuotinį susirinkimą. Pagrindiniai klausimai buvo pirmininko, pavaduotojų ir komisijų ataskaitos, kurioms partijos nariai pritarė vienbalsiai, tvirtinimas.


Rinkimų maratonas eina į pabaigą. Jau šį sekmadienį visos Lietuvos žmonės, turintys balsavimo teisę, rinksis į rinkimų apylinkes ir atiduos savo balsus tiems, kuriuos mano esant vertus ketverius metus būti prie valstybės vairo. O ką apie rinkimus mano jaunieji palangiškiai? Ką darytų, ką pakeistų jie, jeigu staiga patys laimėtų rinkimus į Seimą?


Ar rinkti merus tiesioginiais rinkimais, ar ne?  Vakar Seimui buvo pateiktas Konstitucijos pataisų projektas, kuriuo siekiama įteisinti Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus. Diskusijos dėl tiesioginių mero rinkimų vyksta ne vienerius metus, tačiau ilgai buvo nesutariama, koks turėtų būti tiesiogiai išrinkto mero statusas, kokie būtų jam suteikti įgaliojimai ir kaip sureguliuoti...


Ieškote darbo Palangoje vasaros pabaigoje? Jus dar mielai priims padavėjos, pagalbinės virtuvės darbuotojos ar administratorės pareigoms, tačiau tik iki spalio mėnesio. Tiesa, didelio atlyginimo jau nesitikėkite.


Savivaldybės komisija kovai su korupcija turi pirmininką Saulių Simę ir narius, bet jie į pirmą posėdį rinksis tik šią savaitę, ketvirtadienį. Ar gali komisija, kuriai vadovauja vicemeras, o dauguma narių yra tarybos nariai, pjauti šaką, ant kurios visi sėdi?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius