Š. Vaitkus: „Mano tikslas buvo ir yra ne atsisėsti į mero kėdę, o išjudinti Palangą“

Iki šiol ilgus metus snūduriavusi Palanga jau šio vasaros sezono pirmoje pusėje palangiškiams ir kurorto svečiams pažėrė šūsnį naujovių: bevielis nemokamas internetas miesto skveruose, šviečiantys fontanai Rąžės upėje, įgarsinta džiazo gatvė, poilsiautojams atverta rekonstruota Meilės alėja. Per tris mėnesius naujoji kurorto valdžia užsitikrino Vyriausybės finansavimą kurhauzo dalies, priklausančios savivaldybei, restauraciją, regis, šalies valdžia skirs lėšų ir kitų svarbių kurorto infrastruktūrai projektų įgyvendinimui. Vienu iš jauniausių merų šalyje tapęs 35 metų Palangos vadovas konservatorius Šarūnas Vaitkus tvirtina, kad jau įgyvendintos iniciatyvos ir pasiekti rezultatai - tai tik būsimo Palangos suklestėjimo pradžia.

Dar visai neseniai apsilankymus Palangoje žurnalistai buvo taikliai pakrikštiję kelionėmis laiko mašina į praeitį. Įsisenėjusiose problemose paskendęs kurortas buvo tarsi sustingęs ir jame ilgą laiką niekas iš esmės nesikeitė. Ar tokioje situacijoje jums nebuvo baisu sutikti vadovauti miestui? Viena yra įšokti į riedantį vežimą ir visai kas kita jį išjudinti iš vietos.

Esu gimęs ir užaugęs Palangoje.  Todėl pernelyg ilgai užtrukusi gimtojo miesto stagnacija, akivaizdus atsilikimas nuo kitų šalies kurortų, Palangai skiriami paniekinantys epitetai šalies spaudoje mane itin skaudino. Siekdamas kažką keisti prieš 8 metus pasukau į politiką ir nuolat savęs klausiau, kodėl prie jūros esantis kurortas merdi, ką darome ne taip? Dvi kadencijas buvau miesto taryboje, 9 mėnesius dirbau savivaldybės administracijos direktoriumi ir supratau, kad kažką realaus galima padaryti tik pačiam stojus prie miesto vairo. Tapti miesto vadovu siekiau visus praėjusius 5 metus.  Tačiau mano tikslas buvo ir yra ne atsisėsti į mero kėdę, o išjudinti Palangą, jos plėtrai suteikti visai kitokį pagreitį.  Tam pasiryžęs atiduoti visas jėgas ir savo širdį. Jei dėl savo miesto pergyvens visi palangiškiai ir tarybos nariai - Palangos pokyčius beregint pamatys visa Lietuva.

Ar dabar, į Palangą žvelgdamas pro mero kabineto langą, jau atradote atsakymą, dėl kokių priežasčių kurortas nejudėjo į priekį?

Gerų idėjų buvo ir anksčiau, tačiau, manau, kad jų įgyvendinimui ankstesnėms valdžioms pritrūkdavo ryžto ir didesnio noro. Štai, kad ir šią vasarą atsiradusi džiazo gatvė. Ši idėja gimė dar prieš 5 metus. Tačiau pirmąją vasarą čia organizavus džiazo kolektyvų koncertus, gera idėja buvo užmesta.  Buvo ir daugiau gražių vizijų, tačiau norint pakeisti miesto veidą vien jų nepakanka.

Žingsnis po žingsnio reikia siekti užsibrėžto tikslo įgyvendinimo. Nors tas tikslas iš pradžių ir atrodo mažai realus. Dabar supratau, kad anksčiau trūko paprasto ir žmoniško Palangos vadovų bendravimo su investuotojais, šalies valdžios atstovais.  Iki šiol nė vienas mano prašymas nebuvo atmestas.  Visus pavyko įtikinti sumanytų projektų svarba ir užsitikrinti pagalbą.

Jums tapus meru Palanga iš karto nustebino naujienų gausa.  Skubate bijodami, kad numatytiems darbams neužteks kadencijos?

Miesto taryboje neturint absoliučios politinės daugumos, niekada negali būti tikras, kad dirbsi visus kadencijoje numatytus ketverius metus.  Tokių merų kaitos pavyzdžių Lietuvoje buvo po rinkimų praėjus vos porai mėnesių. Palangoje politinio perversmo ženklų nėra.  Visi į tarybą išrinkti palangiškiai supranta, kad ne valdžios regalijų dalybos keičia miestą. Visas kilusias idėjas, jų įgyvendinimą aptariame su koalicijos partneriais ir malonu, kad viskam yra pritariama. O skubu siekdamas visiems įrodyti, kad apčiuopiamų rezultatų nereikia laukti keletą metų.  Su vieno tikslo siekiančios komandos pagalba nemažai darbų galima atlikti ir per kelis mėnesius.

Turint gerą idėją nereikia delsti ją įgyvendinant. Bevielį internetą pagrindiniuose miesto skveruose įvedėme per porą savaičių. Paaiškėjo, kad tai savivaldybei per mėnesį kainuoja vos kelis šimtus litų.

Vos tik išgirdus, kad „Klaipėdos regiono keliams” priklausančią poilsinę ruošiama privatizuoti, iš karto nusprendėme, kad šis miesto centre esantis pastatas puikiai tinka po visą miestą išbarstytiems savivaldybės skyriams. Vyriausybė pasiruošusi pritarti mūsų norui perimti šį pastatą (žinia, praėjusią savaitę įvykusiame vyriausybės posėdyje Palangoje buvo tam pritarta-aut.) Taip bus sutaupyta nemažai lėšų ir laiko, kurio prireiktų naujo savivaldybės pastato statybai.

Palangai jau yra skirti 4 milijonai modernaus kempingo statybai, trys milijonai gauti Botanikos parko renovacijos antrajam etapui, beveik 3 mln. litų skirta Palangos globos namų rekonstrukcijai, vyriausybė pažadėjo finansuoti Vasaros estrados rekonstrukciją, sudegusio kurhauzo atstatymą.

Palangoje atsiranda teigiančių, kad konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė finansavimą kurortui didina vien todėl, kad Palangoje valdžią gavo konservatoriai ir tai nesąs joks mero nuopelnas.

Valstybė finansuoja ne miesto merą, o savo šalies didžiausią kurortą. Vilniuje lankausi kiekvieną savaitę.  Visų šalies vadovų, ministrų nuoširdžiai prašau padėti Palangai.  Malonu, kad mano miestas šalies valdžios kabinetuose atranda vis daugiau draugų. Džiugu, kad šalies valdžią pavyko įtikinti, jog Palanga turi sulaukti deramo dėmesio.  Mūsų kurortas yra tarsi visos šalies vizitinė kortelė, nes į Palangą poilsiauti atvykstantys užsieniečiai mūsų šalyje dažnai vieši pirmą kartą ir pagal kurorto vaizdą susidaro įspūdį apie visą Lietuvą.  Pagrindinis valstybės kurortas negali būti apleistas ir nykstantis. Be valstybės paramos jis atsigauti negali.  Iš savivaldybės biudžeto, kuris siekia vos apie 50 milijonų litų, investicijoms galime skirti tik 6 - 7 mln. litų, iš kurių reikia remontuoti pastatus, pasilikti rezervą nenumatytiems infrastruktūros darbams. Juo labiau, kad Palangos teritorija nėra maža, o vasaros metu gyventojų skaičius išauga beveik 20 kartų. Neproporcingai padidėja išlaidos miesto tvarkymui, reikia išlaikyti didmiesčio lygio vandentvarkos sistemą. Miesto biudžeto lėšomis išlaikomi gelbėtojai, kurie rūpinasi visų poilsiautojų saugumu.

Todėl vien tik savivaldybės lėšomis įgyvendinti rimtesnius projektus yra neįmanoma.  Savo jėgomis galime paruošti tik detaliuosius planus, techninius brėžinius.

Kokių permainų Palangoje galima tikėtis artimiausiu metu?

Po vasaros prasidės pagrindinių miesto gatvių rekonstrukcijos.  Jau kitais metais turėtų būti pastatyta moderni sporto salė, kurioje treniruotųsi pajūryje stovyklaujantys mūsų šalies krepšininkai, užsienio sportininkų komandos.

Prasidės vasaros koncertų estrados rekonstrukcija, bus atstatomas kurhauzas, atsiras šiuolaikinis kempingas.  Gal dar šių metų pabaigoje Palangoje atsiras trečioji observatorija Lietuvoje. Šiemet prie jūros pradėsime įrengti vaikų žaidimų parką.  Esame numatę vietą didžiuliam pramogų centrui su ledo arena.  Jo statyba bandome sudominti privačius investuotojus. Šiuo metu vykdome per 20 viešųjų pirkimų.  Didžiausia jų dalis - detaliųjų planų, techninių projektų pirkimas.  Neturint techninės dokumentacijos, aiškių paskaičiavimų savo idėjų įgyvendinimui finansavimo tikėtis neverta.

 Su kokiomis problemomis susidūrėte?

Pagrindinė kurorto problema - investicijų stoka.  Tuo metu, kai savivaldybė ieško papildomo finansavimo, kalbina privatų verslą investuoti Palangoje, mieste yra įstrigusios kurortui būtinų objektų statybos. Štai Skandinavijos koncernas „Ikea” pasiryžęs Palangoje investuoti apie 120 milijonų litų į šiuolaikiško SPA komplekso statybą.  Gavus visų institucijų pritarimą prieš 4 metus jau buvo pradėti statybos darbai. Tačiau Kultūros paveldo departamentui pasirodė, kad būsimi pastatai yra per dideli, nors jų aukštis neviršija prieš tai čia stovėjusio baseino pastato.  Paveldosaugininkų parašas atšauktas, šios teritorijos detalusis planas ir statybos leidimas daugiau nei 3 metus ginčijamas teismuose.

Būsimo svarbaus objekto vietoje tėra išbetonuota duobė požeminei mašinų stovėjimo aikštelei.  Poilsiautojai negali naudotis nauju sveikatingumo centru, naujų darbo vietų neužima apie 100 žmonių, savivaldybė ir valstybė negauna jokių mokesčių. Valstybė bylinėjasi su valstybe, bet kam nuo to geriau?

Kaip sekasi kovoti su atrakcionus į J.Basanavičiaus gatvę brukančiais olandais?

Šią problemą nesėkmingai bandė spręsti visi mano pirmtakai.  Vos tik pradėjęs dirbti meru šią savivalę mėginu stabdyti ir aš.  Regis, padariau viską:  visoms statybas ir verslą kontroliuojančioms institucijoms išsiunčiau pranešimus apie nelegalius įrenginius, tačiau savivaldybės leidimo negavę atrakcionai vis vien sukasi (ne be mero pastangų Klaipėdos administracinis teismas priėmė sprendimą sustabdyti atrakcionų veiklą-aut.)

Manau, kad šis savivalės pavyzdys yra valstybės problema ir teisės aktų spragos.  Pernai teismas nustatė, kad kultūros paveldo objektus užgožiantys atrakcionai yra negalimi, tačiau šiemet jie vėl stovi.  Toks įspūdis, kad net ir valstybė prieš juos nieko negali padaryti. Atrakcionų įrangą atvežančių ir kelių eismo taisykles pažeidžiančių vilkikų nesustabdo net policija. Pareigūnai nesugeba nustatyti, kas vairavo vilkikus, nes olandai staiga užmiršta anglų kalbą ir reikalauja vertėjo iš olandų kalbos. Pikčiausia, kad visomis jėgomis svarbias statybas stabdantys paveldosaugininkai tampa bejėgiais prieš savivaliaujančius užsieniečius.

Konservatoriai yra ir krikščionys demokratai.  Ar varydami atrakcionus iš Kauno kunigų seminarijai priklausančio sklypo ir taip dvasininkų aukštąją mokyklą palikdami be verslininkų finansavimo nesulaukėte priekaištų iš partijos vadovų?

Apie tai man niekas nebuvo užsiminęs.  Esu meras ir man rūpi tvarka visoje miesto teritorijoje, nepaisant to, kam ji priklauso.  Esu įsitikinęs, kad prestižinėje kurorto vietoje, netoli jūros J.Basanavičiaus gatvėje esantis didelis kunigų seminarijos žemės sklypas sudomintų bet kurį verslininką, kuris už žemės bei pastatų nuomą dvasininkams mokėtų nemažus pinigus. Savivaldybė nėra prieš pramogas kurorte.  Jų reikia ir jų trūksta. Tačiau triukšmą keliantys didelių gabaritų atrakcionai gali atsirasti ne ten, kur verslininkai užsimano, o savivaldybės nurodytose vietose.

Didelį atgarsį šalyje sukėlė Palangos savivaldybės sprendimas neleisti paplūdimyje koncertuoti skandalingajam atlikėjui Egidijui Dragūnui - Selui.  Nesigailite tokio žingsnio, po to, kai Selą mielai įsileido Klaipėda?

Klaipėdos vadovai suteikė teisę koncertuoti Selui teigdami, kad jie, skirtingai nei Palanga, atlikėjo galimų išpuolių nebijo. Tokį sprendimą priėmėme ne baimindamiesi kažkokios jo keliamos grėsmės. Populiarus atlikėjas koncertuodamas Kaune viešai prieš minią žmonių keiksmažodžiais iškeikė savo šalį ir nutraukė koncertą.  Maža to, profesionalus dainininkas savo koncerto, tai yra darbo metu, buvo girtas. Po to nepakanka atsiprašyti.  Toks poelgis turi būti baudžiamas. Blogiausia, kai chuliganas pasijaučia nebaudžiamas.  Efektyviausia bausmė atlikėjui - jo ignoravimas.  Todėl Selą nubaudėme jam uždrausdami Palangoje koncertuoti.  Gal taip jis būtų geriau supratęs, ką padarė. Lieka apgailestauti, kad nesulaukėme klaipėdiečių paramos, o Selas galvoja, kad jis buvo teisus.

Ar nežadate pasekti Druskininkų pavyzdžiu ir apmokestinti atvažiuojančių poilsiautojų?

Paradoksas, bet kurortai iš poilsiautojų negauna jokios tiesioginės naudos.  Priešingai, kuo daugiau sulaukiama poilsiautojų, tuo miesto biudžetas patiria daugiau išlaidų išveždamas daugiau šiukšlių, šalindamas poilsiautojų padaromą žalą. Kavinėse, viešbučiuose paliekami pinigai patenka į valstybės biudžetą. Kurortų savivaldybės gali guostis tik tuo, kad daugiau klientų sulaukiantis verslas nebankrutuoja, išlaiko darbo vietas, į miesto biudžetą sumoka mokesčius. Gal reiktų svarstyti įstatymų pataisas, kad į valstybės biudžetą patenkanti kurorto įmonių pajamų dalis būtų tiesiogiai skiriama kurortų savivaldybių biudžetams. Tokiu būdu kurortai ne tik gautų svarią finansinę paramą, bet ir būtų suinteresuoti kuo didesniu poilsiautojų srautu. Todėl manau, kad Druskininkų įvestas taip vadinamas pagalvės mokestis, dabar ko gero yra vienintelis būdas iš poilsiautojų gauti pajamų miesto infrastruktūros plėtrai. Pasibaigus vasarai ir mes svarstysime šią idėją, kuriai turi pritarti verslas, nes šis mokestis guls ir ant jų pečių.  Kad ir dviem litais už parą apmokestinant poilsiautoją, dešimčiai dienų atvykus su šeima, jam poilsis pabrangtų 80 litų.  Ar viešbučiai sutiks šiai sumai branginti savo paslaugas?

Paskutiniu metu Palangą vis labiau akcentuoja rusų turistai, kurių kasmet gausėja? Ar nebijote rusiško kurorto etiketės?

Mums svarbus kiekvienas poilsiautojas, iš kur jis beatvyktų. Nemanau, kad per savaitę į Palangą atvažiuojantys daugiausiai keli šimtai rusų ar baltarusių gali užgožti dešimtimis tūkstančių Palangoje poilsiaujančių lietuvių. Juo labiau, kad į Palangą atvykstantys rusai mums nedaro jokios žalos. Tai - turtingos šeimos, kurios renkasi tik prabangius viešbučius.  Duok Dieve, kad taip ramiai kaip jie, mūsų kurorte poilsiautų ir lietuviai. Savo dosnumu garsėjantys ir nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių Palangoje praleidžiantys rusų poilsiautojai gelbėja mūsų nedidelius viešbučius.  Dėl to jie taip ir yra laukiami.

Kaip tapus meru pasikeitė jūsų laisvalaikis?

Jo kaip ir nebeliko.  Keliuosi 6 valandą ryto ir iki darbo pradžios važiuoju apžiūrėti miesto.  Anksčiau 19 valandos į namus negrįžtu. Šeimai stengiuosi atiduoti savaitgalius, tačiau vasaros metu ir juos atima įvairūs renginiai.