Sąskaitos už šilumą – mažesnės, bet liūdnas kainų čempionas – vis tiek kurortas

Palangiškių sąskaitos už šildymą šią žiemą, jau rašėme, yra penktadaliu mažesnės negu atitinkamu metu pernai. Pavyzdžiui, Druskininkų g. 20 name prieš metus kvadratiniam metrui šildyti suvartota 19,2 kilovatvalandės šilumos energijos, o šį gruodį – 15,4, Druskininkų g. 14 name 2014 metais suvartota 18,7 kilovatvalandės šildymui, 2015 metais – 14,4. Tačiau Lietuvos šilumos tinklų asociacija (LŠTA) šalies žiniasklaidoje paskelbė priešingą naujieną: girdi, Palangoje kai kurių daugiabučių namų gyventojai už centralizuotą šildymą moka bene daugiausiai šalyje. Kas teisus?

Išvadų pagal vieną namą negalima daryti
Kaip skelbia LŠTA, už nespeiguotą gruodžio mėnesį kai kurie gyventojai Palangoje gavo neįtikėtinai dideles sąskaitas. Pavyzdžiui, anot asociacijos, Kretingos g. gyventojams už 60 kv. buto šildymą teko pakloti beveik 175 eurus (1,4 procentų daugiau nei pernai už tą patį laikotarpį).
UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktorius Rimantas Kregždė iš karto paneigė tokias žinias: „Negaliu atsakyti, kodėl būtent Kretingos g. esantis daugiabutis gavo tokias dideles sąskaitas, nes jį administruoja UAB „Palangos butų ūkis“. Negalima daryti išvadų pagal vieno ar kelių netvarkingų namų pateiktus duomenis“.
R. Kregždės manymu, žiniasklaidoje labai dažnai kalbama tik apie tuos, kurie gauna dideles sąskaitas, bet kodėl niekas nekalba, kad yra Palangoje ir gaunančių tikrai mažas sąskaitas, ypač renovuotų namų. „Palangos šilumos“ vadovas džiaugėsi, kad palyginus 2014–2015 m. gruodžio mėnesius, palangiškiai gavo vidutiniškai 25 procentais mažesnes sąskaitas, nes mėnuo buvo šiltesnis nei 2014 metais.

Šilumą reguliuoja savamoksliai
Didžiausią problemą R. Kregždė įžvelgia tuose daugiabučiuose, kurių priežiūra netinkamai rūpinasi daugiabučių administratoriai.
„Yra tokių daugiabučių, kuriais nesirūpina niekas arba reguliuojasi patys gyventojai. Dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai gyventojai sudaro vieningos veiklos sutartis ir viskuo rūpinasi patys – reguliavimu užsiima koks savamokslis gyventojas, kuris bando kažką reguliuoti, bet nelabai kaip sekasi. Būtent iš tokių namų ir gauname didžiausius skundus, ten, kur nėra profesionalios rankos“, – tikino pašnekovas.
Kalbant apie Kretingos g. 6 namą, dėl kurio itin piktinamasi, R. Kregždės pateiktais duomenimis, šis daugiabutis šilumos suvartojo lygiai tiek pat kiek 2015 metų gruodį, kai visi kiti namai suvartojo gerokai mažiau: „Išvada aiški – šildymo sistema niekas nesirūpina arba rūpinamasi netinkamai ir nekvalifikuotai, niekas nereguliuoja pagal lauko temperatūrą. Vieni tame name šąla, kiti leidžia šilumą per atdarus langus, nėra aiškios sistemos“.

Jaučiama renovacijos nauda
R. Kregždės teigimu, skundų nebeliko iš tų gyventojų, kurių namai buvo renovuoti: „Renovuotų namų gyventojai gauna gerokai mažesnes sąskaitas už šildymą. Jie suvartoja daugiau nei per pusę mažiau šilumos nei iki renovacijos. Ypač, jei renovuojamas ne tik namas, bet ir šildymo sistema, šiltinami vamzdynai ir pan., tuomet gyventojai jaučia akivaizdų kainų skirtumą“.
Gruodis buvo šiltas, bet dėl sausio mėnesio sąskaitų gyventojai baiminasi jau dabar. R. Kregždė nieko guodžiančio nežada: „2015 metų sausio vidutinė temperatūra buvo +1, o šiemet patys matome, buvo speigai, tad už sausio mėnesį gyventojai gali nusiteikti gauti tikrai nemažas sąskaitas. O grįžtant prie tokių namų, kuriuose yra blogai tvarkomasi, sąskaitos išaugs dar daugiau“.

Sunku pasakyti, kodėl sąskaitos – tokios didelės
„Palangos tiltui“ pabandžius susisiekti su UAB „Palangos butų ūkiu“, kuris administruoja būtent didžiausias sąskaitas gaunantį Kretingos g. 6 daugiabutį, vadybininkė Žaneta Valužienė sakė, kad jų tarnybos specialistai tik prižiūri šilumos tiekimą: „Sunku pasakyti ir įvertinti, kodėl šis namas gavo tokias sąskaitas. Galbūt buvo daugiau atsukta?“. Kuomet pateikėme 2014–2015 m. skaičius, kai kiti daugiabučiai šilumos suvartojo mažiau, UAB „Palangos butų ūkio“ atstovė svarstė, jog galbūt 2014 metų gruodis buvo šiltesnis nei 2015 metų.

Šildymo sąskaitos visada gąsdina
Kretingos gatvėje gyvenanti „Palangos tilto“ skaitytoja teigia, kad sąskaitų už šildymą visada laukia su nerimu. Moteris gyvena 33-iame name, tad skaičiai sąskaitose dar ne tokie baisūs, kaip Kretingos g. 6-ame daugiabutyje: „Butas 65,5 kv. m ir už gruodį gavome 60 eurų sąskaitas. Už lapkričio mėnesį mokėjome panašiai. Manau, kad gruodis buvo tikrai šiltas mėnuo ir sąskaitų tikėjomės mažesnių, tai kiek bemokėsime už sausio speigus?“. Daugiabutis nerenovuotas, bet jau įtrauktas į sąrašus. Pasak moters, gal didžioji dalis šilumos ir iškeliauja į lauką, tačiau renovacijos nauda gyventojai netiki: „Nemanau, kad renovacija gelbėtų. Galbūt šilumos kainos ir sumažėtų, bet kokias sumas teks atidavinėti bankui už renovacijai imtas paskolas. Tad, manau, situacija nesikeis, o gal net ir pablogės“.
Pakalbinta Kretingos g. 6 namo gyventoja sakė, kad už 68 kv. m buto gruodžio mėnesio šildymą gavo 90 eurų sąskaitą: „Mes jau įpratę, kad už šilumą nuolat mokame daug. Dar litais mokėdavome ir po 700-800 litų vien tik už šildymą. Bet pikčiausia ne tik tokios sumos, o kad tenka šildyti lauką, nes namie per šilta, turime atidaryti langus“.