Savivaldybės dėmesio miesto jaunimo reikalams užtenka?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 10 01
„Dėmesio niekada nebūna per daug,” – sako Palangos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė.

„Dėmesio niekada nebūna per daug,” – sako Palangos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė.

„Dėmesio niekada nebūna per daug, – į pateiktą klausimą atsakė Palangos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė. – Dėmesio miesto jaunimo reikalams pakanka. Tačiau leisiu sau kiek kritiškai pasakyti: deja, jaunas žmogus mūsų Savivaldybėje kol kas netampa prioritetu. Bent jau tai nėra akcentuojama“.

Palangoje – per 20 organizacijų
„Kalbant apie jaunimo organizacijas, reikia apsibrėžti, apie ką kalbam: ar apie formalias, turinčias juridinio asmens statusą, ar apie neformalias, nes Palangoje turime ir tokių, ir tokių, – apie Palangos jaunimą, darbą su juo bei problemas pradėjo pasakoti L.Grendienė. – Pastaruoju metu būtent neformaliosioms yra skiriama daug dėmesio, ir tai mane labai džiugina. Kadangi Palanga yra palyginti maža Savivaldybė, jaunimo joje yra daug, mes dirbam taip: aš stengiuosi dėmesio neskaidyti, o stengtis, kad, kiek tai įmanoma, būtų patenkinti jaunimo poreikiai. Nesinori kažko pritaikyti, primesti vien todėl, kad tokia yra valstybės politika arba todėl, kad man taip atrodo. Pirmiausiai konsultuojamės su pačiu jaunimu, ir jis pats pasirenka, ko jam reikia, ko – ne“.
Šiemet išleistame lankstinuke, skirtame jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms mūsų mieste, jų išvardinta penkiolika: „Ateities specialistų klubas, jaunimo klubas „Šnara“, Lietuvos jaunųjų krikščionių bei Lietuvos moksleivių sąjungų Palangos skyriai, neformalios jaunimo grupės „Jaunimas – jaunimui“, „Žodžio laisvė“, „Infa“, NVO dramos sambūris „M“-3-oji karta, Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“, Palangos liberalaus jaunimo aljansas, Palangos Senosios gimnazijos mokinių parlamentas, racionalios ekonomikos labdaros organizacija, sporto klubas „Gintarinis ringas“, „Sniego gniūžtė“ bei šokių studija „Palangos vėtrungė“. Ir, žinoma, Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kurioje – ir jaunimas, ir Savivaldybės, ir NVO atstovai.
Tačiau, pasak L.Grendienės, organizacijų esama ir daugiau, lankstinuke išvardintos didžiausios ir aktyviausios. Štai, rugsėjo 22-ąją vykusioje „Palangos stalo“ šventėje susibūrė per 20 organizacijų. Beje, jaunimas laimėjo Masiškiausio stalo nominacijoje.

Atliko tyrimą
„Kokios mano funkcijos? – perklausė jaunimo reikalų koordinatorė. – Visų pirma atlieku Savivaldybei perduotas valstybės funkcijas koordinuoti jaunimo politiką. Aš siekiu iš pradžių įvertinti, išanalizuoti esamą situaciją, įvertinti jaunimo poreikius ir atsižvelgiant į juos formuoti Savivaldybės politiką. Taip, kad pagrindinė mano funkcija – išsiaiškinti aktualijas ir ieškoti priemonių poreikiams patenkinti“.
Kokia jaunimo situacija, kokie poreikiai Palangoje, ko gero geriausiai atspindi metų pradžioje atliktas darbas „Jaunimo problematikos tyrimas“. Jo tikslas – ištirti jaunimo problemas atspindinčių rodiklių būklę jaunimo politikos įgyvendinimo srityse, tokiose kaip mokymasis ir studijos, darbas, laisvalaikis, gyvenimo sąlygos, įpročiai bei gyvenimo būdas ir kt.
Kalbant apie laisvalaikį, galima paminėti, jog populiariausi laisvalaikio leidimo būdai – susitikti su draugais (81 proc.), žiūrėti TV (73 proc.), eiti į parduotuves ar pasivaikščioti (65 proc.). Rečiausiai dalyvaujama organizacijų veikloje (13 proc.). 14-29 metų jaunimas (apklausta 400 respondentų) teigia, jog negali efektyviai išnaudoti savo laisvalaikio dėl laisvalaikio vietų praleidimo stokos.

Finansuoja projektus
„Jeigu kalbėtume apie tai, kiek Savivaldybė padeda pinigais, tai šių metų biudžete jaunimo teikiamiems projektams buvo skirta 20 tūskt. Lt, – paklausta apie finansavimą sakė L.Grendienė. – Tai yra daugiau nei pernai, ir vėl galime pasidžiaugti, kad finansavimas auga, o ne mažėja, kad iš šios biudžeto eilutės nieko niekur kitur nebuvo perkelta. Tačiau tai mažiau, nei būdavo skiriama prieš krizę. Tada jaunimo projektų finansavimui būdavo skiriama ir 50, ir 60 tūkst. Lt“.
Šiais metais buvo pateikta 10 paraiškų, dvi iš jų atmestos, nes neatitiko reikalavimų. Finansuotos aštuonios programos. Skirti lėšų stengtasi visoms: nebuvo taip, kad kažkas gavo 100 proc. prašytų pinigų, o kažkas negavo nieko. Tačiau pačios organizacijos sutiko vykdyti projektus ir su mažesniu biudžetu, nei jie buvo nusimatę.
„Beje, dvi iš jų – neformalios, ir tai labai smagu, nes parodo jaunimui, kad nebūtina priklausyti kažkokiai juridinio asmens statusą turinčiai organizacijai, kad tavo projektas būtų pastebėtas ir įvertintas. Gali tiesiog susiburti vieno kiemo vaikai, ir jeigu jie pateiks gerą projektą, finansavimas jam bus skirtas“, – pabrėžė jaunimo reikalų koordinatorė.

Didžiuojasi Jaunimo centru
Didžiausiu pastarojo meto pasiekimu, kuris tikrai tenkina jaunimo poreikius, jaunimo reikalų koordinatorė įvardijo ilgai laukto Jaunimo centro įkūrimą.
„Rugpjūčio 9-ąją, jaunimo dieną, patvirtinti visi įstatai – tokia gražia proga Palangos miesto taryba padovanojo kurorto jaunimui Palangos jaunimo informacijos, karjeros ir užimtumo centrą, – pasidžiaugė L.Grendienė. – Buvo patvirtintas ir vadovo pareigybės aprašymas. Šiai dienai perkėlinėjam lėšas šio centro įregistravimui Juridinių asmenų registre, tikiuosi, kad viską pavyks greitai padaryti. O jau po įregistravimo ieškosim, kokiu būdu gauti patalpas ir skelbsime konkursą į direktoriaus pareigas“.
Pasak L.Grendienės, siekiamybė – kad šitas centras nebūtų dar viena „prielipa“ prie Savivaldybės biudžeto: „Norime kad jaunimas parodytų pavyzdį, jog įmanoma išgyventi iš projektinės veiklos. Ir tuo pačiu pritraukti pinigų į Palangą. Pavyzdžių turim: Druskininkų savivaldybėje veikiantis panašus centras pritraukia ne mažiau kaip 120 tūkst. Lt per metus į pačią Savivaldybę. Žinoma, Druskininkai didesni, jaunimo daugiau, ir jie kiek aktyviau kovoja už būtį. Tačiau ir mes, susėdę prie jūros, nelaukiame, kad viskas įvyktų savaime: mūsų jaunimas yra aktyvus, ir net jeigu tokių didelių tikslų kol kas sau nekelia, tikimės, kad gavę pagrindą jie dirbs savo darbą, sieksime, kad išsilaikytų patys, kad veikla Jaunimo centre būtų pradžia jiems patiems bandyti dirbti, kad išėję galėtų mėginti ir savo verslą kurti. Juk jeigu žmogus matys, kad jis gali įgyvendinti vieną ar kitą projektą, jis susikurs ir darbo vietą sau“.
Jau ir dabar yra bendraujama ir labai gražiai bendradarbiaujama su Darbo birža, kuri, kaip tikimasi, padės ir Jaunimo centro veikloje.
„Didelį dėmesį ketiname skirti profesiniam orientavimui, nes kaip bebūtų keista, Palangoj vis daugiau girdime šnekant, jog trūksta gerų, kvalifikuotų specialistų net tame pačiame apgyvendinimo paslaugas teikiančiame sektoriuje – viešbučiuose, poilsio namuose. Ir tikimės, kad teisingai „susiorientavęs“ jaunimas, žinantis, kokių specialistų ir su kokiu išsilavinimu trūksta, ne bėgs iš Palangos, o baigęs mokslus grįš į ją. Labai norėtume, kad Palanga taptų ta Savivaldybe, į kurią imigruojama“, – sakė Jaunimo reikalų koordinatorė.

Dėmesio per daug nebūna
Be tolesnių planų dėl Jaunimo centro, koordinatorė rengia dar vieną svarbų jaunimo politikai Palangoje dokumentą, kuro projektą ketinama pristatyti spalio 15-ąją.
„Atsižvelgiant į jau minėto tyrimo duomenis, pradėjome rengti jaunimo problemų sprendimo planą, – supažindino su artimiausios ateities darbais L.Grendienė. – Labai džiaugiuosi, kad bendraujame su Šiaulių universiteto tarptautinių ryšių ir plėtros prorektoriumi Teodoru Tamošiūnu, kuris yra kūręs Šiaulių savivaldybės strateginį planą. Jis laimėjo konkursą ir rengia minėtąjį jaunimo problemų sprendimo planą Palangai. Dokumentas kuriamas ir derinamas taip pat su manimi, aš kontaktuoju su jaunimu ir mes visi kartu jį gludiname. Atsižvelgiant į tai, kokios bus išsakytos pastabos, projektas bus koreguojamas ir teikiamas tvirtinti miesto Tarybai. Jeigu politikai jį patvirtins, šis planas taps pagrindinėmis mūsų tolimesnės veiklos gairėmis. Tikiuosi, kad patvirtinus šį dokumentą, daugiau ar mažiau viskas susigulės: išsigryninsime prioritetus, išskirsime būtent mūsų Savivaldybės problemines sritis, matysime, kur daugiausiai reikia skirti resursų ir į ką daugiausiai orientuotis“.
O ar pakanka Savivaldybės dėmesio miesto jaunimo reikalams? „Dėmesio niekada nebūna per daug, – pajuokavo koordinatorė. – Apskritai dėmesio miesto jaunimo reikalams pakanka. Tačiau leisiu sau kiek kritiškai pasakyti: deja, jaunas žmogus mūsų Savivaldybėje kol kas netampa prioritetu. Bent jau tai nėra akcentuojama. Matysime, kaip bus toliau: šiandien džiaugiamės, kad bent jau sugebėjome atkreipti dėmesį į jaunimo problemas. Manau, kad toliau to dėmesio bus dar daugiau“.
O ko, kalbant apie jaunimo problemas, labiausiai reikėtų Palangai? „Atvažiuojančio čia studijuoti jaunimo, – iškart atsakė L.Grendienė. – Juk net Palangos strateginiame plane yra įvardinta galimybė steigti mūsų mieste kurios nors aukštosios mokyklos filialą. Aš, deja, neturiu kompetencijos kalbėti šiuo klausimu, tai jau priklauso nuo aukštesnės valdžios pareigūnų. Bet tikiuosi – žinoma, jeigu, išanalizavus situaciją, pasirodys, kad tokio poreikio tikrai esama – tokį filialą mes turėsime, ir tada Palanga tą jaunimo pagyvėjimą ir jaunimo atnešamą energijos injekciją tikrai pajustų“.

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai". 

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



2012-10-03 16:46 (IP: 78.61.239.66)
Pagarba Laurai. Senai Palangoje reikėjo išjudinti jaunimą. Šaunuolė. Negalima nieko blogo pasakyt ir apie jaunimą jis aktyvus ir puikus, o dar esant tokiai komandai...dešimt balų.

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė – naujoji Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos (NJRKA) prezidentė. Toks sprendimas priimtas gegužės 28 d. Trakuose vykusio asociacijos visuotinio narių susirinkimo metu.  


Vakar, gegužės 30 dieną, įvykusiame Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdyje socialdemokratė Svetlana Grigorian kartu su kolege socialdemokrate Renata Surblyte ir visuomeninio komiteto „Palangiškiai“ atstovu Eugenijumi Simučiu pranešė, kad veiklą Palangos miesto savivaldybės Taryboje vykdys susivieniję į opozicinę „Jungtinė Socialdemokratų ir komiteto...


Trečiadienį, balandžio 24 d., vykusio Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu paskirta savivaldybės administracijos direktorė. Ja tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Akvilė Kilijonienė. Slapto balsavimo metu A. Kilijonienės kandidatūra palaikyta vienbalsiai.


Šeštadienį Palangoje vyko tarptautinė chorų šventė „Su jūra dainuok“. Į šventę susirinko gausus būrys kolektyvų ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos. Šventę organizavęs chorvedys Rimgaudas Juozapavičius papasakojo, kad šventė buvo labai sėkminga, visiems dalyviams labai patikusi. Tai, kad šventė patiko, patvirtino ir...


Palangos miesto savivaldybės taryba antradienį, vasario 23 d., patvirtino Savivaldybės 2016 metų biudžetą, kurį sudaro 19 mln. 924 tūkst. eurų pajamų. Vienam Palangos miesto gyventojui teks apie 1148 eurų biudžeto asignavimų.


Praėjusį sekmadienį Palangos jaunimo iniciatyvinė grupė „Aš esu kultūra“ Palangos bendruomenei surengė siurprizą – neplanuotą akciją, kurios tikslas buvo atkreipti Palangos miesto savivaldybės dėmesį į tai, jog Palangoje nėra jaunimo centro.


Praėjusį antradienį, rugpjūčio 12-ąją, pasaulis minėjo Tarptautinę jaunimo dieną. Renginių, skirtų jaunimui, netrūko ir Palangoje. Gražiai ir turiningai į šiuos renginius įsiliejo pernai Palangoje Darbo biržos patalpose duris atvėręs Jaunimo darbo centras, pakvietęs jaunuosius palangiškius į kompleksinį seminarą „Internetinis verslas – teorija ir praktika“.


Šventoji pareikalavo miesto valdžios dėmesio

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2014 02 20 | Rubrika: Savaitės komentaras

Daugiau nei metus trukusioje Palangos mero Šarūno Vaitkaus ir šventojiškių priešpriešoje – pralaužti ledai.


„Dėmesio niekada nebūna per daug, – į pateiktą klausimą atsakė Palangos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė. – Dėmesio miesto jaunimo reikalams pakanka. Tačiau leisiu sau kiek kritiškai pasakyti: deja, jaunas žmogus mūsų Savivaldybėje kol kas netampa prioritetu. Bent jau tai nėra akcentuojama“.


Palangos jaunimo užimtumas – ne tik mokyklų, tėvų, bet ir miesto valdžios galvos skausmas. Jei anksčiau iš jos moksleiviai sulaukdavo mažai dėmesio, tai šiuo metu kalbama priešingai. Vien pastangos įkurti Atviros erdvės jaunimo centrą rodo, kad stengiamasi ne užmerkti akis, bet inicijuojamos pastangos bandyti spręsti užimtumo problemą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas