Savivaldybės pačios skirstys ir šildymo bei vandens kompensacijas

Savivaldybės pačios skirstys ir šildymo bei vandens kompensacijas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 20

Vyriausybės siūlymu nuo kitų metų visos Lietuvos savivaldybės turėtų pačios skirstyti ir mokėti šildymo bei vandens kompensacijas nepasiturintiems gyventojams. Iki šiol tai buvo atliekama penkiose eksperimentinėmis vadintose savivaldybėse, kuriose tokių kompensacijų gavėjų skaičius nuolat mažėjo. Palangoje, kaip ir kitose 55 savivaldybėse, nuo šių metų savarankiškai buvo teikiama socialinė pašalpa, kurios gavėjų skaičius, palyginti su pernai, taip pat gerokai sumažėjo.

Siūlo naują modelį
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoms kelių įstatymų pataisoms, kuriomis įtvirtinamas vienodo piniginės socialinės paramos – socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų – modelio nustatymas.
Šiuo metu šalyje galioja mišrus piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo bei skirtingas šios paramos finansavimo modelis.
Nuo 2012 m. penkiose bandomosiose savivaldybėse socialinė pašalpa ir kompensacijos nepasiturintiems gyventojams teikiamos vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, finansuojamą iš savivaldybių biudžetų lėšų. O likusiose 55-iose savivaldybėse nuo 2014 m. vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją teikiama socialinė pašalpa.

Sumažėjo pašalpų gavėjų skaičius
Visoje Lietuvoje pašalpos gavėjų skaičius pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 26 proc. iki 159,2 tūkst., o išlaidos pašalpoms – 28 proc. iki 209 mln. litų, kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 3 proc. iki 197 tūkst., o lėšų, skirtų kompensacijoms išmokėti, suma mažėjo 34 proc. iki 75 mln. litų.
Nuo 2012-ųjų penkios bandomosios savivaldybės – Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų – moka pašalpas ir kompensacijas nepasiturintiems gyventojams. Šiose penkiose savivaldybėse kompensacijų gavėjų skaičius šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, sumažėjo 12 proc. iki 9,5 tūkst., o kompensacijų suma – 26 proc. iki 3,6 mln. litų.
Kaip po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius, naujų funkcijų perdavimu savivaldybės yra suinteresuotos pačios, ir jos geriau galėtų paskirstyti lėšas tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų to reikia.
Tuo tarpu kai kurie apžvalgininkai tikina, jog kompensacijas ir iki šiol gaudavo tik iki 5-7 proc. gyventojų, t.y. ne daugiau kaip penktadalis-šeštadalis skurstančiųjų, nors šildymo kompensaciją Lietuvoje gauna apie 7 proc. gyventojų, sunkumų susimokant už šildymą patiria 34 proc.
„Tačiau gaus dar mažiau, net jei valstybė skirs tam daugiau lėšų savivaldybėms. Juk pastarosios gavo teisę skurstančiųjų paramai neišmokėtas lėšas pasilaikyti sau. O kad pasilaikyti jos moka, jau parodė sumažindamos pašalpų gavėjų skaičių beveik trečdaliu per metus“, – rašo ekonomistas Romas Lazutka.

Dotavo valstybė
Koks kompensacijų bei socialinių pašalpų mokėjimo modelis iki šiol taikomas Palangos savivaldybėje ir kas skirdavo lėšas, reikalingas pašalpoms ir kompensacijoms mokėti, „Palangos tiltas“ teiravosi Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos Genutės Kavarzienės. Ji paaiškino, jog
socialinės pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, teikimas nuo 2014 metų yra savivaldybių savarankiška funkcija.
Kompensacijų skyrimas yra valstybinė, t.y., valstybės perduota savivaldybėms funkcija. O lėšas Savivaldybės funkcijoms vykdyti tvirtina savivaldybės taryba iš savivaldybės biudžeto. Valstybės funkcijoms vykdyti, tarp jų ir kompensacijoms mokėti, savivaldybių biudžetams skiriamos valstybės biudžeto tikslinės dotacijos.
Paklausus, kiek pašalpų gavėjų buvo praėjusiais bei šiais metais Palangoje ir kokios sumos jiems buvo išmokėtos, G. Kavarzienė pateikė tokius skaičius: 2013 metų sausio-spalio mėnesiais išmokėtos 6 tūkst. 911 išmokos, bendra jų suma siekė 1 mln. 431,7 tūkst. litų, o per tą patį šių metų laikotarpį išmokėtos 4 tūkst. 322 išmokos, suma – 895,2 tūkst. litų.

Mažėja kasmet
Paklausus, ar toks ženklus pašalpų gavėjų skaičiaus bei jiems išmokėtų pinigų sumos sumažėjimas susijęs su tuo, kad šių metų savivaldybėms perduotas socialinės pašalpos mokėjimas, ar buvo ir kitų tai sąlygojusių priežasčių, Socialinės rūpybos skyriaus vedėja patikino, kad pašalpų gavėjų skaičius mažėja kasmet. Daugiausiai socialinių pašalpų gavėjų buvo 2011 metais: sausio mėnesį jų buvo 953, liepą – 752, spalį – 628. Atitinkamai 2012 m. sausį – 750, liepą – 640, spalį – 585, 2013 m. sausį – 814, liepą – 447, spalį – 381, o šiemet sausio mėnesį – 541, liepą – 285 ir spalį – 257.
„Pašalpų gavėjų skaičiaus mažėjimą sąlygojo ne vienas faktorius, tarp jų – ir minėtasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo dalinis pakeitimas nuo 2014 m., kai, pavyzdžiui, socialinė pašalpa nemokama 3 mėnesius, nutraukus registraciją darbo biržoje, išskyrus atvejus, kai registracijos nutraukimo priežastis yra įsidarbinimas; asmenys užsiimantys individualia veikla ar dirbantys su verslo liudijimais turi deklaruoti pajamas ne mažesnes negu nustatyta minimalioji mėnesio alga, proporcingai dirbtam laikui; kai studentai iki 24 metų vėl įskaitomi į tėvų šeimos sudėtį nepriklausomai nuo to ar jie studijuoja ir dirba ir kita“, – aiškino G. Kavarzienė.
Pasak jos, pašalpos gavėjų skaičiaus mažėjimui ir lėšų poreikiui, reikalingų socialinėms pašalpoms mokėti, įtakos turėjo minimaliosios algos didinimas, pensijų išmokų dydžio atstatymas į prieškrizinį lygį, valstybinės darbo inspekcijos aktyvesnė darbdavių kontrolė darbo vietose, socialinės pašalpos gavėjų nukreipimas atlikti visuomenei naudingų darbų ir kita.

Didins GPM mokesčio procentą
Kalbant apie lėšas kompensacijoms už šildymą, suvartotą karštą bei šaltą vandenį iliustracijai vėl pasitelkti skaičiai. Antai 2013-aisiais šildymo išlaidoms kompensuoti panaudota 1 mln. 338,4 tūkst. Lt, 2012-aisiais – 1 mln. 201,6 tūkst. Lt, 2011 m. – 1 mln. 186,5 tūkst. Lt, 2010 m. – 929 tūkst. Lt.
Kompensacijoms už suvartotą karštą vandenį pernai Palangos savivaldybės gyventojams skirta 296,3 tūkst. Lt, užpernai – 346,8 tūkst. Lt, 2011 m. – 357,1 tūkst. Lt, 2010 m. – 240,1 tūkst. Lt.
Išlaidoms už suvartotą šaltą vandenį kompensuoti 2014 m. skirta 18,9 tūkst. Lt, 2013 m. – 25,4 tūkst. Lt, 2011 m. – 41,1 tūkst. Lt, 2010 m. – 33,6 tūkst. Lt.
Paklausus, kaip galėtų keistis šie skaičiai įvedus naująjį Vyriausybės siūlomą kompensacijų mokėjimo modelį bei kiek juo iš tiesų suinteresuotos pačios savivaldybės, G. Kavarzienė sakė, jog kompensacijų gavėjų skaičius, lėšų poreikis kompensacijoms, jeigu nesikeičia gyventojų pajamos, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo šildymo kainos ir gyventojų pajamų.
„Manau, kad kompensacijų skyrimo perdavimas savivaldybėms kaip savarankiška funkcija, kompensacijų gavėjų skaičiui įtakos neturės, gyventojų gaunamos pajamos nuo savivaldybės mažai priklauso, – aiškino Socialinės rūpybos skyriaus vedėja. – Savivaldybė būtų suinteresuota, jei gyventojams būtų palankesnis šildymo išlaidų kompensavimas ir savivaldybės biudžeto dydžio nustatymo mechanizmas“.
Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė paaiškino, jog iki šiol aukščiau minėtoms kompensacijoms, kaip ir iki 2014 metų pašalpoms lėšos per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją buvo skiriamos iš valstybės biudžeto. Dabar gi lėšas skirs Savivaldybės biudžetas, o jis tam tikslui bus kiek didinamas padidinant į miesto piniginę pervedamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procentą.
 

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kad nuo 2009-ųjų, kuomet miesto savivaldybės Taryba paskutinįjį kartą patvirtino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, iki šiol neprireikė didinti šių viešųjų paslaugų kainų gyventojams ir įmonėms, UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis vadina „mažu stebuklu“. Bet įgyvendinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo...


Vyriausybės siūlymu nuo kitų metų visos Lietuvos savivaldybės turėtų pačios skirstyti ir mokėti šildymo bei vandens kompensacijas nepasiturintiems gyventojams. Iki šiol tai buvo atliekama penkiose eksperimentinėmis vadintose savivaldybėse, kuriose tokių kompensacijų gavėjų skaičius nuolat mažėjo. Palangoje, kaip ir kitose 55 savivaldybėse, nuo šių metų...


Palangos gyventojai, net suvažiavėliai čia iš kitų Lietuvos regionų užsibuvo po 20-30, o ir daugiau metų, nes užsigrūdino ir skausmingai nebereaguoja į pelkynams artimesnę „pajūrio meteorologiją“. Net kai užgelia sąnarius, „laužo“ kaulus ar kamuoja podagra.


Naujasis UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis per beveik du mėnesius naujose pareigose jau spėjo „apšilti“ ir yra pasiryžęs atsiraitoti rankoves nelengvam darbui – tempti viršun į skolas smengančią kurorto vandens tiekėją – UAB „Palangos vandenis“. Pernai įmonės nuostoliai buvo 288 tūkstančiai litų....


Pirmąjį „Palangos tilto“ priedą moterims „Smiltė“ pradedame su jauna, aktyvia, stilinga, sportiška, jaunatviška, energija trykštančia Palangos senosios gimnazijos Kūno kultūros mokytoja Ingrida Želniene. „Kokia mano grožio paslaptis? Meilė gyvenimui!” – atviravo moteris kalbėdama apie neblėstantį grožį ir jaunystę.


  Trečiadienį kelininkų poilsio namai priešais miesto savivaldybę tapo miesto savivaldybės nuosavybe. Pastato perdavimo sutartį pasirašė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas. Tikimasi, kad savivaldybės jėgomis parengus pastato renovacijos projektą ir...


Trečiadienio vakarą olandų atrakcionų parke J.Basanavičiaus gatvėje įvykęs incidentas, kuomet dingus elektrai, devyni vaikai maždaug valandą laiko kybojo ore, olandų bendrovę „Leander LTU“ murkdė dėmesio jūroje, bet iš miesto neišginė. Bendrovės advokatė Jelena Pališaitienė gina olandus ir sako, kad incidento kaltininkus nustatys vykstantis ikiteisminis...


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Palangoje yra vykdomas ES projektas „Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pastato Palangoje, Sodų g. 50 rekonstravimas“, kurio pagrindinis tikslas yra didinti energijos vartojimo efektyvumą. „Džiaugiamės, kad už Europos Sąjungos lėšas galime apsišiltinti visą mokyklos pastatą iš išorės. Manau, kad apšiltinus pastatą šildymo...


Nors visi Palangos daugiabučiai yra šildomi Palangos šiluma UAB „Litesko“, tačiau nuosavų namų gyventojai net nenorėtų įsivaizduoti, kiek kainuotų išlaikyti namą šildantis centriniu miesto šildymu, nes Palangoje šildymas -  vienas iš brangiausių Lietuvoje. Todėl nuosavų namų gyventojai šildosi namus malkomis, durpėmis, akmens anglimis.


Vykusiame miesto valdžios posėdyje trečiąjį kartą buvo svarstytas klausimas dėl karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio bei dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros diferencijuotų maksimalių tarifų. Tačiau  sprendimas nepriimtas, nes kelti rankos už naujus mokesčius neišdrįso nei vienas politikas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius