IĮ „Senų senovė“ žvalgomuosius darbus atliko birželio pradžioje.

IĮ „Senų senovė“ žvalgomuosius darbus atliko birželio pradžioje.

Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 16

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 76, 77)

Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a. radinių ir net 200-260 m. po Kristaus datuojamos apyrankės dalį.

Naudojimo reglamentai
Tęsiant apžvalgą kas ir kaip turi būti saugoma Palangos senojo miesto vietoje, patenkančioje į Palangos miesto istorinės dalies teritoriją, dera paminėti ir Palangos miesto istorinėje dalyje nustatytus žemės naudojimo reglamentus.
Visų pirma pažymėtina, jog turi būti išsaugomos autentiškos, istoriškai susiformavusios teritorijos pagal jų funkcijas: rekreacinę (parkinė vasarvietė), visuomeninę – komercinę (centras) ir gyvenamąją. Be to, turi būti išsaugotas šių teritorijų apstatymo charakteris ir būdingas kiekvienai iš šių teritorijų erdvės atvirumo laipsnis: atviriausios – visuomeninės rekreacinės, uždariausios – privačios gyvenamosios.
Pateiksime keletą nustatytų reglamentų pavyzdžių.
Rekreacinės teritorijos rekreacinėje pramoginėje zonoje, kurioje prioritetinė funkcija – komercinė ir kurios pagrindinė ašis yra J. Basanavičiaus g., reglamentuojamas sklypo užstatymo tankumas iki 20 proc.; pastatų aukštingumas – 2 aukštai su mansarda, o cokolio aukštis – iki 50 cm.
Visuomeninės komercinės teritorijos administracinėje komercinėje zonoje, kuri po 1939 m. gaisro beveik visiškai prarado istorinį autentišką apstatymą ir charakterį ir kurioje dominuoja mūriniai administracinės, komercinės ir visuomeninės paskirties pastatai, sklypo užstatymo tankumas turi būti 40 proc., aukštingumas – iki 3 aukštų, cokolio aukštis – iki 50 cm.
Gyvenamosios teritorijos gyvenamojoje poilsinėje zonoje, kurioje esama ir poilsinių, ir gyvenamųjų namų ir kur netoleruotina ūkinė veikla, užstatymo tankumas – iki 20 proc., aukštingumas – iki 2 aukštų. Sklypo ribos nužymimos želdiniais arba ažūrinėmis tvoromis, kurių aukštis gali siekti iki 1,5 m. Tos pačios teritorijos gyvenamojoje (sodybinėje) zonoje, kur vyrauja smulkių sklypų sistema, o pagrindinė pastatų funkcija – gyvenamoji (galima ir komercinė), sklypo užstatymo tankumas – iki 30 proc., pastatų aukštingumas – iki 2 aukštų su mansarda, cokolis – iki 50 cm. Tvoros gatvės pusėje turi būti ažūrinės, tarp sklypų gali būti ir aklinos, o jų aukštis – iki 1,5 m.

Archeologiniai tyrimai – galvos skausmas...
Pernai „Palangos tiltas“ apie pagrindines paveldosaugininkams kylančias problemas, susijusias su Palangos miesto istorine dalimi, kalbėjosi su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Vitalijumi Juška.
„Reikia suvokti, kad Palangos istorinė dalis bei į jos teritoriją įeinanti Palangos senojo miesto vieta nėra vienalytė, – pabrėžė V. Juška. – Šiaurinė vadinamosios U2 teritorijos dalis mažiau vertinga, nes ten nedaug kas išliko po didžiojo 1938-ųjų metų gaisro. Tuo tarpu vertingiausia yra pietinė senosios Palangos dalis su savo pušynais bei mažo užstatymo tankumo sklypais“.
Tarp problemų, kurios nuolat kyla Palangos miesto istorinėje dalyje – pageidaujama per tankiai užstatyti sklypus, norima statyti kuo aukštesnius pastatus, – V. Juška įvardijo archeologinius tyrimus, kurie pastaruoju metu kelia daugiau galvos skausmo nei pirmoje vietoje buvusios bėdos dėl pastatų aukštingumo.
„Pajūrio ruožas, priklausantis Palangos savivaldybei – ne tik istorinėje miesto dalyje – yra itin gausus archeologinių paminklų, – pabrėžė inspektorius. – Čia esama keleto senųjų gyvenviečių, senųjų kapinynų. Ir jeigu vyksta bent kokie žemės darbai, privalu yra atlikti archeologinius tyrimus. Tačiau šių reikalavimų, net jeigu jie įrašyti į techninius projektus, kartais tiesiog piktybiškai nepaisoma. Neva atsipeikėjama tik tada, kai, tarkim, tiesiant gatvę jau antras asfalto dangos sluoksnis užpiltas“.
Archeologinių tyrimų problema itin aktuali 600 ha plote plytėjusios Šventosios senosios gyvenvietės teritorijoje sklypus turintiems ar nuosavybę atkūrusiems savininkams. KPD sulaukė ne vieno priekaišto iš sklypų savininkų, tačiau čia, tarp Palangos ir Šventosios, esama paties didžiausio Pabaltijyje tokio archeologinio paveldo objekto, kurį tyrinėjo garsioji archeologė Rimutė Rimantienė.
„Mes tikrai norime suderinti privatų ir viešą interesą, tikrai neteigiame, kad čia negalima nieko statyti. Tačiau prašome gyventojų supratingumo: šioje teritorijoje, kaip ir Palangos miesto istorinėje dalyje, archeologiniai tyrimai būtini“, – akcentavo V. Juška.

Įpareigojo Kultūros paveldo departamentas
Kaip jau minėjome, Palangos parapijos sklype, adresu Vytauto g. 88A, archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikti įpareigojo Kultūros paveldo departamentas.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys praėjusių metų kovo 26-ąją bei gruodžio 20-ąją Palangos parapijos namų kapitalinio remonto ir Rekolekcijų namų statybos projektavimui pateikė specialiuosius paveldosauginius reikalavimus – būtinus archeologinius tyrimus vadinamosiose žemės judinimo vietose.
Dėl to, kad tokie tyrimai nebuvo atlikti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) 2013 m. gruodžio 9 dieną nepritarė pastato, vadinamosios ligoninės, kurioje dabar įsikūrusi Palangos parapijos klebonija, kapitalinio remonto, keičiant paskirtį į religinės paskirties pastatą – Parapijos namus, projektui.
Savo sprendimą KPD grindė tuo, kad minėtasis sklypas yra Palangos senojo miesto vietoje, o ji 1997 m. gruodžio 31 d. įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą bei 2005 m. balandžio 29 d. pripažinta Valstybės saugoma moksliniam pažinimui.
Senojo miesto vieta savo ruožtu patenka į dar vienos kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies, kuri taip pat yra Valstybės saugoma, – teritoriją, kurioje taip pat prieš planuojant naujas statybas ar rekonstrukcijas būtina atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus.

Ištyrė dvylika šurfų
Naudojantis KPD sprendimu, šių metų birželį vadovaujantis 2014 m. sausio 27 d. pasirašyta mokslinių tyrimų sutartimi tarp Palangos parapijos ir B. Dakanio įmonės ,,Senų senovė“, IĮ ,,Senų senovė“ vykdė Palangos miesto istorinės dalies ir Senojo miesto vietos archeologinių žvalgomųjų tyrimų sklype Vytauto g. 88A lauko darbus, kuriuos baigė birželio 9 dieną.
Tyrimai vykdyti vadovaujantis Palangos senojo miesto vietos sklypo Vytauto g. 88A žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektu, aprobuotu Mokslinėje archeologijos komisijoje ir suderintu su Palangos parapija bei Paveldo tvarkybos reglamentu.
Projekto svarstymo metu pareikalauta, kad dalis žvalgomųjų tyrimų patektų ir į projektuojamų Rekolekcijų namų plotą, ir keliuose tiriamuose archeologiniuose šurfuose būtų atlikti geologiniai tyrimai.
Tyrimų metu Vytauto g. 88A sklype, projektuojamų Rekolekcijos namų statybos, vandentiekio tinklų, buitinės nuotekynės, lietaus nuotekų kanalizacijos ir lauko apšvietimo elektros kabelių tiesimo vietose dvylikoje vietų ištirti 1x2 m dydžio archeologiniai šurfai.
Bendras ištirtas plotas – 24 kv. m.
Šurfai, orientuoti šiaurės – pietų kryptimi, tirti iki švaraus įžemio 0,8-1,8 gylio. Penkiuose šurfuose naudojant geologinį grąžtą ir siekiant nustatyti, ar giliau, po galimai užpustytu smėliu, nėra archeologinio paveldo buvimo požymių, patikrintas pasiektas įžemis.

(Bus daugiau)
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Savivaldybės kieme esančiame pastate dar šiais metais įsikurs Socialinių paslaugų centras. Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, tai išspręs ne vieną problemą, su kuriomis iki šiol susiduria į Socialinių paslaugų centrą besikreipiantys neįgalūs ar vyresnio amžiaus kurorto gyventojai. Šiuo metu dalis Palangos miesto socialinių paslaugų centro paslaugų...


Miesto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį prašydamas Palangos miesto savivaldybei perduoti valstybei priklausantį ir šiuo metu valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise valdomą pastatą, esantį Savivaldybės kieme. Jei Vyriausybės sprendimas bus palankus, šiose patalpose neilgai trukus įsikurs Socialinių...


Antrą kartą švenčiamame Palangos miesto gimtadienyje, šiais metais išsiliejusiame į beveik dvi savaites truksiančią reginių pynę, antrąkart palangiškiai ir miesto svečiai sukviesti į vadinamą „Suneštinį muziejų“ – improvizuotą paskaitomis palydėtą parodą Palangos viešojoje bibliotekoje, eksponatus jai nešė ir patys...


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII–XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII–XVIII a....


Akmenys – į Šventosios klebonijos langus

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 01 | Rubrika: Kriminalai

Neblaivus vyriškis, tarsi pamiršęs trečiąjį Dievo įsakymą „Švęsk sekmadienį“, siautėjo po šventorių praėjusio sekmadienio popietę. Iš klebonijos išsinešęs dviratį ir siurblį, vyras niokojo viską, kas pasitaikė aplink.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius